Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2020 m. sausio 29 d., apie 15.50 val., Širvintose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,66 prom. neblaivumą.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

2020 m. sausio 29 d. 16.06 val. alkoholio kiekio matuokliu E. K. nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojo V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su nuotraukomis, alkoholio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamais padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 29-30), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad asmuo nebaustas administracine tvarka (b. l. 31), dirba (b. l. 32). Tiek siūloma laiduotoja, tiek darbdavys (byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 30 d. kaltinamojo charakteristika) kaltinamojo asmenybę vertina teigiamai. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų (iš byloje pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam nuo 2002 m. birželio 18 d. neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis). Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoja siūloma J. K. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. Siūlomos laiduotojos teigimu, ji su kaltinamuoju gyvena apie 5 metus, turi sutuoktiniui autoritetą ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Siūloma laiduotoja nurodė, kad dirba ir sutinka laiduoti už kaltinamąjį, su užstatu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, su 1 500 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant J. K.. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Visgi, tikslinga šiuo atveju asmeniui taikyti įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones, o būtent BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, tai, kad jis yra neįgalus, nustato 20 MGL dydžio įmoką.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. sausio 29 d.). Toks terminas kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad asmuo nebuvo baustas administracine tvarka, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, automobilis Toyota Verso, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo vardu, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą ir išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, bet tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-86-895/2019).

Šioje byloje teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei specialiosios teisės atėmimą, dėl ko kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, be to, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamąjį poveikį. Be šių minėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo šeimyninę padėtį (turi šeimą, mažametį vaiką), jo sveikatos būklę, taip pat kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (1,66 prom.), kaltinamojo asmenybę, tai, kad nors asmuo yra neįgalus, tačiau dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, taigi, nėra baustas ir dėl analogiško teisės pažeidimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinį šiuo atveju pavojingai valdė nesubrendęs, linkęs nuolat neatsakingai elgtis asmuo ir automobilio tolesnis palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas. Aptariamas automobilis yra šeimos turtas, kuris, kaltinamojo teigimu, buvo įgytas jam su sutuoktine gavus paskolą. Sprendžiant BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamojo veiksmais šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, taip pat tai, kad kaltinamasis neblaivus atvažiavęs automobiliu ir sustojęs prie vaikų darželio teritorijos, vėliau ketinęs vėl važiuoti, visgi pakluso liudytojo nurodymui atiduoti raktelius ir daugiau nevažiavo, kol jį toje vietoje rado atvykę pareigūnai. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju, būtų neproporcingas, todėl šiuo atveju BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė grąžintina kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 500 Eur užstatu ir bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad 1 500 Eur užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti E. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. sausio 29 d.).

E. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 29 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Toyota Verso, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. K.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.