- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-866-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03100-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Henrichas Jaglinskis, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 35.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Z. (I. Z.) ieškinį atsakovui 464-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl pajaus grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
I. Z. prašė priteisti iš 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 1750 Lt sumokėto pajaus, 473,50 Lt palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas. Paaiškino, kad 1992 metais tapo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (anksčiau 244-asis garažų statybos kooperatyvas) nariu, siekdamas įsigyti garažo boksą. 1992-1993 metais iš viso sumokėjo 16000 rublių, 100000 talonų ir 600 litų. 1993-09-22 dėl vykusių ekonominių, socialinių pokyčių bei bendrijoje nustatytos įnašų indeksavimo sistemos, ieškovas išstojo iš bendrijos bei prašė grąžinti sumokėtą pajų, tačiau iki šiol sumokėtų lėšų neatgavo. Šiuo metu atskaičius nario mokestį (10 Lt), negrąžinta suma yra 1750 Lt. Ieškinio senatis netaikytina, nes atsakovas niekada neginčijo įsiskolinimo fakto, skolos grąžinimą nuolat vilkino.
464-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovas daugiau kaip 15 metų nesirūpino savo įnašais, nesidomėjo bendrijos veikla, neieškojo garažo bokso pirkėjo, nedėjo jokių pastangų, kad būtų grąžintas pajus ir tokiu būdu praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas su kitais 108 bendrijos nariais vienu metu nusprendė nebetęsti narystės bendrijoje, todėl ši aplinkybė laikytina nenugalima jėga. Jokių duomenų dėl ieškovo 1000 rublių ir 15000 rublių įmokų nėra. Viską paskaičiavus paaiškėjo, kad ieškovo pajaus dėl delspinigių, skaičiuojamų vėluojant sumokėti įmokas, nėra, o pats ieškovas yra skolingas atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškovo I. Z. naudai 1750 Lt sumokėto pajaus, 437,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga net neprasidėjo, kadangi atsakovas niekada neginčijo ieškovo teisės susigrąžinti įnašą už garažą. Atsakovas taip pat neginčijo pajaus dydžio, o jo argumentai, kad pagal buhalterinius dokumentus buvo mokama įvairiomis pavardėmis (duomenys neskelbtini), laikytini teisiškai nepagrįstais. Nors į bendriją nauji nariai nebuvo priimti, tačiau ieškovo įmokėtas pajus turi būti grąžintas, kadangi jo įmokėta dalimi bendrija nepagrįstai praturtėjo, už ieškovo įnašus buvo sukurta tam tikra dalis atsakovo turto (CK 6.237 str.). todėl prašymas pripažinti, jog atsakovo prievolė grąžinti ieškovui įnašus už garažo statybą baigėsi dėl nenugalimos jėgos, laikytas nepagrįstu. Atsakovas ieškovui paskaičiavo 0,4 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos nario mokesčio (300 Lt) sumos už laikotarpį nuo 1993 m. spalio mėn. iki 1994-04-11, viso 791,80 Lt, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų kokiu pagrindu ir kaip ieškovui buvo skaičiuojami delspinigiai, jokių pranešimų ieškovui apie susidariusią skolą, buhalterinių dokumentų, taip pat nepareiškė ieškovui priešpriešinio reikalavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
464-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimą ir priimti naują. Paaiškino, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas privalėjo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, o laiku nesumokėjus įmokų, mokėti delspinigius, kuriuos nustatė visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vietoje jo į bendriją priimtas naujas narys. Bendrija yra įsteigta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, nuosavų lėšų neturi, todėl pajus negrąžintinas. Ieškovui pajus galėtų būti grąžintas eilės tvarka bendrijai pardavus atsilaisvinusių garažų boksus. Tačiau didelė dalis garažų taip ir liko nepastatyti, kadangi bendrijos nariai palikdami bendriją ir atsiimdami pajų, darė žalą likusiems bendrijos nariams. Todėl palikus ginčo sprendimą galioti, būtų sukurtas precedentas, kurio pagrindu ir kiti bendrijos nariai gali siekti teismine tvarka atsiimti pajų, nebesilaikydami bendrijos įstatų bei pajų grąžinimo tvarkos, taip darydami žalą bendrijai ir kiekvienam jos nariui, kurie elgiasi sąžiningai ir laikosi bendrijos įstatų. Analogišku klausimu yra priimti teismų sprendimai, kuriais atmesti reikalavimai grąžinti pajus (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-03-15 sprendimas Nr. 217-2118/1999; 2001-01-30 sprendimas Nr. 230-1283/2001; Vilniaus apygardos teismo 2001-04-05 sprendimas Nr. 2A-529/2001). Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, kadangi pajus buvo mokamas 1992-1993 metais, 1996-09-18 nutarta grąžinti įmokėtus pajus, 1996-12-11 pajų nutarta grąžinti bendra tvarka, o ieškovas į atsakovą kreipėsi tik 2011-11-23. Toks ieškovo elgesys, kai jis 15 metų nesidomi savo įnašo grąžinimu, vertintinas kaip nepakankamai atidus, aplaidus, nerūpestingas įgyvendinant savo teises. Teismas buvo šališkas, kadangi 2012-06-18 prijungė patikslintą atsakovo atsiliepimą su priedais į byla, tačiau šių dokumentų byloje nėra. Ieškovas nurodo, kad 1992-1993 m. iš viso sumokėjo 16000 rublių, 100000 talonų ir 600 litų, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis, t. y. I. Z. arba kitas asmuo jo naudai yra sumokėjęs šias sumas, o iš pateiktų dokumentų nebeaišku, kiek yra sumokėjęs ieškovas, o kiek kiti asmenys bei ar kiti asmenys yra sumokėję už ieškovą. Teismas nepagrįstai priteisė 437,50 Lt palūkanas, kadangi palūkanų priteisimą nagrinėjamu atveju nenumato nei įstatymai, nei sutartis. Įsiteisėjus ginčijamam teismo sprendimui, likę bendrijos nariai, o ne bendrija privalėtų grąžinti ieškovui pajų, todėl teismas iš esmės nusprendė dėl ieškovo buvusių bendraturčių trečiųjų asmenų prievolių pastariesiems byloje nedalyvaujant (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Ginčas yra susijęs su viešu interesu, kadangi sprendžiama ar bendrijos nariams yra privaloma laikytis bendrijos įstatų, todėl ginčijamu teismo sprendimu paneigiama įstatų esmė, t. y. kiekvieno bendrijos nario teisės ir pareigos, tarp jų pareigos bei teisės tų asmenų, kurie išstoja iš bendrijos. Taigi paneigiama konstitucinė piliečių teisė vienytis į bendrijas siekiant tam tikro tikslo, nes paneigus įstatuose nustatytas bendrijos nario teises ir pareigas, paneigiamas vienijimosi į bendrijas principas ir taisyklės, kurias reglamentuoja įstatymų leidėjas.
Atsiliepimas
I. Z. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 13904,10 Lt žalai atlyginti, 3476,03 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui įteikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Paaiškino, kad atsakovas niekada neginčijo reikalavimo teisės į pajaus susigrąžinimą ar jo dydį bei dėl įnešusių asmenų tapatybės. Garažų statybos projektas po pataisymo sumažėjo, todėl įstatų 17 p. negali būti besąlygiškai vykdomas (Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutartis Nr. 2A-887-259/2010).
Bendrijos garažai yra nuomojami, todėl apelianto argumentai, jog bendrija neturi lėšų, yra nepagrįsti. Apeliantas remiasi 1999-2001 metų civilinėmis bylomis, kurių aplinkybes nėra analogiškos nagrinėjamam ginčui. Šiam ginčui aktualūs yra šie teismų sprendimai: Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimas Nr. 2-1442-199/2008; Kauno apygardos teismo 2009-03-03 nutartis Nr. 2A-57-510/2009, 2010-06-15 nutartis Nr. 2A-887-259/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-30 nutartis Nr. 3K-3-575/2001; 2007-12-12 nutartis Nr. 3K-3-572/2007. Nuo 1992 metų pasikeitus vartotojų kainų indeksui ir remiantis LAT 2001-05-30 nutartimi Nr. 3K-05-30, Lietuvos Statistikos departamento 2012-08-08 pažyma NUA-61 Nr. (9.24-140) iš atsakovo turi būti priteista 13904,10 Lt pajaus ir 3476,03 palūkanų. Šis reikalavimas anksčiau negalėjo būti pareikštas, kadangi apskaičiavimo duomenys gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjant ginčą dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos veiksmų, bendrijos narius atstovavo bendrijos valdyba, todėl laikyti, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti visi bendrijos nariai, nepagrįsta. Taigi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. ar 3 d. nenustatyta. Ginčas šioje byloje liečia tik vienos bendrijos teises ir pareigas, t. y. neliečia viešojo intereso klausimų. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovo ir atsakovo santykiai dėl pajaus gražinimo prasidėjo 1994 metais, ieškovui paprašius jį išbraukti iš garažų statybos kooperatyvo narių (b. l. 33) ir Garažų statybos kooperatyvo Nr. 244 visuotiniam narių susirinkimui nutarus jį išbraukti iš kooperatyvo narių (b. l. 111-113). 1996 metais Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 464 ieškovui pranešė, kad 1996-09-17 įgaliotinių susirinkimas nutarė, kad negali grąžinti pajaus tuo metu, nes pajus bus gražinamas įstatų nustatyta tvarka – pardavus laisvus garažų boksus. Nurodė, kad jei ieškovas turi asmenį, kuris pirktų garažą, pinigai jam būtų grąžinti iš karto (b. l. 10). Taigi atsakovas šiuo raštu prisiėmė pareigą išmokėti ieškovui pajų tuomet, kai bus parduotas garažo boksas. Pagal iki 2001-07-01 galiojusio CK 84 str. 1 d. bendras ieškininės senaties terminas buvo nustatytas 3 metai. Tačiau senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pardavęs garažo boksą ir apie tai pranešęs ieškovui. Todėl iki naujo CK įsigaliojimo, senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo suėjęs. Nuo 2001-07-01 galiojančio CK 1.127 str. 2 d. nustatė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr.464 ieškovui nenustatė konkretaus termino kuomet bus grąžintas pajus, tačiau susiejo šį terminą su sąlyga – kuomet bus parduotas garažo boksas. Laisvo garažo bokso pardavimą turėjo įvykdyti bendrija, o ne ieškovas. Todėl nepranešus ieškovui apie garažo bokso pardavimą ir galimybę atsiimti pajų, laikyti, kad atsakovui pasibaigė pareiga grąžinti ieškovui sumokėtą pajų, nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas šiame ginče senaties termino netaikė pagrįstai.
Pagal 464-sios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 17.2. p. pajus išstojusiam (pašalintas) iš bendrijos asmeniui grąžinamas eilės tvarka pagal išstojusio (pašalinto) asmens datą, kai bendrija parduos atsilaisvinusius garažų boksus. Tačiau nuo ieškovo išstojimo iš bendrijos yra praėję daugiau kaip 18 metų laiko. Toks laiko tarpas buvo pakankamas atsakovui įvykdyti pareigą parduoti laisvą garažo boksą arba ieškoti kitų galimybių išmokėti pajų. Todėl vadovaujantis CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintu principu, kad teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas priėmė ir šiuo principu pagrįstą sprendimą – atsakovas ilgą laiką naudojosi ieškovo sumokėtu pajumi, naudodamasis jo įmokėtomis įmokomis sukūrė turtą, šiuo turtu disponuoja, todėl ieškovui privalo grąžinti tai, ką gavo iš jo ir sumokėti įstatymo nustatytas palūkanas už naudojimąsi ieškovo lėšomis. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys buvo ieškovas, todėl laikyti, kad pajus negali būti priteistas ieškovui dėl to, kad dalis pajaus buvo sumokėta ne asmeniškai jo, o kito asmens, yra nepagrįsta. Išrašas iš savo noru išėjusių bei pašalintų narių sąrašo įneštam pajui susigrąžinti (b. l.122) tvirtina, kad 1760 Lt suma buvo įskaityta į ieškovo sąskaitą, todėl teisę susigrąžinti šią sumą turi ieškovas. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat negali būti laikomi pagrindu teismo sprendimui panaikinti.
Ieškovo atsiliepime išdėstyti reikalavimai dėl priteistos sumos padidinimo nesvarstomi, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, ieškovas su teismo sprendimu sutiko ir dėl teismo sprendimo apeliacinio skundo nepadavė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimą palikti nepakeistą.