- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-887-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05691-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- G. A., G.
- Atsakovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Diana Degutienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ atstovams Vytautui Bruzgai ir advokatei Dianai Degutienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12618-375/2009 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šarkuva“ dėl pajaus priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. A. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.53-54) prašė priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ 28 000 Lt pajinių įnašų, sumokėtų už garažo boksą, esantį Kuršių g. 7, Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies (t.2, b.l.5-8). 2010-01-29 nutartimi teismas ištaisė aiškią aritmetinę klaidą 2009-12-16 teismo sprendime (t.2, b.l.24). Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Lt pajinių įnašų ir 5,40 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 875,70 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovės - 38,92 Lt, o iš atsakovo – 1,08 Lt pašto išlaidų valstybei (t.2, b.l.5-8, 24).
Teismas nustatė, kad ieškovė 1989 m. tapo garažų statybos kooperatyvo „Šarkuva“ nare. 1994-12-14 Kauno miesto mero potvarkiu kooperatyvas (953 boksų garažas) buvo reorganizuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Šarkuva“ (t.1, b.l.6). 1991-01-09 garažų statybos kooperatyvui „Šarkuva“ buvo išduotas statybos leidimas pastatyti 980 boksų (t.1, b.l.67). 1989-1992 m. laikotarpiu ieškovė įmokėjo 38 000 Lt rublių ir 12 000 talonų pajinių įnašų: 1991-06-29 - 5000 rub., 1992-01-27 - 6000 rub., 1992-04-24 - 7000 rub., 1992-08-13 - 10 000 rub., 1992-09-21- 10 000 rub., 1992-12-23 - 12000 talonų (t.1, b.l.15-20). Nuo 1992-12-23 daugiau jokių pinigų į bendrijos kasą ieškovė nebemokėjo ir dėl šios priežasties iš bendrijos buvo pašalinta (t.1, b.l.179). Tačiau teismas sprendė, jog ieškovės pašalinimas iš bendrijos jokiu būdu neatima iš ieškovės teisės reikalauti grąžinti jos įmokėtus pajinius įnašus, juo labiau, kad ir pats atsakovas 1995-02-05 viešai paskelbtoje informacijoje nurodė, jog pajai asmenims, pašalintiems iš bendrijos, bus grąžinami (t.1, b.l.33). Spręsdamas ieškovei priteistinų piniginių lėšų dydžio klausimą, teismas nustatė, jog ieškovė reikalaujamos sumos dydį nepagrįstai sieja su garažo bokso dabartine rinkos verte. Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad jos įmokėtų piniginių lėšų pilnai pastatyti ir įrengti garažą boksą užteko, ieškovė neįrodė. Priešingai, atsižvelgdamas į tuo laikotarpiu valstybėje vykusius ekonominius socialinius pokyčius bei bendrijoje nustatytą įnašų indeksavimo sistemą, teismas pripažino, jog ieškovės įnašų vertė negali būti siejama su pastatyto ir pilnai užbaigto garažo bokso verte. Nustatęs, jog už ieškovės įmokėtą pinigų sumą visas garažas boksas negalėjo būti pastatytas, teismas sprendė, jog ieškovė savo reikalaujamos sumos negali sieti su sukurto nekilnojamojo turto verte. Juo labiau, kad ieškovė reikalaujamą priteisti 28 000 Lt sumą grindė ne įrodymais, o tik savo subjektyvia nuomone (jos pačios pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l.104) galėtų pagrįsti tik reikalavimą 15 000 Lt – 18 000 Lt ribose). Kadangi 1991- 1992 m. investuoto piniginio vieneto vertė negali būti tapatinama su ieškinio padavimo dienai esama piniginio vieneto verte, o pačios ieškovės pajinių įnašų apskaičiavimo metodiką teismas įvertino kaip nenuoseklią ir neatitinančią protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismas, vadovaudamasis atsakovo 1993-12-28 nutarimu (t.1, b.l.92), nustačiusiu įnašų grąžinimo tvarką ir apskaičiuojamos grąžintinos sumos dydį, pagal kurią įnašai yra indeksuojami įmokėtą sumą dalinant iš 100, sprendė, jog ieškovei įmokėjus 38 000 rublių ir 12 000 talonų (viso 50 000), jai priteistina 500 Lt pajinių įnašų (50 000 : 100).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.13-15) ieškovė G. A. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti, padidinat ieškovei iš atsakovo priteistą pajinių įnašų sumą iki 18 000 Lt, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus kvitus, dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pažeidė LR CPK nustatytas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal atsakovo įstatų 18 punktą „pajus išstojusiam (pašalintam) iš bendrijos asmeniui grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys sumoka jį“ (t.1, b.l.35-41). Taigi, pajaus grąžinimas sietinas su naujo nario priėmimu ir pajaus sumokėjimu. Vadinasi, pajus privalo būti grąžinamas nepriklausomai nuo to, ar asmuo pašalintas iš bendrijos, ar yra išstojęs;
2) teismo išvada, kad ieškovė nemokėjo visų pajinių įmokų už garažą, nepagrįsta. Ieškovei įstojus į bendriją, buvo nurodyta, kad garažo statyba kainuos ne daugiau kaip 5 000 rublių. Ieškovė sumokėjo visas reikiamas įmokas už garažą ir dar daugiau – viso ieškovė sumokėjo 38 000 rublių ir 12 000 talonų. Taigi, už ieškovės įneštus pinigus pilnai buvo galima pastatyti daugiau nei vieną garažo boksą. Teismas netinkamai vertino byloje atsakovo pateiktus dokumentus, jog ieškovė atsisakė finansuoti garažo statybą;
3) Kauno miesto kontrolės skyriaus 1990-01-09 leidime Nr.1/90 (t.1, b.l.67), kuriame statybos kooperatyvui „Šarkuva“ leista statyti 980 boksų garažų, nurodyta, kad objekto sąmatinė vertė yra apie 3572 tūkst. rublių. Tai reiškia, kad vieno bokso vertė 1990 m. turėjo būti 3545 rubliai. (3 572 000 rub. : 980 boksų = 3645 rub.). Tuo tarpu ieškovė sumokėjo 38 000 rub. ir 12 000 talonų. Garažų statybai užsitęsus, statyba jokiu būdu negalėjo išaugti dešimtis kartų. Atsakovo pateikti protokolai nepaneigia ir negali paneigti oficialių rašytinių įrodymų;
4) atsakovo pateikta 2008-03-31 pažyma (t.1, b.l.85) apie tai, kad garažo statyba kainuoja 4154 sąmatiniai vienetai, yra nepaaiškinama jokia logika, teisės aktais ar skaičiavimo metodika. Pažymėtina, jog nei vienas bendrijos atstovas byloje taip pat negalėjo paaiškinti, kokie pajiniai įnašai yra sąmatinis vienetas, iš ko jis susideda ir koks teisės aktas numato tokį skaičiavimą. Ši pažyma vertintina kaip nesąžiningų duomenų pateikimas į bylą;
5) teismas nevertino, jog atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kurie yra būtini pagal analogiškose bylose suformuotą teisminę praktiką. 2008-02-21 atsakovo atstovei buvo įteiktas paklausimas, prašant pateikti rašte nurodytus duomenis (t.1, b.l.84), tačiau šie duomenys šį bylą pateikti nebuvo;
6) teismas nukrypo nuo LAT praktikos. LAT 2001-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2001 išaiškino, kad „turtinių teisių vertė, pvz. pajaus, nėra neatsiejamai susijusi su pinigų verte, nes vertinant turtinių teisių „kainą“, reikia atsižvelgti į tai, koks yra šių teisių turinys (kokios galimybės teisės subjektui atsiranda, turint šias teises). Todėl ir pajaus vertė priklauso nuo pajaus turėtojui suteikiamų teisių. Nors iš bendrijos išstojęs narys negali pretenduoti į atitinkamo turto nuosavybės teisę, tam tikrais atvejais reikia pripažinti, jog įnašo vertė yra susijusi su šio įnašo pagrindu sukurtu turtu. Nors Lietuvos valiuta 1993 m. buvo pakeista ir tuo pačiu denominuota, lyginant su buvusia (rubliais, talonais), pagal bylos medžiagą būtų neteisinga teigti, jog ir ieškovo įneštas pajus nuvertėjo tokiu pačiu santykiu, nes nekilnojamojo turto nusidėvėjimo laipsnis yra mažas. Atsižvelgiant į tai, reikia pripažinti, jog ieškovas turėtų turėti teisę susigrąžinti iš bendrijos pajų, kurio vertė turėtų būti nustatoma, indeksuojant vertę, kuri buvo pinigų perdavimo bendrijai metu“. Kadangi ieškovė 1991-1992 metų laikotarpiu sumokėjo 38 000 rublių ir 12 000 talonų, jos prašoma 18 000 Lt suma yra adekvati ir protinga sumokėjimo bendrijai metu. Atsižvelgdama į LAT praktiką, ieškovė pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad vieno garažo bokso, esančio Kuršių g. 7, Kaune, vertė yra nuo 15 000 Lt iki 18 000 Lt;
7) ieškovės ieškinys yra tenkintinas, priteisiant jai iš bendrijos 18 000 Lt, t. y. sukurto vieno garažo bokso vertę. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (LR CK 6.146 str. ir 6.147 str.). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, LAT suformuota praktika numato, kad rublių, investicinių čekių, kurie šiai dienai išimti iš apyvartos Lietuvos Respublikoje, vertė gali būti nustatyta pagal tuo metu buvusią investicinių čekių ar rublių perkamąją galią. Tokią praktiką yra suformavęs ir LAT bei išdėstęs 2006-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-608/2003. Tačiau teismas LAT suformuota praktika nepagrįstai nesivadovavo;
8) byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 1989 m. buvo priimta į garažų statybos kooperatyvą „Šarkuva", kuris turėjo pastatyti 953 boksų garažus Kuršių g., Kaune. 1994-12-14 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.885 kooperatyvas „Šarkuva" buvo reorganizuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Šarkuva", kuriame nurodytas tas pats 953 skaičius boksų garažas. Kauno miesto kontrolės skyrius 1990-01-09 leidimu Nr.1/90 statybos kooperatyvui „Šarkuva" leido statyti 980 boksų garažų. Nors atsakovas bandė byloje įrodinėti faktą, kad buvo planuota pastatyti 1291 garažą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš 2007-12-07 pažymos Nr. 49 (t.1, b.l.56) matyti, kad po 2000 m. liko 983 garažai, laisvų garažų šiuo metu nėra. Taigi, vertinant byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad į ieškovės vietą yra priimtas naujas narys, kuris yra sumokėjęs pajų. Faktas, kad atsakovas nenurodo, koks tai narys ir sąmoningai neteikia duomenų, negali būti pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovas pažeidžia pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Esant nustatytai aplinkybei, kad bendrijos narių skaičius yra padidėjęs, išaugęs garažų boksų skaičius bei laisvų vietų nėra, ieškovei jos sumokėtas pajus turi būti priteisiamas besąlygiškai (bendrijos įstatų 18 p., 1994-07-26 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 650 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo" 18 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.39-40) atsakovas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Šarkuva“ prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
Atsiliepimas
1) nors ieškovė nurodo, kad sutarta garažo (bokso) pastatymo suma buvo apie 5 000 rublių, tačiau nepateikia apie tai jokių duomenų. Tuo tarpu vien faktas, kad neva esant tokiai sutartai objekto kainai, pati ieškovė sumokėjo net 38 000 rublių ir 12 000 talonų, t. y. įmokėjo už 10 garažų, leidžia manyti, kad visgi garažo kaina tikrai buvo ne 5 000 rublių. 1990 m. ir vėliau sparčiai krito piniginių vienetų vertė, todėl net ir ieškovės sumokėtų 50 000 nepakako vienam garažui pastatyti. Ieškovė neįvertino aplinkybės, kad jos sumokėtos lėšos negalėjo būti naudojamos išimtinai tik jos garažui (boksui) statyti „izoliuotai“. Bendrijos tikslas ir uždavinys tokių apimčių statyboje - projektavimo darbai, medžiagų supirkimas, rangovų samdymas, technikos samdymas ar įsigijimas, statybvietės paruošimas, apsauga, mokesčiai už žemę ir komunalines paslaugas, atlyginimai darbuotojams. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl laiku ir pilnai nemokėjusių dalies bendrijos narių darbai nevyko sklandžiai - bendrija turėjo nuostolių dėl projekto keitimo (tame tarpe ir dėl jau iškastų pamatų tranšėjų užlyginimo), sunkiosios statybinės technikos prastovų ir pan.;
2) nors ieškovė plačiai aprašo įmokėtų įnašų sumas, tačiau byloje ginčo dėl įmokų nekilo. Nors ieškovė paskaičiuoja, kad garažo kaina turėtų būti apie 3645 rub., tačiau pati sumokėjo daugiau kaip dešimt kartų daugiau. Todėl akivaizdu, kad 1988 m. planuota garažų masyvo sąmata iš esmės nuo 1990 m. pakito, o realiai ieškovės sumokėti įnašai statybų pradžiai leidžia teigti apie visiškai kitokią garažo kainą;
3) bendrijos viduje buvo nutarta taikyti metodiką, kaip suskaičiuoti įmokas po dviejų valiutų pasikeitimo iki 1993 m. vidurio, vertinant kiekvieno iš narių sumokėtą sumą bei jau sukurtą bendrijoje turtą. Tokiu būdu skirtingai mokėję nariai turėjo teisę į skirtingos vertės turtą, o pagrindas tam buvo tik išlikusių narių teisės - pašalintiems ar išstojusiems nariams minėta metodika nebuvo taikoma. Ieškovė buvo pašalinta kaip nemoki narė, todėl jai perskaičiavimo metodika netaikytina. Visgi, bendrija pateikė paskaičiavimą apie pagal ieškovės įmokas sukurto turto vertę, jei ieškovė būtų ir toliau dalyvavusi bendrijos veikloje;
4) ieškovė šioje byloje turėjo pareigą įrodyti ieškinį, iš dalies - ir tai, kokios gi apimties iš jos mokėtų lėšų buvo sukurta turto. Byloje tokių duomenų nepateikta. Negalima vadovautis vien ieškovės samprotavimais apie tai, kad garažas kainuoja 15 000 – 18 000 Lt, nes byloje jau nustatyta, kad ieškovė visos reikiamos sumos garažui pastatyti nesumokėjo;
5) pašalintųjų sąraše ieškovė yra įtraukta 408 – ąja (t.1, b.l.179), todėl teigti, kad iš papildomai pastatytų 27 arba 30 garažų būtent ieškovei turėjo tekti grąžintinas pajus, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė 1989 m. tapo garažų statybos kooperatyvo „Šarkuva“ nare. Ieškovė G. A., turėdama tikslą pasistatyti garažą, garažų statybos kooperatyvui „Šarkuva“ 1989-1992 m. laikotarpiu įmokėjo 38 000 Lt rublių ir 12 000 talonų pajinių įnašų: 1991-06-29 - 5000 rub., 1992-01-27 - 6000 rub., 1992-04-24 - 7000 rub., 1992-08-13 - 10 000 rub., 1992-09-21- 10 000 rub., 1992-12-23 - 12000 talonų (t.1, b.l.15-20). Nuo 1992-12-23 daugiau jokių pinigų į bendrijos kasą ieškovė nebemokėjo ir dėl šios priežasties iš bendrijos narių buvo pašalinta (t.1, b.l.179, antra pusė).
1994-12-14 Kauno miesto mero potvarkiu kooperatyvas (953 boksų garažas) buvo reorganizuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Šarkuva“ (t.1, b.l.6). Atsakovas 1995-02-05 viešai paskelbtoje informacijoje nurodė, jog pajai asmenims, pašalintiems iš bendrijos, bus grąžinami (t.1, b.l.33).
Byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovui dėl 28 000 Lt pajinių įnašų priteisimo, atsakovas siūlė teismui taikyti ieškinio senatį, šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Šios bylos apeliacijos dalykas yra įmokėtų įnašų sumų perskaičiavimo metodikos taikymas ir priteistinos sumos dydžio nustatymas.
Nors apeliaciniame skunde nekeliamas ieškinio senaties taikymas ginčo teisiniams santykiams, tačiau teisėjų kolegija pasisako ir dėl to.
Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ieškovės reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad GSEB „Šarkuva“ įgaliotinių ir valdybos 1995 m. sausio 5 d. susirinkime buvo nutarta pašalintiems iš bendrijos nariams grąžinti įmokėtus pajus (1 t. b.l.33). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vėliau atsisakė ieškovei grąžinti įmokėtą pajų. Kadangi atsakovas niekada neginčijo ieškovės teisės susigrąžinti įnašą už garažą (kilo ginčas tik dėl grąžintino dydžio), yra pagrindas laikyti, kad ieškinio senaties teismo eiga net neprasidėjo.
Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovės įnašų indeksavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-575/2001, yra išvardinusi kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant iš bendrijos pašalinto ar išstojusio nario pajaus grąžinimo ir indeksavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad garažų statybos bendrija yra juridinis asmuo, kuris atsiranda, kaip fizinių asmenų susivienijimas, sukurtas tam tikram tikslui, numatytam bendrijos įstatuose, pasiekti, kad bendrijos narys savo narystės bendrijoje pagrindu prisiima pareigą mokėti bendrijos veiklai reikalingas pinigų sumas, t.y. suteikia bendrijai tam tikrą turtą, o bendrija, panaudojusi minėtus pinigus garažų sukūrimui, privalo savo veiklos rezultatą perduoti atitinkamam nariui (nariams) nuosavybėn. LAT Kolegija pažymėjo, kad turtinių teisių vertė, pvz., pajaus, nėra neatsiejamai susijusi su pinigų verte, nes vertinant turtinių teisių „kainą“ reikia atsižvelgti į tai, koks yra šių teisių turinys (kokios galimybės teisės subjektui atsiranda, turint šias teises). Kolegija nurodė, kad ieškovas turėtų turėti teisę susigrąžinti iš bendrijos pajų, kurio vertė turėtų būti nustatoma, indeksuojant vertę, kuri buvo pinigų perdavimo bendrijai metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-575/2001 nurodė, kad sprendžiant grąžintino pajaus klausimą, reikalinga nustatyti kaip buvo statomi garažai (kiek korpusų, kada pradėta statyba, jeigu korpusų buvo ne vienas, tai ar jie buvo pradėti statyti vienu metu ir statyba vykdoma paraleliai), ar ieškovui buvo paskirtas konkretus garažo boksas (korpusas), nuo kada ieškovas nebemokėjo reikalaujamų įnašų už garažo statybą, ar buvo priimti kooperatyvo (bendrijos) valdymo organų nutarimai dėl įmokėto pajaus ar naujai stojantiems nariams įmokėtino pajaus skaičiavimo (indeksavimo), kokio dydžio pajinius įnašus įmokėjo ieškovo pašalinimo iš kooperatyvo metu į jį priimti nauji nariai, kokio dydžio pajus pagal mokestinius dokumentus buvo išmokėtas kitiems kartu su ieškovu pašalintiems nariams, kas ieškovo pašalinimo iš kooperatyvo narių metu reguliavo pajaus grąžinimo tvarką ir kokia ji buvo, ar į ieškovo vietą buvo priimtas naujas narys ir kada, kokio dydžio pajų įmokėjo šis naujas narys, nuo kada realiai ieškovui atsirado teisė atgauti įmokėtą pajų, dėl kokių priežasčių ši ieškovo teisė nebuvo realizuojama, koks panašiu kaip ir ieškovas laiku į kooperatyvą priimtų narių pilnai išmokėto pajaus dydis ir koks šio dydžio santykis su garažo bokso rinkos verte, koks garažo bokso rinkos vertės santykis su ieškovo įmokėto pajaus dydžiu ir pan.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.71-74), pasikeitus ekonominėms sąlygoms, 1993 m. pablogėjo darbų finansavimas ir dėl šios priežasties garažų statyba pagal pirminį projektą nebuvo baigta. Abi šalys pripažįsta, kad garažas ieškovei nebuvo suteiktas, įmokos jai nebuvo grąžintos.
Kauno miesto apylinkės teismas, skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu priteisdamas iš atsakovo ieškovei 500 Lt, nesirėmė nei ieškovės siūloma dabartine garažo rinkos verte, nei atsakovo siūloma bendrijoje nusistatyta indeksavimo metodika 1:100 (1 t. b.l. 92). Teismas vadovavosi ta aplinkybe, kad vietoj pašalintos ieškovės, į bendriją buvo priimtas naujas narys, o ieškovė todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo susigrąžinti pajinius įnašus.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pagal pirminį projektą buvo numatyta pastatyti 1291 garažą, tačiau dėl lėšų stokos pirminis projektas nebuvo įgyvendintas. 2000 m. projektas buvo pakoreguotas, numatant sumažinti garažų skaičių iki 983. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ įstatų 18 punktas numato, kad pajus išstojusiam (pašalintam) iš bendrijos nariui grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys jį sumoka (1 t. b.l. 37). Kaip byloje nustatyta, po projekto koregavimo sumažėjo garažų skaičius, todėl šis įstatų punktas negalėjo būti vykdomas, nes naujai priimtų narių skaičius yra žymiai mažesnis, nei įmokas mokėjusių ir pašalintų narių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų paskirtas konkretus garažo boksas, nėra duomenų, kiek ir už kokią sumą yra sukurta turto, panaudojus ieškovės sumokėtus 38 000 rublių ir 12 000 talonų. Įvertinus tai, kad garažų pastatyta mažiau nei buvo numatyta tuo metu, kai ieškovė mokėjo įnašus, nustatant grąžintino įnašo dydį, negalima besąlygiškai vadovautis vien tik statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų indeksais ir normatyvais. Visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad statybos darbų kainos nuo garažų statybos pradžios iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos žymiai išaugo. Ieškovė nepagrįstai ilgai nesiėmė jokių teisinių priemonių pajui atgauti, todėl jos įnašai negali būti indeksuojami tokiu pačiu mastu, kokiu didėjo statybos objektų ir darbų kainos. Jei grąžintini įnašai būtų indeksuojami pagal statybos objektų ir darbų kainas, bendrijai iš dabartinių garažų savininkų mokamų mokesčių tektų sumokėti neproporcingai dideles sumas. Todėl sprendžiant ginčą vadovautis ieškovės siūloma metodika ir indeksuoti sumokėtą 50 000 vnt. pajaus sumą siejant ją su dabartine garažo verte ir priteisti jai 18 000 litų sumą teisėjų kolegijos vertinimu nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pajaus sumą ieškovė sumokėjo 1989-1992 m. laikotarpiu. 1993 05 20 LR Lito komitetas priėmė sprendimą keisti naudojamą piniginį vienetą LR teritorijoje santykiu 1:100. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės įnašai buvo panaudoti sukuriant turtą, kuris nuosavybės teisėmis priklauso dabartiniams garažų savininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju turi grąžinti ieškovei 5000 Lt už jos įnašus garažo statybai, tai neprieštarauja minėtam 1993 05 20 LR Lito komiteto priimtam sprendimui ir atsakovo 1993 12 28 įgaliotinių ir valdybos susitrinkimo nutarimui (1 t. b.l. 91-93). Kolegijos vertinimu, tokio dydžio suma nepažeidžia bylos šalių interesų ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimas ir 2010-01-29 nutartis pakeistini, padidinat iš atsakovo ieškovei priteistą skolos už pajinius įnašus sumą iki 5 000 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstytinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iki skundžiamo sprendimo priėmimo šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t.1, b.l.5, nuo likusios 740 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimo 2008-02-21 nutartimi buvo atleista, t.1, b.l.88) ir 100 Lt žyminio mokesčio už 2008-12-29 apeliacinį skundą (t.1, b.l.132, nuo likusios 740 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo 2009-01-09 nutartimi buvo atleista, t.1, b.l.135). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio už šį apeliacinį skundą (t.2, b.l.17, 32, nuo likusios 325 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo 2010-01-29 nutartimi buvo atleista, t.2, b.l.26) ir patyrė 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo patyrė 900 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b.l.75, 117, 149). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovas patyrė 800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l.42). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Lt skolos už pajinius įnašus. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą pajinių įnašų sumą iki 18 000 Lt. Tokiu būdu apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 17 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, padidindamas ieškovei iš atsakovo priteistą skolos už pajinius įnašus sumą iki 5 000 Lt, t.y. patenkino apeliacinį skundą 4 500 Lt dalyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patenkino 25,71 proc. (arba 0,2571 dalį) ieškovės reikalavimų (4500 Lt / 17 500 Lt), todėl, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ir 96 str., ieškovei iš atsakovo priteistina 385,65 Lt (1500 Lt x 0,2571) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų ir 51,42 Lt (200 Lt x 0,2571) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovui priteistina iš ieškovės proporcingai apeliacinės instancijos teismo atmestų reikalavimų daliai – 594,32 Lt (800 Lt x 0,7429) apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų. Taip pat kadangi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 83,56 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.) (325 Lt x 0,2571). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 28 000 Lt, apeliacinės instancijos teismas jai priteisė 5 000 Lt, todėl iki skundžiamo sprendimo priėmimo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 17,86 proc. (arba 0,1786 dalimi) (5000 Lt / 28 000 Lt). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 35,72 Lt žyminio mokesčio (200 Lt x 0,1786). Atsakovui priteistina iš ieškovės 739,26 Lt (900 Lt x 0,8214) atstovavimo išlaidų. Taip pat kadangi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo 740 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 740 Lt už 2008-12-29 apeliacinį skundą mokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 264,33 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.) (740 Lt x 0,1786 + 740 Lt x 0,1786 = 264,39 Lt), o taip pat 9,50 Lt (53,20 Lt x 0,1786) pašto išlaidų valstybei. Susumavus visas iš šalių priteistinas sumas, matyti, kad ieškovei iš atsakovo priteistina viso 472,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 1 333,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat iš atsakovo valstybei – 357,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u taria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą ir 2010-01-29 nutartį pakeisti, išdėstant rezoliucinę dalį taip:
Padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimu ir 2010-01-29 nutartimi iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ ieškovei G. A. priteistą skolos už pajinius įnašus sumą iki 5000 Lt (penkių tūkstančių litų).
Priteisti ieškovei G. A. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ (įmonės kodas 135332725) 472,79 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus ir 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šarkuva“ (įmonės kodas 135332725) iš ieškovės G. A. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 333,58 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus ir 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ (įmonės kodas 135332725) 357,39 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.