- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-57-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“
- Ieškovas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D.Kripui, atsakovo atstovams V.Bruzgai ir advokatei D.Degutienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1442-199/2008 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šarkuva“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ 19483,50 Lt už be pagrindo įgytas pinigų sumas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei atsakovo bylos vedimo išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog nuo 1991 m. yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ narė. Ieškovė, tapdama bendrijos nare tikėjosi, jog jai bus pastatytas garažas automobiliui laikyti. 1991 m. birželio 5 d. atsakovui ji įmokėjo 3930 rublių už garažo statybą. 1992 m. kovo 1 d. atsakovui į sąskaitą sumokėjo 6000 rublių, o 1992 m. birželio 24 d. - 7000 rublių. Tų pačių metų spalio mėnesį ieškovė sumokėjo atsakovui 21070 talonų, o gruodžio 30 d. - 30 000 talonų. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol nepastatė garažo ir pinigų negrąžino. Atsakovas 2007 m. balandžio 20 d. raštu pranešė ieškovei, kad sutinka grąžinti 680 Lt už visas įneštas garažo statybą lėšas. Ieškovės teigimu, ši suma akivaizdžiai pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovė prašė grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu rubliai ir talonai yra išimti iš apyvartos ir nebėra atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, todėl nustatant grąžintinų pinigų dydį litais pagal analogiją (CPK 3 str. 5 d.) taikytinas 1997 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas Nr. VIII-240, ir pripažintina, jog už 1 įmokėtą rublį ar 20 įmokėtų talonų turėtų būti grąžinta 1 litas (įstatymo 3 str.). Tokiu būdu ieškovei turėtų būti grąžinta už įmokas rubliais 16930 Lt, o už įmokas talonais - 2553,50 Lt (51070/20), viso 19483,50 Lt. Ieškovė yra nedarbinga, todėl nurodė, jog šios lėšos jai reikalingos pragyvenimui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu (b.l.126-133) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo GSEB „Šarkuva“ ieškovės G. B. naudai 6871 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. rugsėjo 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 195 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt už advokato teisines paslaugas, valstybei 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. B. atsakovo GSEB „Šarkuva“ naudai 500 Lt už advokato teisines paslaugas bei valstybei 4,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovas 2007 m. balandžio 11 d. raštu pripažino ieškovės teisę į įnašą bei pasižadėjo jį grąžinti. Iš atsakovo pateikto Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos įgaliotinių ir valdybos susirinkimo, įvykusio 1995 m. sausio 5 d. protokolo matyti, jog buvo daug skolininkų ir visiems buvo rašomi tokie raštai, kad ieškovė atsisakė mokėti įnašus ir dalyvauti garažo statyboje, kad buvo atvykusi 1994 m. sausio 27 d. į susirinkimą. Tačiau ieškovė nurodė, jog minėtame susirinkime nebuvo, jokio rašto negavo, jos niekas nekvietė, iš bendrijos ji neišstojo, neatsisakė narystės. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kvietė ieškovę. Kaip matyti iš atsakovo pateikto 1995 m. sausio 5 d. protokolo, Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo nutarta visus asmenis, kurie nemoka už garažo statybą, šalinti iš bendrijos narių, surašant juos į eilę įnašams atsiimti. Todėl 1994 m. sausio 27 d. raštas dėl ieškovės atsisakymo mokėti įnašus laikytinas nepakankamu įrodymu, kurio pagrindu galima būtų laikyti, kad ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises bei laikyti ieškinio senaties pradžią nuo 1994 m. sausio 27 d. Santykiai tarp ieškovės bei GSEB „Šarkuva“ yra nutrukę. Kadangi ieškovė nėra GSEB „Šarkuva“ narė, ieškovei atsiranda reikalavimo teisė grąžinti įmokėtą už garažo statybą įnašą. Atsakovas informavo ieškovę, kad sutinka išmokėti 680 Lt už jos įnašus už garažą, tačiau įnašas nebuvo grąžintas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės ieškinio reikalavimams, tačiau aplinkybės, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą atsakovas neįrodė. Ieškovės įnašai buvo tikslinio pobūdžio, būtent garažo statybai, todėl ji juos ir mokėjo. Tačiau, kai ieškovė nustojo mokėti įnašus už garažą, ir atsakovo buvo pašalinta iš bendrijos narių, jos įnašai už garažo statybą tapo atsakovui nepagrįstu praturtėjimu, pasireiškusiu nepagrįstu sutaupymu. Atsakovas nepaneigė tos aplinkybės, kad buvo priimamai nauji nariai į bendriją, bei statomi garažai, nors ir pagal perdarytą projektą. Tokiu būdu, atsakovas, pašalinęs ieškovę iš GSEB „Šarkuva“ narių, pasinaudojo jos tiksliniais įnašais už garažo statybą bendrijos veikloje. Atsakovas pats pateikė į bylą įnašų perskaičiavimo suvestinę, kurioje nustatė, kad ieškovės įnašai už garažo statybą 2007 m. gruodžio 4 d. veikiančiomis kainomis GSEB „Šarkuva“ sudaro 6871 Lt. Negalima laikyti, kad tik atsakovas turi būti atsakingas dėl to, kad ieškovės sumokėti įnašai už garažo statybą iki šiol jai negrąžinti, nes ieškovė nustojo mokėti tikslinius įnašus už garažo statybą nuo 1992 m. gruodžio 30 d., į teismą kreipėsi 2007 m. rugsėjo 6 d., bendrijos veikla nesidomėjo, nors spaudoje buvo skelbimai dėl bendrijos veiklos, į susirinkimus neidavo, mokesčių nemokėjo. Jeigu būtų tiesiogiai taikytina įstatymo analogija pagal LR gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 straipsnį ir atsakovei būtų priteistina visa jos prašoma 19483,50 Lt suma, tai ieškovė be pagrindo praturtėtų atsakovo sąskaita ir nukentėtų kiti likę bendrijos nariai, nes ieškovės įnašas pagal atsakovo apskaitą bendrijoje sudaro 6871 Lt. Tačiau jeigu ieškovei būtų priteistina tik 680 Lt suma už jos įnašus, tai atsakovas liktų be pagrindo praturtėjęs nepagrįstai sutaupydamas lėšas ieškovės sąskaita, kai išnyko tam pagrindai ją pašalinus iš bendrijos narių (CK 6.237 - 6.242 straipsniai). Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 6871 Lt suma.
Atsakovas Garažų statybos ir eksploatacijos bendrija „Šarkuva“ apeliaciniu skundu (b.l.134-135) prašė teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, kad ieškovė nuo 1992 m. gruodžio 30 d. nevykdė savo įsipareigojimų, kas sąlygojo santykių su atsakovu nutrūkimą, netaikė ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimams dėl įmokų. Įstatymas reikalauja taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą nurodyti tris būtinas sąlygas, kurioms esant konstatuotinas minėtas teisinis santykis. Pirma, nepateisinamas teisiniu aktu ar sandoriu turto įgijimas. Tačiau šalių santykių pradžioje abi šalys susitarimo pagrindu aiškiai nubrėžė siektiną rezultatą - ieškovė moka įmokas, atsakovas stato garažą. Tai ir yra sandoris, šalių santykio teisinis pagrindas. Antra, ieškovė privalėjo įrodyti, kad mokėdama įmokas suklydo, ar kad prieš ją buvo pavartotas smurtas ar apgaulė. Pati ieškovė pripažino, kad stojo eilėn garažui įsigyti, tokiu būdu savanoriškai mokėjo tikslines įmokas, laukė statomo garažo. Trečia, įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinės gynybos būdais. Pažymėtina, kad ieškovė penkiolika metų nesiėmė jokių priemonių savo turtinei padėčiai nustatyti bendrijoje, t. y. praleido ieškinio senaties terminą, nesinaudoja bendrijos įstatuose numatyta įnašų grąžinimo tvarka. CK 6.237 straipsnio 2 dalis reglamentuoja skolininko pareigą grąžinti turtą ir tokiu atveju, kai šis gautas esant teisiniam pagrindui, kuris vėliau išnyko. Ieškovei neišnyko teisės ir pareigos rūpintis garažų statyba ir eksploatacija, o po to, kai ieškovė pasišalino iš bendrijos narių. Taigi, CK 6.237 straipsnio 2 dalis netaikytina šiam šalių ginčui. Be to, ieškovė neįrodinėjo atsakovo nepagrįsto praturtėjimo pagrindų, o įrodinėjo aplinkybes, kad buvo sumokėjusi bendrijai tam tikras įmokas, nors įmokų atsakovas neginčijo nuo pat pradžių. Todėl ieškovei neįrodžius ieškinio, jis negalėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. B. (b.l.141-143) prašė GSEB „Šarkuva“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš GSEB „Šarkuva“ ieškovės naudai turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodė, jog teismas turėjo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo grąžinti įmokas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia apie jo teisės pažeidimą. Atsakovas net apeliaciniame skunde pripažino ieškovės teisę atgauti įmokėtą pajų. Atsakovas tvirtino, jog grąžins sumokėtus pinigus kai tik turės galimybę. Tik iš 2007 m. balandžio 20 d. rašto (b.l.10) ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi galimybę grąžinti pinigus. Tik gavusi minėtą raštą, ieškovė suprato, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas nustatė, jog į bendriją buvo priimti nauji nariai, kad dar nebaigta statyti 50 garažų. Kadangi naujai priimti nariai nėra sumokėję savo pajų, todėl ieškinio senaties termino eiga objektyviai negalėjo pasibaigti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui 1991-1992 m. sumokėjo 16930 rublių bei 51700 talonų (b.l.7- 9). Tokia įnašo vertė nustatyta būtent pagal atsakovo teismui pateiktą paskaičiavimą. Įmokos nenuvertėjo, bet už jas buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nuo 1993 metų tik augo, tad atsakovo siūloma 680 Lt suma prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovė G. B., turėdama tikslą pasistatyti garažą, 1991 m. birželio 5 d. sumokėjo Garažų statybos kooperatyvui „Šarkuva“ 3930 rublių (b.l.7-8), 1992 m. kovo 4 d. - 6000 rublių (b.l.7-8), o 1992 m. birželio 24 d. - 7000 rublių (b.l.9), 1992 m. spalio mėnesį - 21070 talonų (b.l.7-8), o 1992 m. gruodžio 30 d. - 30 000 talonų (b.l.9).
1994 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr.885 (b.l.156) garažų statybos kooperatyvas „Šarkuva“ buvo reorganizuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Šarkuva“.
Dėl ieškinio senaties
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ieškovės reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad GSEB „Šarkuva“ įgaliotinių ir valdybos 1995 m. sausio 5 d. susirinkime buvo nutarta pašalintiems iš bendrijos nariams grąžinti įmokėtus pajus (b.l.29). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vėliau atsisakė ieškovei grąžinti įmokėtą pajų. Priešingai, byloje yra atsakovo 2007 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 34 (b.l.10), kuriame atsakovas nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei 680 Lt įnašą už garažo statybą. Kadangi atsakovas niekada neginčijo ieškovės teisės susigrąžinti įnašą už garažą (kilo ginčas tik dėl grąžintino dydžio), yra pagrindas laikyti, kad ieškinio senaties teismo eiga net neprasidėjo.
Dėl ieškovės įnašų indeksavimo
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė ieškovei 6871 Lt sumą. Apelianto teigimu, ieškovei gali būti sugrąžinta 680 Lt suma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais sutinka iš dalies.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.71-74), pasikeitus ekonominėms sąlygoms, 1993 m. pablogėjo darbų finansavimas ir dėl šios priežasties garažų statyba pagal pirminį projektą nebuvo baigta. Abi šalys pripažįsta, kad garažas ieškovei nebuvo suteiktas, įmokos jai nebuvo grąžintos.
Kauno miesto apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 6871 Lt, rėmėsi atsakovo pateikta įnašų perskaičiavimo suvestine (b.l.69), kurioje yra nurodyta, kad perskaičiuota įnašų suma veikiančiomis kainomis yra 6871 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovą atstovavęs bendrijos pirmininkas V.B. patikslino, kad šis perskaičiavimas atliktas taikant statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų indeksus ir normatyvus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-575/2001, yra išvardinusi kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant iš bendrijos pašalinto ar išstojusio nario pajaus grąžinimo ir indeksavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad garažų statybos bendrija yra juridinis asmuo, kuris atsiranda, kaip fizinių asmenų susivienijimas, sukurtas tam tikram tikslui, numatytam bendrijos įstatuose, pasiekti, kad bendrijos narys savo narystės bendrijoje pagrindu prisiima pareigą mokėti bendrijos veiklai reikalingas pinigų sumas, t.y. suteikia bendrijai tam tikrą turtą, o bendrija, panaudojusi minėtus pinigus garažų sukūrimui, privalo savo veiklos rezultatą perduoti atitinkamam nariui (nariams) nuosavybėn. Kolegija pažymėjo, kad turtinių teisių vertė, pvz., pajaus, nėra neatsiejamai susijusi su pinigų verte, nes vertinant turtinių teisių „kainą“ reikia atsižvelgti į tai, koks yra šių teisių turinys (kokios galimybės teisės subjektui atsiranda, turint šias teises). Kolegija nurodė, kad ieškovas turėtų turėti teisę susigrąžinti iš bendrijos pajų, kurio vertė turėtų būti nustatoma, indeksuojant vertę, kuri buvo pinigų perdavimo bendrijai metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-575/2001 nurodė, kad sprendžiant grąžintino pajaus klausimą, reikalinga nustatyti kaip buvo statomi garažai (kiek korpusų, kada pradėta statyba, jeigu korpusų buvo ne vienas, tai ar jie buvo pradėti statyti vienu metu ir statyba vykdoma paraleliai), ar ieškovui buvo paskirtas konkretus garažo boksas (korpusas), nuo kada ieškovas nebemokėjo reikalaujamų įnašų už garažo statybą, ar buvo priimti kooperatyvo (bendrijos) valdymo organų nutarimai dėl įmokėto pajaus ar naujai stojantiems nariams įmokėtino pajaus skaičiavimo (indeksavimo), kokio dydžio pajinius įnašus įmokėjo ieškovo pašalinimo iš kooperatyvo metu į jį priimti nauji nariai, kokio dydžio pajus pagal mokestinius dokumentus buvo išmokėtas kitiems kartu su ieškovu pašalintiems nariams, kas ieškovo pašalinimo iš kooperatyvo narių metu reguliavo pajaus grąžinimo tvarką ir kokia ji buvo, ar į ieškovo vietą buvo priimtas naujas narys ir kada, kokio dydžio pajų įmokėjo šis naujas narys, nuo kada realiai ieškovui atsirado teisė atgauti įmokėtą pajų, dėl kokių priežasčių ši ieškovo teisė nebuvo realizuojama, koks panašiu kaip ir ieškovas laiku į kooperatyvą priimtų narių pilnai išmokėto pajaus dydis ir koks šio dydžio santykis su garažo bokso rinkos verte, koks garažo bokso rinkos vertės santykis su ieškovo įmokėto pajaus dydžiu ir pan.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.58, 64-68), pagal pirminį projektą buvo numatyta pastatyti 1291 garažą, tačiau dėl lėšų stokos pirminis projektas nebuvo įgyvendintas. 2000 m. projektas buvo pakoreguotas, numatant sumažinti garažų skaičių iki 983. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovą atstovavęs bendrijos pirmininkas V.B. patvirtino, kad pakoreguotas projektas iš esmės yra įgyvendintas ir pastatyti garažai yra įregistruoti jų savininkų vardu.
Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ įstatų 18 punktas numato, kad pajus išstojusiam (pašalintam) iš bendrijos nariui grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys jį sumoka (b.l.38). Kaip minėta, po projekto koregavimo sumažėjo garažų skaičius, todėl šis įstatų punktas negalėjo būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad pagal bendrijos 2008 m. sausio 1 d. balansą narių įmokos sudaro 14 722 776 Lt (b.l.161), t.y. vienam garažui tenka maždaug 15000 Lt įmokų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovą atstovavęs bendrijos pirmininkas V.B. teismo posėdžio metu teigė, jog jam žinoma, kad vieno garažo rinkos kaina taip pat yra apie 15000 Lt. Jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos iki projekto koregavimo pastatytos garažų konstrukcijos išliko ir buvo panaudotos užbaigiant statybą pagal pakoreguotą projektą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės įnašai buvo panaudoti sukuriant turtą, kuris nuosavybės teisėmis priklauso dabartiniams garažų savininkams. Tačiau įvertinus tai, kad garažų pastatyta mažiau nei buvo numatyta tuo metu, kai ieškovė mokėjo įnašus, nustatant grąžintino įnašo dydį, negalima besąlygiškai vadovautis vien tik statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų indeksais ir normatyvais. Visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad statybos darbų kainos nuo garažų statybos pradžios iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos žymiai išaugo. Ieškovė nepagrįstai ilgai nesiėmė jokių teisinių priemonių pajui atgauti, todėl jos įnašai negali būti indeksuojami tokiu pačiu mastu, kokiu didėjo statybos objektų ir darbų kainos. Be to, pagal atsakovo pateiktus duomenis (b.l.161) pašalinti ar išstoję bendrijos nariai yra įmokėję įmokų, kurias indeksavus pagal statybos objektų darbų kainas susidarytų 3 611 412 Lt suma. Bendrija jokio turto neturi (b.l.13). Jos pajamas sudaro dabartinių garažų savininkų mokami mokesčiai, iš kurių turės būti atlyginta ieškovei priteista suma. Jei grąžintini įnašai būtų indeksuojami pagal statybos objektų ir darbų kainas, bendrijai iš dabartinių garažų savininkų mokamų mokesčių tektų sumokėti neproporcingai dideles sumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju turi grąžinti ieškovei 4000 Lt už jos įnašus garažo statybai. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio suma nepažeidžia bylos šalių interesų ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus.
Remiantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą skolos už įnašus sumą iki 4000 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 120 Lt (4000X0,03) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašė ieškinį visiškai atmesti, o apeliacinės instancijos teismas tik sumažina pirmosios instancijos teismo priteistą sumą nuo 6871 Lt iki 4000 Lt, kolegija laiko, kad šalių turėtos apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimu iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ ieškovei G. B. priteistą skolos už įnašus sumą iki 4000 Lt (keturių tūkstančių litų), o priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 120 Lt (vieno šimto dvidešimt litų).
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.