- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-892-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03665-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- S. I.
- Ieškovas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui S. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo ir pagal atsakovo S. I. priešieškinį ieškovei M. M. dėl tėvystės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas yra D. I. tėvas, o D. I. yra S. I. sūnus; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki jų pilnametystės; nustatyti vaikų bendravimo su tėvais tvarką atsakovo siūlomu būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaikais iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nurodant, kad M. M. ir atsakovas S. I. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. I. (A. I.) ir D. I. (D. I.) po keturias dienas iš eilės nepertraukiamai. Bendravimas pradedamas ieškovei pasiimant vaikus pirmadienį vakare iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos su ieškovu vietos ir grąžinant vaikus penktadienį ryte į ugdymo įstaigą. Kai pirmoji bendravimo diena arba paskutinė tenka nedarbo dienai, ieškovė/atsakovas pasiima vaikus 10 val. ryte iš su ieškove/atsakovu iš anksto suderintos gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžina vaikus į ieškovės/atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą ne vėliau kaip ketvirtos dienos 19-20 val. vakare. Arba nustatyti, kad ieškovė/ atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais lygiomis dalimis, bendraujant kas savaitę: nuo pirmadienio iki kito pirmadienio bendrauja atsakovas, kitą - ieškovė, pasiimant vaikus pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžinant kitą pirmadienį į ugdymo įstaigą. Jei vaikai suserga ar dėl kitų aplinkybių negali lankyti įstaigos, vaikus ieškovė/atsakovas grąžina į jų gyvenamąją vietą pirmadienį ryte 9.00 val.
3. Nurodė, kad tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovo galimybė bendrauti su vaikais yra ribota ir priklauso tik nuo ieškovės geranoriškumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo S. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas S. I. su nepilnamečiais vaikais A. I. ir D. I. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku S. I. paimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Atsakovas S. I. su nepilnamečiais vaikais taip pat bendrauja kalendorinių metų nelyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą iki 20 val. Kitą prašymo dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
4.1. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas siekiant užtikrinti šalių ir jų vaikų santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų
4.2. Atsižvelgtina į institucijos, teikiančios išvadą, nuomonę, kuri paremta konkrečios šeimos situacijos atliktu vertinimu, taip pat į tai, kad institucijos nuomone nuolatinis vaikų buvimo/gyvenamosios vietos keitimas neigiamai įtakotų vaikų emocinę būklę, vaikams šiuo metu reikalinga aiški, stabili, saugi ir nusistovėjusi rutina, konkreti ir aiški bendravimo tvarka.
4.3. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš dalies užtikrintų stabilų vaikų gyvenimo ritmą, jų interesus ir tėvo teisę bendrauti su vaikais, o atsakovo prašymas nustatyti maksimalų bendravimo laiką su vaikais, kai vaikų gyvenamoji vieta būtų nuolat keičiama, nėra pagrįstas ir pažeistų vaikų nusistovėjusią gyvenimo tvarką bei poreikį turėti stabilią namų aplinką.
4.4. Aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiais vaikais, kiekvienos iš šalių prašoma nustatyti tvarka / būdas (bendravimo dažnumas, trukmė ir pan.) bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo 2022 m. liepos 22 d. nutartį pakeisti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; priimti naujai teikiamus įrodymus. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Sprendžiant kiekvieną su vaiku susijusį klausimą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus, tačiau teismas šia nuostata nesivadovavo, o labiau atsižvelgė į ieškovės interesus.
5.2. Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas šia teisės norma faktiškai nesivadovauja ir, nors nėra jokių pagrindų, laikiną bendravimo tvarką nustato minimalią, tai pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir vaikų interesus.
5.3. Teismas nustatydamas minimalią atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
5.4. Teismas nevertino atsakovo išsakytų argumentų dėl ieškovės vaikų atžvilgiu naudojamo smurto.
5.5. Teismas nevertino, kad atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, butą, kurioje vaikai gyveno grįžus iš Norvegijos, kas užtikrina saugią ir tinkamą aplinką vaikams gyventi, augti ir lavintis. Ieškovė M. M. neturi gyvenamosios vietos, yra pateikusi neteisingą informaciją, kad atsakovas tariamai psichologiškai smurtauja jos atžvilgiu, gyvena Vaiko krizių centre su vaikais ir klaidingai vadina tai namais.
5.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pripažindama, kad atsakovas yra biologinis D. I. tėvas, dėl nesuprantamų priežasčių vengė nustatyti jo tėvystę, tokiu būdu ribodamas galimybę bendrauti su vaiku, netgi pareiškusi ieškinį teisme dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, dėl visai nesuprantamų priežasčių nereiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nors mediacijos metu buvo sutarta dėl tėvystės pripažinimo.
5.7. Nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai naudotų tėvo valdžią, o laikina minimali bendravimo tvarka būtent ir riboja atsakovo bendravimo tvarką su vaikais. Su vaikais bendraujant keturias dienas iš eilės, taip pat būtų pastovi rutina ir vaikai žinotų, kad tas keturias dienas jie gyvena su tėčiu, o kitas keturias dienas su mama.
5.8. Po laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo pati ieškovė sutiko su maksimalia bendravimo tvarka, šį faktą patvirtinantys įrodymai pridedami prie atskirojo skundo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Atskirajame skunde remiamasi spėjimais, prielaidomis, daromos nepagristos išvados, mėginama suformuoti naują prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką. Pažymėtina, jog visuose procesiniuose dokumentuose atsakovas stengėsi itin neigiamai apibūdinti ieškovę, t. y. teismui nekorektiškais teiginiais įteigti, jog ieškovė vartoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš vaikus.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo atsakovas atskirajame skunde, atsižvelgė į vaikų interesus, t. y. įvertino bei motyvavo, kodėl nustatoma tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka.
6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti, tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
6.4. Atsakovui pagrobus ir neteisėtai išvežus vaikus nežinomu adresu, buvo pažeisti ne tik mamos, bet ir mažamečių vaikų interesai - pasikeitė visa vaikų socialinė aplinka, vaikai atsidūrė visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje nebuvo jokių vaikams pažįstamų žmonių (išskyrus tėvą), kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri buvo nežinoma vaikų mamai bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, be nuolatinių ryšių su kitais giminaičiais, jų ugdymo procesas nutrūko, akivaizdu, jog toks neteisėtas atsakovo elgesys sukėlė socialinę bei psichologinę žalą vaikams, taip pat didelė žala padaryta ir vaikų mamai, o tai laikytina netinkamu tėvo valdžios naudojimu.
6.5. Atsakovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ne optimalios ir labiausiai vaikų interesus atitinkančios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o tokiu būdu sprendžia/siekia išspręsti asmeninio pobūdžio nesutarimus su ieškove.
6.6. Pats atsakovas nesiėmė reikiamų veiksmų, nepateikė būtinų dokumentų, todėl dėl atsakovo netinkamų veiksmų gimimo įraše nebuvo nurodyti duomenys apie tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų prijungimo
3. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
4. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
5. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas pateiktus duomenis prijungia prie bylos.
Faktinės aplinkybės
6. Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. I., gim.(duomenys neskelbtini). Tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos ir laiko. Nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatyta su vaikų motina.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
10. Taip pat ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku S. I. paimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, taip pat atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kalendorinių metų nelyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą iki 20 val. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
12. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas šia teisės norma faktiškai nesivadovavo ir, nors nėra jokių pagrindų, laikiną bendravimo tvarką nustatė minimalią, tai pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir vaikų interesus. Apelianto argumentai nepagrįsti.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas). Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
14. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas maksimalaus laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, suvienodinimo principo nepažeidė, nustatė, kad vaikai su kiekvienu iš tėvų praleidžia kas antrą savaitgalį, be to, sudarė galimybę su vaikais negyvenančiam tėvui bendrauti ir darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui.
15. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina (ieškove). Tačiau atsakovas priešieškiniu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., kad vaikai po keturias dienas iš eilės, arba po savaitę iš eilės gyventų su vienu iš tėvų, iš esmės siekia, kad vaikai pusę laiko gyventų tiek su juo, tiek su ieškove. Taigi taikius tokias laikinąsias apsaugos priemones dar neišnagrinėjus bylos iš esmės jau būtų tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai. Teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas ginčus dėl vaikų teismas atsižvelgia ir į vaikų teisių apsaugos institucijos nuomonę. Savo nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaikų teisių apsaugos institucijos atstovai, be kita ko, nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos yra įtraukiami į tėvų itin konfliktiškus tarpusavio santykius, todėl vaikams šiuo metu reikalinga stabili, aiški, nusistovėjusi rutina ir konkretus žinojimas, kuriomis dienomis svečiuojasi tėvo šeimoje, o kuri laiką gyvena su motina. Skyriaus manymu, nustačius atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarkos modelį ir vaikams kas kelias dienas, ar kas savaitę keičiant buvimo/gyvenamąją vietą, būtų trikdoma vaikų rutina, kuri galimai dar labiau turėtų įtakos dabartinei vaikų emocinei būklei. Taip pat tarnyba atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nepilnametis A. I. pradės lankyti mokyklą (pirmą klasę), vaiko gyvenime greitu metu įvyks nauji pokyčiai, todėl stabili ir saugi aplinka, aiški rutina leistų vaikui lengviau prisitaikyti prie pasikeitusio ugdymosi proceso (pereiti iš priešmokyklinio ugdymo į mokyklinį) nei nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į ieškovės ar atsakovo, o į nepilnamečių vaikų interesus, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaikų interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų.
18. Nors apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnamečius vaikus, pažymėtina, jog vien ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimti nutarimai neturi prejudicinės galios, o ir be to, išvadą duodanti institucija šiuo atveju byloje nereiškė poreikio riboti vaiko bendravimo su mama dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
19. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė pati sutiko su priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Iš žinučių turinio galima daryti išvadą, kad ieškovė sutiko, kad atsakovas su vaikais bendrautų kas antrą savaitę tik 1 mėnesį, t. y. vaikų vasaros atostogų metu, o kai vaikams reikės eiti į mokyklą ir į darželį, nurodė, kad laikysis teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
20. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, o iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
21. Pažymėtina, kad tėvai turi tinkamai naudoti tėvų valdžią ir tarpusavyje bendradarbiauti atsižvelgdami į geriausius vaikų interesus, nes priešingu atveju tokie tėvų veiksmai gali būti pripažinti kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, kas gali turėti įtakos sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.