Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir G. L. prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. atstovės E. Š. ieškinį atsakovams G. L. ir A. L. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. spalio 26 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. L. atstovės E. Š. ieškinį, juo ieškovė pareiškė reikalavimus – priteisti A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš vaikų A. L ir G. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos gyvos galvos. Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovė A. L. yra pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jos globėja ir administratore paskirta E. Š.. Atsakovai yra A. L. sūnūs. Globėja E. Š. ieškovės interesais kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų, kurie nenori prisidėti prie mamos išlaikymo.

2. Atsakovai G. L. ir A. L. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai, būdami ieškovės sūnumis, nevengia, nesišalina ir nori rūpintis neturinčia sveikatos mama A. L., tačiau to padaryti jie negali, kadangi E. Š. atsakovams neleidžia to daryti: paskyrus ją mamos globėja, ji neleidžia atsakovams lankyti mamos ir ja rūpintis.

3. Institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius nurodė, kad A. L. – neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, 2020 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia visų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globėja ir turto administratore paskirta dukra E. Š.. Asmens, turinčio nuolatinės slaugos poreikį, pragyvenimo ir jo išlaikymo išlaidos, institucijos nuomone, turėtų būti didesnės už vidutinio Lietuvos gyventojo minimalius poreikius. Prašė nustatyti išlaikymo dydį teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. L materialinį išlaikymą ieškovės A. L. naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 25 d. iki A. L. gyvos galvos, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš atsakovo G. L. materialinį išlaikymą ieškovės A. L. naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 25 d. iki A. L. gyvos galvos, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės A. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja teismas paskyrė jos globėją ir turto administratorę E. Š..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovai A. L. ir G. L. (toliau – apeliantai) prašė panaikinti 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apylinkes teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-642-904/2023 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovai 2023 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo. Prašyme nurodė, kad ieškovė A. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pažymėjo, kad išlaikymas priteistinas asmeniškai tik ieškovei, todėl jai mirus, nėra galimas teisių perėmimas.

7. Ieškovės A. L. atstovė advokatė V. Š. pateikė nuomonę dėl bylos nutraukimo, pažymėdama, kad nutraukti civilinę bylą mirus fiziniams asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, galima tokiu atveju, jeigu neleidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju teisių perėmimas yra leidžiamas ir byla negali būti nutraukta, nes E. Š., A. L. ir G. L. yra A. L. turto ir turtinių teisių paveldėtojai / įpėdiniai, taip pat ir palikėjos A. L. teisės gauti jai priteistą išlaikymą iki gyvos galvos perėmėjai.

8. Ieškovės atstovė advokatė V. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-642-904/2023 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų E. Š. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

10. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, miršta, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų (prašymų) ryšį su šalies, iš bylos pasitraukusios dėl mirties, asmeniu.

12. Byloje nustatyta, jog 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu iš atsakovų A. L ir G. L. priteisė materialinį išlaikymą ieškovei A. L. po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 25 d. iki A. L. gyvos galvos, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl priteistino materialinio išlaikymo dydžio iš pilnamečių vaikų, o pats ieškovės reikalavimas siejamas išimtinai su prasta ieškovės sveikata, negalėjimu savimi pasirūpinti ir nepakankama finansine padėtimi tam, kad galėtų padengti savo gydymo, priežiūros išlaidas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. (duomenys neskelbtini) mirė.

14. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Koks mirusiojo turtas gali būti paveldimas, nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje: paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, jog paveldimos gali būti ir turtinės reikalavimo teisės bei turtinės prievolės, jeigu jos nėra neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu.

15. Remdamasis anksčiau nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teisė prašyti teikti išlaikymą dėl aplinkybių, išimtinai susijusių su mirusiojo asmeniu – prasta sveikata ir nepakankamai gera finansine padėtimi tam, kad galėtų padengti savo gydymo, priežiūros išlaidas – yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su ieškovės asmeniu, todėl ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Taigi, įvertinus ginčo pobūdį, materialinių subjektinių teisių perėmimas šioje byloje, nėra galimas. Esant negalimam materialinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių teisių perėmimas.

16. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalis iš proceso pasitraukė dėl mirties, o materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas dėl visų byloje pareikštų materialinių reikalavimų ir dėl to apeliacinis procesas toliau vykti negali, paaiškėja (atsiranda) apeliacinės instancijos teisme, pagal įstatymo analogiją nutraukiama ne byla, o apeliacinis procesas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 293 straipsnio 7 punktas, 302 straipsnis, 315 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2006).

17. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, neįsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal ieškovės A. L. atstovės E. Š. ieškinį atsakovams G. L. ir A. L. dėl išlaikymo priteisimo nutrauktina (CPK 167 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 7 punktas, 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų G. L. ir A. L apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. atstovės E. Š. ieškinį atsakovams G. L. ir A. L. dėl išlaikymo priteisimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atstovės E. Š. ieškinį atsakovams G. L. ir A. L. dėl išlaikymo priteisimo nutraukti.