Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

išnagrinėjo viešame teismo posėdyje Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismas netenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos teikimo dėl nuteistajai D. K. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteista Šiaulių apygardos teismo 2015-03-23 nuosprendžiu , kuris pakeistas 2016-01-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažinus ją kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 1 d.222 str. 1 d. 182 str.2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. jai paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės - atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams bei įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė D. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi teikimo netenkino. Teismas,

įvertinęs pateiktą medžiagą,išklausęs nuteistosios, jos gynėjo argumentus, konstatavo, kad nuteistosios D. K. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas, tačiau teismo nuomone toks elgesys negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas. Nuteistoji pateikė dokumentus, jog mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, prašė probacijos tarnybos leidimo išvykti į (duomenys neskelbtini) sodybos tvarkymui, tačiau pakeitė kryptį ir išvyko į (duomenys neskelbtini) mokslo reikalais. Todėl teismas konstatavo, jog nepakanka duomenų išvadai, kad ji piktybiškai nesilaiko skirtų įpareigojimų neišvykti iš gyvenamosios vietos be jos elgesį prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuteistoji probacijos laikotarpiu daug kartų kreipėsi su prašymu išvykti iš gyvenamosios vietos ribų tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienyje verslo ar asmeniniais tikslais ir jai visada buvo leista. Ji beveik trečdalį bausmės vykdymo atidėjimo laiko sąžiningai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą. Nors jos elgesys, dėl kurio kreipėsi probacijos tarnyba yra netoleruotinas ir neatsakingas, kai nurodžius vieną išvykimo kryptį išvyko kita, vistik toks nuteistosios elgesys dar nerodo visiško įstatymo ignoravimo. Teismas netenkindamas probacijos tarnybos teikimo paskyrė D. K. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant darbų atlikimo terminą iki 2017-10-01.

3. Nesutikdama su priimta teismo nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą tenkinti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-25 nutartimi subendrintos bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai D. K. ir D. K. pasiųsti atlikti paskirtą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes teismas priimdamas nutartį ir paskirdamas D.K. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, nepagrįstai vadovavosi LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų numatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti LR BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonų ir (ar) šio kodekso 75 str.2 ar 3 d. numatytų pareigų arba šio kodekso 82 str. numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą bausmę <...>. Šis punktas taikomas tik tuomet, kai nuteistasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių ar kitų nusižengimų. Nuteistoji D. K. probacijos vykdymo laikotarpiu iš tiesų padarė administracinį nusižengimą (2017-01-28 nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 15 Eur bauda ), tačiau nevykdė jai nustatytų probacijos sąlygų, todėl jos atžvilgiu turėjo būti taikomas ne minėtas 2 punktas, bet LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d.3 punktas, numatantis, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisiamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę <...>. Iš šio LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d.3 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad nuteistajam be pateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų, numatytas tik bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, o kitos alternatyvos, tame tarpe ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, nenumatytas. Prokurorė nurodo, kad nuteistajai D. K. 2016-01-15 Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2015-03-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis buvo paskirtas vienintelis įpareigojimas – neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau šio įpareigojimo nuteistoji nevykdė dukart: 2016-12-13 pateikė prašymą, kuris buvo patenkintas, leisti išvykti 2016m. gruodžio 15-18 d.d. į Latvijos Respubliką, tačiau realiai išvyko į Maskvą; 2017-02-06 pateikė prašymą, kuris nebuvo patenkintas dėl padaryto administracinio nusižengimo, leisti 2017 m. vasario 9-12 d. išvykti į Latvijos Respubliką bei vasario 23-24 d. į Turkiją, tačiau 2017-02-09 taip pat išvyko į Maskvą. Nuteistoji nurodė bijojusi, kad Probacijos tarnyba jai neduos leidimo išvykti į Maskvą. Tačiau nuteistosios toks teiginys nepagrįstas, nes nuteistoji ne kartą kreipėsi dėl leidimo laikinai išvykti ir visada jį gaudavo. D. K. buvo įgavusi Probacijos tarnybos pasitikėjimą, tačiau du kartus sąmoningai ją suklaidino prašymuose nurodydama kelionės kryptį, Iš tiesų tai rodo, kad nuteistajai laisvės atėmimo bausmės atidėjimas teigiamos įtakos nedaro. Nors D. K. pateikė dokumentus, kad ji 2016-09-01 sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu, kuriame studijuoja, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad minėtos išvykos į Maskvą buvo būtent mokymosi tikslais. Todėl šie nuteistosios paaiškinimai nelaikyti jai nustatyto įpareigojimo nesilaikymą pateisinančia priežastimi. Visos šios aplinkybės , t.y , kad nuteistoji nevykdė jai paskirto įpareigojimo ir darė tai piktybiškai, be pateisinamų priežasčių, be to padarė administracinį nusižengimą, rodo atsainų požiūrį į teismo jai nustatyto įpareigojimo vykdymą, nepateisina teismo pasitikėjimo ja, kas sudaro pagrindą taikyti LR Probacijos įstatymo 30str.2 d.3 punktą ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą D. K..Pažymėtina, kad D. K. atžvilgiu be 1) apkaltinamojo Šiaulių apygardos 2015-03-23 nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-01-15 nuosprendžiu, ir kuriuo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams septyniems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams, yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai : 2) Panevėžio apygardos teismo 2015-07-09 nuosprendis, pakeistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-11-28 nuosprendžiu, kuriuo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, jos vykdymą atidedant trejiems metams ir 3) Panevėžio apygardos teismo 2015-10-08 nuosprendis, kuriuo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 Eur ) bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-25 nutartimi subendrino nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskyrė nuteistajai D. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir 350 MGL dydžio (13 181 Eur baudą. Taikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajai paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskyrė nuteistajai D. K. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4.Prokurorė palaiko skundą ir prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą tenkinti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-25 nutartimi subendrintos bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai D. K. ir D. K. pasiųsti atlikti paskirtą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

5. Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas prašo skundo netenkinti, nuteistoji pažeidimus

padarė dėl objektyvių priežasčių, išvyko mokytis, piktybiškai įstatymo pažeisti nenorėjo.

6. Prokurorės skundas atmetamas.

7.Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

8.Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į teismą, nes D. K. nevykdė įpareigojimo neišvykti už gyvenamosio vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat ji padarė administracinį nusižengimą už ką ji 2017-01-28 buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

9.Iš asmens bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriuje D. K. elgesys kontroliuojamas nuo 2016-02-08, su probacijos vykdymo tvarka bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, ji supažindinta 2016-02-15 surašant individualios priežiūros planą (1 t. b.l. 39-49, 2 t. 1-13 b.l). Atlikus D. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad ji priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, 2017-01-28 D. K. nubausta 15 Eur bauda už KET pažeidimą (asmens bylos 2 t. 28 b.l ), paskirta bauda sumokėta. Nuteistoji 2016-12-13 pateikė prašymą leisti išvykti gruodžio 15-18 dienomis į Latvijos Respubliką. Prašymą probacijos tarnyba tenkino. 2017-02-06 nuteistoji pateikė Probacijos tarnybai prašymą leisti išvykti vasario 9-12 dienomis į Latvijos Respubliką jai priklausančio namo stogo remonto darbams, 2017-02-23 į verslo forumą vyksiantį Stambule, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinti. Iš bylos duomenų ir iš D. K. paaiškinimo matyti, kad D. K. gavusi leidimą išvykti 2016-12 15-18 į Latvijos Respubliką, pakeitė kryptį ir išvyko į Maskvą, o 2017-02-09-12 dienomis jai leidimas nebuvo duotas, tačiau ji išvyko į Maskvą.

10.Apeliacinės instancijos teismas,įvertinęs visas aplinkybes sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadomis, kad nuteistosios D. K. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas. Iš nuteistosios pateiktos 2016-09-01 sutarties su (duomenys neskelbtini) universitetu, matyti, kad D. K. įstojo mokytis socialinės ontopsichologijos nuo 2016-09-01 iki 2018-10-01 (b.l. 31-39 ). Iš socialinės ontopsichologijos (duomenys neskelbtini) perkvalifikavimo programos matyti, kad studijos vyksta moduliniu principu vieną kartą per 1,5-2 mėnesius nuo ketvirtadienio iki penktadienio Maskvoje, mokymų pradžia 2017 m. vasario 9 d. (b.l.50-54. ). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) ontopsichologų asociacijos 2017-03-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. yra įrašyta į programą ir nuo 2016 m. iki 2017 m. dalyvavo dviejuose programos mokymo moduliuose: nuo 2016m. gruodžio 15 d. iki 18 d. ir nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 12 d. Šie duomenys paneigia prokurorės manymą, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad minėtos išvykos į Maskvą buvo būtent mokymosi tikslais. Nuteistoji pilnai pripažino dėl netinkamo savo elgesio, kad bijodama dėl neigiamos visuomenės opinijos Rusijos kaip valstybės atžvilgiu, nurodė ne tikrą išvykimo kryptį, o savo sodybą Latvijoje. Ji dirba, rūpinasi pasiligojusia motina, mokosi, nori įgyti žinių. Abu kartus išvykdama į Maskvą, vyko išimtinai mokymosi tikslais, kas sutampa su pateiktais byloje duomenimis. Visos šios nurodytos aplinkybės dar neduoda pagrindo manyti, jog nuteistoji visiškai ignoruoja įstatymus, piktybiškai nevykdė paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistosios D. K. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2016-02-08, trečdalį bausmės vykdymo atidėjimo laiko ji sąžiningai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą.

11.Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio

apylinkės teismo išvadomis, jog toks nuteistosios elgesys dar nerodo visiško įstatymų ignoravimo, nuteistosios D. K. nurodytos priežastys objektyvios ir nors šiuo konkrečiu atveju gali būti pateisinamos, tačiau negali būti pasikartojančios ir toleruotinos ateityje.

12.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, patenkinus probacijos tarnybos teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistosios D. K. padaryti pažeidimai pagal jų sistemingumą ir piktybiškumą nelaikyti tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog ji nevykdė probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimų be pateisinamų priežasčių, kad ji nenori pasitaisyti, o jos resocializacija yra įmanoma tik realiai įvykdant laisvės atėmimo bausmę.

13.Panevėžio apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi atmesdamas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą, vadovaudamasis Probacijos įstatymo 30 str.2 dalies 2 punktu bausmės vykdymo laikotarpiu D. K. paskyrė papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant darbų atlikimo terminą iki 2017-10-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka Probacijos įstatymo 30 str.2 d. 2 punkto reikalavimų. Pirmos instancijos teismas vadovavosi LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Šis punktas taikomas tik tuomet, kai nuteistasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių ar kitų nusižengimų. Nuteistoji D. K. probacijos vykdymo laikotarpiu padarė vieną administracinį nusižengimą (2017-01-28 nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 15 Eur bauda ), tačiau nevykdė ir jai nustatytų probacijos sąlygų, todėl jos atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti probacijos įstatymo 30 str. 2 dalies 2 punkto. Pažymėtina, kad nagrinėjant Probacijos teikimą Panevėžio miesto apylinkės teisme, nei probacijos tarnybos atstovas nei prokuroras nesiūlė nuteistajai skirti papildomas baudžiamojo poveikio priemonės, skundas dėl šios Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties dalies nepaduotas, nors prokurorė kritikuoja Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą paskirti nuteistajai papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau neprašė šią priemonę naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios Panevėžio apylinkės teismo nutarties dalies skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigojimą atlikti 60 valandų nemokamų darbų, palieka nenagrinėtą ir daugiau nepasisako.

14.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistosios D. K. padaryti pažeidimai nėra sistemingi ir piktybiški, nėra linkusi daryti pažeidimus ir nesilaikyti įstatymų, yra dirbanti, mokosi ir šiuo konkrečiu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas realiai neatitiktų proporcingumo principo, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai netenkino Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistajai D. K. nepanaikino bausmės vykdymo atidėjimo. Panevėžio apylinkės teismo 2017-03-02 nutarties skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinta nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Gališanskytės skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.