Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. U., trečiajam asmeniui K. K., dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. U. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko, pripažino, jog K. K. vardu kreditą paėmė jis. K. K. jis apgavo sakydamas, kad kreditą jis paims savo vardu, o ne jo. Tiesiog už tai, kad leis pasinaudoti jo duomenimis, sumokės K. K. premiją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: 2015 m. birželio 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 27678 bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis, atsakovo skolos detalizacija, PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais nustatyta, jog UAB „Sostinės kreditai“ ir K. K. 2015 m. birželio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 27678, pagal kurią ieškovė 720 dienų (24 mėnesių) laikotarpiui suteikė K. K. sutartyje numatyto 500 € dydžio kreditą, o K. K. įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka iki 2017 m. birželio 18 d. grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti 531,55 € kredito kainą, viso – 1031,55 €. Ieškovė nurodo, kad K. K. gauto kredito ir kitų susijusių mokėjimų nustatytais terminais nemokėjo, ir liko skolingas 1161,82 € sumą, kurią sudaro 500 € kreditas, 134,92 € nesumokėta dalis paskolos kainos, 0,1 € kompensacinės palūkanos, 3,3 € delspinigiai, 3,5 € apmokestinimas el. paštu ir žinutėmis, 520 € patirta žala.

Teismas, atsižvelgdamas į K. K. atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo baigtis gali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimui, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-4-1010/2016 ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. 2016 m. kovo 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-1010/2016 M. U. pripažintas kaltu dėl apgaule įgytų pinigų K. K. vardu iš ieškovės UAB „Sostinės kreditai“. 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paliktas galioti 2016 m. kovo 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendis. Todėl 2016 m. birželio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta. 2016 m. birželio 28 d. ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ prašymas pakeisti atsakovą K. K. tinkamu atsakovu M. U., teismo buvo patenkintas ir M. U. civilinėje byloje Nr. e2-25-999/2016 pripažintas atsakovu, K. K. – trečiuoju asmeniu.

Atsakovas M. U. ieškovės reikalavimo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo neginčijo, skolą pripažino. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 500 € negrąžinto kredito, 134,92 € nesumokėta dalis paskolos kainos, 0,1 € kompensacinės palūkanos, 3,3 € delspinigiai, 3,5 € apmokestinimas el. paštu ir žinutėmis.

Ieškovė į bendrą atsakovo įsiskolinimą įtraukė 520 € sumą, kurią įvardijo kaip žalą. Iš byloje esančių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų Nr. KRATP 2532, KRATP 2482, mokėjimo nurodymų Nr. 1275579, Nr. 1275580) nustatyta, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 520 € sumą už paslaugas pagal sutartį 2013/01/03-1. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose pirkėju nurodytas UAB “Sostinės kreditai”, pardavėjas UAB „Krajonas“, skolininkas K. K.. Įvertinus teismui pateiktus mokėjimo nurodymus, minėtas PVM sąskaitas – faktūras galima spręsti, kad ieškovei UAB „Krajonas“ galimai teikė skolos administravimo (išieškojimo) ar procesinių dokumentų rengimo teismui paslaugas pagal sutartį. Teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (žr. Lietuvos A. T. 2015-04-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr. Lietuvos A. T. 2015-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju į teismą, kaip ieškovės atstovas kreipėsi ieškovės direktorius, duomenų apie tai, kad ieškovė byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, todėl konstatuotina, kad reikalavimas dėl 520 € priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Be to, nors šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta kredito gavėjo pareiga kompensuoti kredito davėjo išlaidas, kurias jis patirs teisių pagal šią sutartį gynimui (išlaidų teisininkų konsultacijoms, bylinėjimosi, įsiskolinimo išieškojimo ir kt.), šiuo atveju teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, dėl kurių priteisimo ieškovo reikalavimas šiuo atveju atmestas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, taip pat negalėtų būti priteisiamos ir pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,84 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 500 € kredito sumos nuo 2015 m. spalio 22 d. iki visiško prievolės įvykdymo, numatytas vartojimo kredito sutartyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, atsakovas yra vartotojas. Šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, kurios mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos A. T. 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Prašydama priteisti didesnius negu minimalūs nuostoliai, ieškovė privalėjo juos įrodyti. Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškove sudarė nuotolinio prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių didesnius, negu minimalūs, nuostolius, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovė sumokėjo 26 € žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus 59,50 proc. iš atsakovo ieškovei priteistina 15,47 € (26 € –40,5 proc.) žyminio mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 641,82 € (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 82 centus) skolą, 18,25 proc. sutartines palūkanas nuo 500 € kredito sumos nuo 2015 m. spalio 22 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,47 € (penkiolikos eurų 47 centų) žyminį mokestį, ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, adresas Vilnius, J. Basanavičiaus g. 25A-21, a.s. Nr. LT70 7300 0101 2244 1120, AB Swedbank, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šilalės rajono apylinkės teismą.