- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1568-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05676-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- E. O. B., L. O. B., B. O. B.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. O. B. apeliacinį (E. O. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. O. B., E. O. B., B. O. B. ir trečiajam asmeniui atsakovų pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. L. O. B., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus L. O. B., E. O. B. ir B. O. B. su jiems priklausančiu turtu iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų deklaracijų duomenimis atsakovų deklaruotos šeimos pajamos už 2014 metus ir 2015 metus viršijo paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti leistiną 20 proc. perviršį. Atsakovai nepateikė turto ir pajamų deklaracijos už 2016 metus, todėl su atsakove L. O. B. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pasibaigė ir atsakovai turi būti teismo tvarka iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. O. B., E. O. B. ir B. O. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jie yra deklaravę savo turtą ir pajamas už 2016 metus, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsakovų pateikta deklaracija Valstybinėje mokesčių inspekcijoje sulaikyta. Atsakovai nurodo, jog jų šeimos turtas ir pajamos neviršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyto dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovus L. O. B., E. O. B. ir B. O. B. su jiems priklausančiu turtu iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus (duomenys neskelbiami), esančių adresu (duomenys neskelbiami), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų L. O. B., E. O. B. ir B. O. B. valstybei iš viso 104,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apie nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkei laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, atsakovei L. O. B. pranešta 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1.35-17/4790, kuriuo buvo pareikalauta nuomininkę iki 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinius 2016 metus, socialinio būsto nuomininkė L. O. B. per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuomininkė įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravusi savo šeimos turtą ir pajamas už 2016 metus, todėl su atsakove L. O. B. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis laikytina nutraukta nuomotojo vienašališkai nuo 2017 m. rugsėjo 6 d.
III. Apeliacinio ir atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas E. O. B. prašo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti bei prijungti prie skundo pridedamus rašytinius įrodymus.
6. Nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. VMI deklaracijos už 2014-2017 metus buvo pateiktos ir pašalinti trūkumai, taip pat deklaracijoje duomenys buvo patikslinti įtraukiant šeimos narių turimus skolinius įsipareigojimus, kurie patvirtina, kad apelianto šeimos pajamos yra nepakankamos. Teigia, kad pirmos instancijos teisme apelianto šeimos turtine padėtis buvo įvertinta neteisingai, nes nebuvo vertinami duomenys apie apelianto šeimos skolinius įsipareigojimus. Išvada, kad pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2015 m. apelianto šeimos pajamos sudaro 8 976 Eur, įskaitant galimą 20 proc. perviršį – 10 771,20 Eur, dėl ko apelianto šeimai nepriklauso socialinis būstas yra neteisinga, kadangi jau 2015 m. apelianto šeima turėjo bendrą įsiskolinimą, siekiantį 23 292 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovai L. O. B., B. O. B. ir trečiasis asmuo A. L. O. B. atsiliepimu sutinka su apelianto pateiktu apeliaciniu skundu ir papildomai pažymi, kad trečiasis asmuo A. L. O. B. tikėdamasis pagerinti visos šeimos narių gyvenimo sąlygas, pasiskolino pinigų ir nupirko apleistą butą, kurio neįmanoma įrengti dėl pinigų stokos, paaiškina, kad skola siekia 50 000 Eur, atsakovai teigia, kad neturi gyvenamojo ploto.
8. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, pareigos laiku pateikti registruotą deklaraciją atsakovai neįvykdė, atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo laisva valia skolinosi pakankamai nemažas sumas, todėl darytina išvadą, kad pajamų pakako, norint tuos skolinius įsipareigojimus padengti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. Apeliantas pateikė prie apeliacinio skundo papildomus dokumentus – L. O. B. Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už šiuos 2014-2017 ataskaitinius metus. Paaiškino, kad pasikonsultavęs su jam paskirta atstove sužinojo, kad jo šeima turi teisę patikslinti netikslius Metinių pajamų deklaracijų duomenis kreipdamasi į VMI ir pataisydama deklaracijas už 5 metus, todėl 2019 m. sausio 28 d. apelianto sutuoktinė šia jai suteikiama teise pasinaudojo ir įtraukė į deklaracijas duomenis apie paskolas. Pažymėjo, kad paskolų turėjimą jis įrodinėjo pirmosios instancijos teisme pateikdamas teismui paskolos sutartis, tačiau pirmos instancijos teismas šiais įrodymais skundžiamame teismo sprendime nesivadovavo, nurodydamas, kad kaip apelianto turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus vertina tik įstatymų nustatyta tvarka VMI pateiktus duomenis.
12. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė su pateiktais dokumentais yra susipažinusi (buvo ieškovei išsiųsti kartu su atsakovo apeliaciniu skundu), šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingas sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbiami) (e.b.l. 7, tomas 1), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-1957 išnuomotos L. O. B. keturių asmenų šeimai: L. O. B., jos sutuoktiniui E. O. B., vaikams B. O. B. ir A. O. B. (e.b.l. 13, tomas 1). Minėto įsakymo pagrindu savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. lapkričio 3 d. sudarė su L. B. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1(duomenys neskelbiami) (e.b.l. 14-18, tomas 1). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų FR0001 duomenimis atsakovų deklaruotos šeimos pajamos už 2014 ir 2015 metus viršijo Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo leistiną 20 proc. perviršį. Atsakovai nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus (e.b.l. 46, tomas 1). Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 16 d. duomenų bazės – deklaracijų išrašas patvirtina, kad L. O. B. šeimos, t. y. L. O. B. ir jos sutuoktinio deklaracija sulaikyta (e.b.l. 47, tomas 1). Apie nuomos sutarties nutraukimą nuomininkei L. O. B. buvo pranešta 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1.35-17/4790, kuriuo kartu buvo pareikalauta iki 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinius 2016 metus (e.b.l. 54, tomas 1). Nuomininkė per nustatytą terminą įrodymų, patvirtinančių, jog įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravusi savo šeimos turtą ir pajamas už 2016 metus, nepateikė, todėl ieškovė su atsakove L. O. B. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. ir, atsakovams geranoriškai neatlaisvinant buto, kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad nuomininkui sutartyje nustatytais terminais nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, toks formalus nuomininko pareigų pažeidimas nėra pagrindas iškeldinti nuomininką (nuomininkus), nesant nuomininko teisę į socialinį būstą paneigiančių įrodymų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-732-823/2013; 2015 m. sausio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1317-656/2015). Taigi tam, kad teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimą pripažinti formaliu, būtina aiškiai nustatyti, kad atsakovai (nuomininkė su šeimos nariais) turi teisę į socialinio būsto nuomą.
16. Apeliantas nurodo, kad su apeliaciniu skundu teismui pateiktų deklaracijų duomenys, įtraukiant šeimos narių turimus skolinius įsipareigojimus, patvirtina, kad apelianto šeimos pajamos yra nepakankamos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
17. Kaip matyti iš teismui pateiktų patikslintų deklaracijų, apelianto šeimos pajamos už 2014 ir 2015 metus viršijo Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme nustatytą leistiną pajamų perviršį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, turi būti vertinamos tik įstatymų nustatyta tvarka deklaruotas asmens (šeimos) turtas ir pajamos, į kurias gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys nėra įskaitomos (Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti apelianto sutuoktinės pajamas vertinant šeimos skolinius įsipareigojimus.
18. Apeliantas nurodo, kad jo sutuoktinė L. O. B. vykdė pareigą pateikti Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinius 2016 metus, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių deklaracija buvo sulaikyta. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad deklaruoti turtą ir gautas pajamas pareigą turi būtent paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunantys asmenys ir šeimos, nes pagal jų pateiktus dokumentus ir sprendžiama, ar yra pagrindas su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutartį, t. y., ar yra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikis, ar asmenys atitinka Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme įtvirtintus kriterijus. Apie šią pareigą atsakovė L. O. B. buvo ne kartą ieškovės informuota, taip pat jai buvo žinoma, kad deklaracija yra sulaikyta, todėl turėjo būti aktyvi ir pasirūpinti, kad sulaikyta deklaracija būtų pataisyta ir pateikta per ieškovės nustatytus terminus.
19. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo proceso metu kėlė teisinį klausimą dėl galimybės išsinuomoti butą rinkos kaina, arba jį privatizuoti, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
20. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovų šeima būtų pateikusi prašymą nuomotis būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis. Be to, svarstant tokį prašymą teisme, turėtų būti atsižvelgiama į socialinio būsto poreikį, bei į atsakovų turtinę padėtį. Kadangi atsakovai dėl buto nuomos rinkos kaina rašytinio prašymo pateikę nebuvo, nebuvo pateikę deklaracijų už 2016 ir 2017 metus, priešieškinis byloje pareikštas nebuvo, todėl teismas neturėjo galimybės šio klausimo svarstyti.
21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
22. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.