- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-732-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02706-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. R., J. R.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams A. R. (A. R.), A. R. (A. R.) ir J. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdos g. 7-21, Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojoje ploto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus A. R., A. R., J. R. su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; lygiomis dalimis iš atsakovų A. R., A. R., J. R. priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. birželio 22 d. atsakovas A. R. ir VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0372, kurios pagrindu nuomotojas suteikė atsakovui ir jo šeimos nariams, dukrai J. R. ir sūnui A. R., teisę sutartyje nustatyta tvarka ir jos sąlygomis valdyti ir naudoti socialinio būsto gyvenamąją patalpą. Minėtos sutarties 40.2 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia sutartyje nustatytu laiku, nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas savo pareigos pateikti sutarties 12 punkte nustatytus dokumentus sutartyje nustatytais terminais neįvykdė, todėl patalpų nuomos sutartis yra pasibaigusi. Sutarties pratęsimas nebuvo įformintas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.582 straipsnį, sutartis netapo neterminuota, kadangi nebuvo aiškiai išreikštos sutarties šalių valios dėl sutarties atnaujinimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovas, atsiradus formaliai sąlygai, leidžiančiai nutraukti sutartį, turėjo apsvarstyti sutarties nutraukimą teisingumo ir sąžiningumo aspektais. Sprendžiant atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagrįstumą, remiantis CK 6.200 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turėjo bendradarbiauti su atsakovais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, negavęs iš atsakovų reikiamų dokumentų, patvirtinančių jų teisę naudotis socialiniu būstu, kreipėsi į atsakovus dėl tokių dokumentų pateikimo, priminė atsakovams, kad jau yra suėjęs trejų metų terminas naujiems dokumentams pateikti. Ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad atsakovai nebeatitinka socialinio būsto nuomininkų statuso, tokios išvados neleidžia daryti ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nereikalaujama priteisti iš atsakovų skolas už naudojimąsi butu. Tai patvirtina, kad atsakovai nepiktnaudžiauja nuomininkų teisėmis. Formalus dokumentų nepateikimo faktas nėra pakankamas pagrindas atsakovus iškeldinti iš būsto.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Asmenų pareiga pateikti visus dokumentus, patvirtinančius jų teisę į socialinį būstą, nurodyta ne tik nuomos sutartyje, bet ir įstatyme. Teismas, spręsdamas iškilusį ginčą dėl atsakovų turėtos pareigos neįvykdymo, turėjo įvertinti, ar toks atsakovų sutartyje įvardijamos pareigos neatlikimas yra esminis sutarties pažeidimas.Nuomininkams praradus teisę į socialinį būstą ar nepateikus tai įrodančių dokumentų, Vilniaus miesto saviavaldybė privalo teikti prioritetą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti, o ne tiems nuomininkams, kurie nesilaiko esminių nuomos sutarčių sąlygų. Tokio pobūdžio bylose turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypatingai asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant savivaldybės socialinį būstą.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti apeliantę pateikti papildomus dokumentus, įrodančius jos bendradarbiavimą su atsakovais, kadangi sprendimas gali pažeisti ne tik apelianto, bet ir viešąjį interesą. Apeliantas tinkamai kontaktavo su atsakovais dėl reikalingų dokumentų pateikimo, tačiau atsakovai savo pareigos vis tiek neįvykdė. Skolų padengimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien atsakovų gyvenimas ginčo patalpoje, neįrodžius turimos teisės į socialinį būstą, yra piktnaudžiavimas sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. birželio 22 d. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 11), pagal kurią atsakovui A. R. buvo suteiktos socialinio būsto gyvenamosios patalpos – butas, esantis Klaipėdos g. 7-21, Vilniuje. Sutartyje numatyta, kad bute turi teisę gyventi nuomininko šeimos nariai atsakovai A. R. ir J. R.. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų gyvenamoji vieta ginčo bute deklaruota nuo 2003 m. vasario 17 d. (J. R. – nuo 2003 m. rugpjūčio 14 d.) (b.l. 56). Atsakovų nuomos santykiams be nuomos sutarties taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Nuomininko pareiga pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus įtvirtinta šalių sudarytos nuomos sutarties 12 punkte, pagal kurį atitinkamus dokumentus atsakovas A. R. turėjo pateikti iki 2010 m. balandžio 30 d. Sutarties 40.2 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia nuomininkui sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra neterminuota sutartis, o sutarties 40.2 punkte numatytas sutarties pasibaigimo pagrindas laikytinas sutarties nutraukimo pagrindu. Tokia išvada kyla sistemiškai aiškinant sutarties 38-40 punktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje vertintina, ar atsakovų padarytas sutarties pažeidimas yra pakankamas pagrindas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimo faktas, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovai turi teisę į socialinį būstą, nebūtų pakankamas pagrindas socialinio būsto nuomos sutarčiai su atsakovais nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Kita vertus, sprendžiant dėl teisės į socialinį būstą turėjimo (neturėjimo) atsižvelgtina į tai, kad pareigą įrodyti teisę į socialinį būstą (t.y. pateikti tokią teisę patvirtinančius dokumentus) tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta sutartis numato socialinio būsto nuomininkui. Sutartyje ir įstatyme įtvirtinta socialinio būsto nuomininko pareiga pateikti nuomotojui teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kad būtent pateiktų dokumentų pagrindu ieškovas sprendžia dėl nuomininko teisės į socialinio būsto nuomą turėjimo (neturėjimo) ir galimybės nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį įstatymų nustatyta tvarka. Nuomininkui nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų sutartyje nustatyta tvarka preziumuotina, kad atsakovai šios teisės yra netekę. Tam, kad teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimą pripažinti formaliu, būtina aiškiai nustatyti, kad atsakovai turi teisę į socialinio būsto nuomą, o įrodinėjimo pareiga šiuo atveju, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tenka socialinio būsto nuomininkams – atsakovams.
Nagrinėjama byla užbaigta sprendimu už akių, atsakovams teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Ginčijamu sprendimu teismas be kita ko nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, negavęs iš atsakovų reikiamų dokumentų, patvirtinančių jų teisę naudotis socialiniu būstu, ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl tokių dokumentų pateikimo, priminė atsakovams, kad jau yra suėjęs trijų metų terminas naujiems dokumentams pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne teismo posėdyje, ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo pagrindo manyti, kad atitinkamų įrodymų pateikimas yra reikšmingas, teismas nebuvo pasiūlęs ieškovui tokius įrodymus pateikti, kolegija priima ir tiria apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktus naujus įrodymus, konstatuodama, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po ginčijamo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas 2011 m. vasario 22 d. raštu informavo atsakovą A. R. apie trūkstamus dokumentus ir nurodė, kad nepateikus šių dokumentų iki 2011 m. kovo 8 d. sutartis bus laikoma pasibaigusia (b.l. 69). Pasibaigus minėtam terminui atsakovai iškeldinti nebuvo. 2012 m. kovo 19 d. raštu atsakovas papildomai informuotas apie trūkstamus dokumentus, dokumentus paprašyta pateikti iki 2012 m. balandžio 6 d. (b.l. 70). Taigi apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė ieškovą pažeidus kooperavimosi pareigą. Pažymėtina, kad pareiga pateikti deklaraciją apie turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, būtent šios deklaracijos pagrindu sprendžiama dėl nuomininko teisės į socialinį būstą įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad atsakovai Lietuvoje nedirba, neturi nekilnojamojo turto, todėl tikėtina, kad atsakovai teisės į socialinį būstą nėra praradę. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami atsakovų teisės į socialinį būstą patvirtinimui. Nesant byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių atsakovų teisę į socialinį būstą, konstatuotina, kad atsakovų padarytas nuomos sutarties pažeidimas, laiku nepateikiant ieškovui teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, nėra formalus, ir ieškovas turėjo teisę, remdamasis tarp šalių sudaryta sutartimi, šią sutartį nutraukti. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos - ginčo būsto, adresu įteikti procesinių dokumentų atsakovams nepavyksta, teismo procesiniai dokumentai grąžinami su žyma „šiuo adresu nebegyvena“, „išvykęs“ (b.l. 28-30, 45-47, 61-63). Dėl šios priežasties gali kilti pagrįsta abejonė, ar atsakovai realiai naudojasi jiems suteiktu socialiniu būstu. Kolegijos vertinimu, nesant byloje neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovai yra išlaikę teisę į socialinį būstą, juo realiai naudojasi, ir atsakovams nevykdant sutartyje ir įstatyme nustatytos pareigos pateikti ieškovui teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, prioriteto atsakovams suteikimas atsisakant juos iškeldinti iš socialinio būsto nėra pagrįstas kitų asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą įstatymų nustatyta tvarka, teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu.
Tarp šalių sudarytos sutarties 42 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį raštu pareikalavęs nuomininko ištaisyti nurodytus sutarties pažeidimus, suteikdamas nuomininkui ne trumpesnį kaip 60 dienų terminą šiems pažeidimams ištaisyti. Iš apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai buvo prašomi pateikti reikalaujamus dokumentus 2012 m. kovo 19 d. raštu, į teismą dėl atsakovų iškeldinimo ieškovas kreipėsi 2012 m. birželio 1 d., taigi sutarties 42 punkte nustatytas terminas pažeistas nebuvo. Vadovaujantis sutarties 41 punktu, pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami CK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija tenkina ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, panaikina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių, ir iškeldina A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – iškeldinti A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.