Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Bylos Nr. 2A-1317-656/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10312-2014-3

2015 m. sausio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. R., D. R., K. R. dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas, neteisingai vadovaudamasis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. 1 ir 2 d., LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 pritaikė 0,4 koeficientą ir priteisė iš atsakovo 902,74 Lt nuomos mokesčio ir 66,40 Lt delspinigių ieškovo naudai. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad Nuomos sutarties 12 p. atsakovas įsipareigojo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro" pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Teismas taip pat nevertino Nuomos sutarties 13 p. įtvirtintos nuostatos, kad minėtus dokumentus atsakovas privalo pateikti po trijų metų iki balandžio 31 dienos nuo sutarties pasirašymo datos. Nuomos sutarties 12 p. ir 13 p. įtvirtintos nuostatos yra analogiškos Įstatymo 11 str. 4 ir 8 str. 1 d. nuostatoms dėl nuomininko prievolės pateikti socialinio būsto nuomininko statusą patvirtinančius dokumentus. Įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, jog nuomos mokestį mažinantis koeficientas yra taikomas ir toliau automatiškai t.y. nepasitvirtinus teisės į socialinio būsto nuomą - nuomininkui nepateikus sutartyje ir įstatyme nurodytu dokumentų. įvykdė sutartinę prievolę pateikti sutarties 12 p. nurodytus dokumentus ieškovui ar Vilniaus miesto savivaldybei sutarties 13 p. nurodytais terminais, todėl susiklosto situacija, kad atsakovas įstatymų nustatytais terminais nevykdydamas sutartimi ir Įstatymu nustatytos prievolės, dar ir būtų skatinamas finansiškai, suteikiant lengvatas atgaline data.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo. Socialinio būsto nuomininko statuso turėjimą, jo patvirtinimą, tvarką ir terminus nustato ne tik Įstatymo nuostatos, bet ir Nuomos sutarties 12-13 punktų nuostatos. Teismas, priimdamas sprendimą, to neįvertino, nepasisakė kam, kada ir kokie dokumentai turėjo būti atsakovo pateikti siekiant nustatyti, ar atsakovas turi socialinio būsto nuomininko statusą. Teismas taip pat nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, kodėl atsakovas minėtų dokumentų nepateikė sutartyje nurodytais terminais. Atsakovas, pasirašydamas nuomos sutartį, įgijo ne tik teisių, bet ir pareigų, kylančių iš nurodytos nuomos sutarties. Viena iš pareigų ir yra laiku nustatytais terminais pateikti sutarties 12-13 p. nurodytus dokumentus antraip sutartis pasibaigia. atsakovui nepateikus dokumentų, patvirtinančių teisę į socialinį būstą sutartyje nurodytai terminais yra pažeidžiamos ir ieškovo, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdančio subjekto, kurio veikla ir sprendimai privalo būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus, taip pat ir jo steigėjo (Vilniaus miesto savivaldybės) teisėtus interesus. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. įtvirtinta, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. To paties įstatymo 11 str. nurodyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Todėl teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai.2010 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija", Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas", kurios pagrindu šilumos tiekėjas (t.y. UAB „Vilniaus energija) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui pašildyti, šaltam vandeniui pašildyti ir teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas") priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu atsakovui sąskaitas už šilumos energiją ir tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas", tačiau šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Pagal sutarties nuostatas, kai nuomininkas nėra sudaręs individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, už suteiktas paslaugas bute su šilumos tiekėju atsiskaito ieškovas, kuris savo ruožtu turi reikalavimo teisę nuomininkui. Tokiu atveju, nuomininkas yra skolingas už paslaugas ne UAB „Vilniaus energija", o sąskaitas teikiančiam ieškovui t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas". Teismas ignoravo bylos iškėlimo - proceso iniciavimo aplinkybes, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovo kaltės nevykdant sutarties. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas yra atsakingas už atsakovo patirtas teisines išlaidas, kai procesas buvo teisėtai inicijuotas dėl atsakovo neteisėto elgesio - sutarties nevykdymo. Atsakovo veiksmai turi piktnaudžiavimo materialinės ir procesinės teisės požymių (CK 1.137 str., CPK 95 str.), vien dėl ko atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl nuomos mokesčio skolos

Ieškovas nurodė, kad atsakovo A. R. įsiskolinimas už buto nuomą pagal Nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. yra 2256,85 Lt, taip pat už termino praleidimą sumokėti nuomos mokestį yra paskaičiuoti 166,02 Lt delspinigiai. CK 6.583 str. 2 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nuomos sutarties 31 punkte taip pat įsipareigojo nuomos mokestį mokėti vieną kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iš viso nemokėjo nuomos mokesčio.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. Nutarimu Nr. 906 2.1. p., socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Įstatymo 10 str. 1 d. taip pat imperatyviai įtvirtinta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokesti mažinantis koeficientas. Pagal Įstatymo 11 str. 4 d. socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus f 12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos šalių sudarytoje Nuomos sutartyje. Pagal 2007 m. gruodžio 6 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų Nuomos sutarties Nr. 1.39-N07/0373 12 punktą atsakovas įsipareigojo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro" pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad minėtus dokumentus atsakovas privalo pateikti po trijų metų iki balandžio 31 dienos nuo sutarties pasirašymo datos.

Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovai savo prievolių pagal sutartį nevykdė. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad socialinio būsto nuomą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia nuomos mokestį mažinantį koeficientą taikyti teisės aktų nustatyta tvarka nepasitvirtinus teisės į socialinio būsto nuomą - nuomininkui nepateikus sutartyje ir įstatyme nurodytu dokumentų. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė sutartinės prievolės pateikti sutarties 12 p. nurodytus dokumentus ieškovui ar Vilniaus miesto savivaldybei sutarties 13 p. nurodytais terminais, todėl susiklostė situacija, kad atsakovas įstatymų nustatytais terminais nevykdydamas sutartimi ir Įstatymu nustatytos prievolės teikti statusą patvirtinančius dokumentus negali pretenduoti į statuso pagrindu suteikiamas lengvatas. Pagal aptartą teisinį reguliavimą socialinio būsto nuomininko statusas įgyjamas tik pateikus įgaliotoms institucijoms atitikimą reikalavimams patvirtinančius dokumentus, t.y. nustatyta forma atskleidus statuso suteikimui reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė atsakovui nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir priteisė tik dalį nuomos mokesčio skolos, todėl sprendimas šioje dalyje keičiamas priteisiant iš atsakovo visą ieškovo nurodytą nuomos mokesčio skolą.

Dėl skolos už šilumos energiją

CK 6.584 straipsnis nustato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas).

Ieškovas pateikė 2010 m. spalio 8 d. pasirašytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija", Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas", kurios pagrindu šilumos tiekėjas (t.y. UAB „Vilniaus energija) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui pašildyti, šaltam vandeniui pašildyti ir teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas") priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu atsakovui sąskaitas už šilumos energiją ir tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas", tačiau šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Pagal sutarties nuostatas, kai nuomininkas nėra sudaręs individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, už suteiktas paslaugas bute su šilumos tiekėju atsiskaito ieškovas, kuris savo ruožtu turi reikalavimo teisę nuomininkui. Tokiu atveju, nuomininkas yra skolingas už paslaugas ne UAB „Vilniaus energija", o sąskaitas teikiančiam ieškovui t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas".

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1605,19 Lt skolos už šilumos energiją suvartotą laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-01-31 priteisimo. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis ieškovo pateikta pažyma iš UAB „Vilniaus energija", kurioje nurodoma, jog A. R. iki 2014 m. vasario 28 d. skolų neturi, tačiau ši pažyma visiškai nesusijusi su nagrinėja byla. Ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. t.y. iki atsakovui sudarant individualią sutartį su šilumos tiekėjais UAB „Vilniaus energija". Apeliantas nurodė, jog atsakovui 2013 m. sausio 30 d. SĮ "Vilniaus miesto būstas" išdavė leidimą sudaryti individualią sutartį su tiekėjais, todėl nuo 2013 m. vasario mėnesio sąskaitas už šilumos energiją atsakovui siunčia ne Savivaldybės įmonės "Vilniaus miesto būstas", o UAB "Vilniaus energija". Atsakovo teismui pateikta 2014-03-17 pažyma Nr.008-03-026 iš UAB „Vilniaus energija" ir patvirtina apie atsakovo atsiskaitymą pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB "Vilniaus energija" ir atsakovo, tačiau nepatvirtina fakto, kad atsakovas neskolingas ieškovui. Atsakovas kitų įrodymų, kurie paneigtų skolos ieškovui faktą, nepateikė.

Dėl atsakovų iškeldinimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo. Ieškovas nurodo, kad Nuomos sutartis pasibaigė sutarties 40.2. punkto pagrindu – sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų. Nors formaliai vertinant atsakovas pažeidė pareigą teikti socialinio būsto nuomininko statusą patvirtinančius dokumentus, tačiau nėra duomenų, paneigiančių atsakovo teisę į socialinį būstą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodė, kad jo pajamos nepasikeitė, du nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu. Atsakovas teisės į socialinį būstą gali netekti tik tada, kai neatitiks Įstatymo 8 str. ir 11 str. reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui visiškai patenkinus du turtinius reikalavimus, o vieną reikalavimą atmetus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas A. R. skirta antrinė teisinė pagalba, todėl jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. R. skirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 720 Lt. Teismas 1/3 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 70 eurų, priteisia valstybei iš ieškovo (CPK 96 str. 3 d.). Atsakovas atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesus, todėl atleistas nuo žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Iš dalies panaikinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus būstas“, į.k. 124568293, naudai 654 eurus (2256,85 Lt) nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2014-01-31, 48 eurus (166,02 Lt) delspinigių, 464 eurus (1605,19 Lt) skolos laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-01-31 už šildymą ir karštą vandenį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. kovo 25 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus būstas“ valstybės naudai žyminį mokestį 70 eurų (240 Lt) už suteiktą atsakovui antrinę teisinę pagalbą, sumokant į AB Swedbank, įmokos kodas 5630, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, mokėjimo paskirtį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sąskaitos Nr.LT247300010112394300.

Ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo atmesti visiškai“.