Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1895-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2A-1895-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05018-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Piliuona“
Atsakovas
UAB „Pegama“, A. S.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. Nr. 2A-1895-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05018-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 21.4.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Piliuona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Pegama“ ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Piliuona“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio 2007 m kovo 14 d. tarp atsakovų sudarytą Turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant atsakovus UAB „Pegama“ ir A. S. grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2007 m. kovo 14 d. Turto pirkimo - pardavimo sutartį.

Nurodė, kad pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/09/15 iš UAB „Vijoka“ įsigijo reikalavimą iš atsakovo UAB „Pegama“ išieškoti 107 198,39 Lt dydžio įsiskolinimą. Reikalavimas į 107 198,39 Lt skolą atsirado pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus (93 672,86 Lt dydžio skola priteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-854/2010, 13 525,53 Lt dydžio skola priteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8069-653/2010) ir jų pagrindu išduotus 2010 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. vasario 3 d. vykdomuosius raštus. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė duomenis, kad prievolių ieškovui įvykdymui 2011 m. spalio 18 d. į antstolio sąskaitą pervedė 114 441,82 Lt sumą, tačiau bendra skola kartu su vykdymo išlaidomis sudaro 121 649,39 Lt, todėl pervestos sumos skolai padengti nepakanka. Neįvykdyta atsakovo UAB „Pegama“ prievolės ieškovui dalis yra 7 207,57 Lt. Be to, pagal 2011 m. spalio 25 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/10/25 Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido ieškovui reikalavimo teises į 2 213 051,28 Lt finansinį reikalavimą UAB „Saulės lietus“, užtikrintą UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka. Taigi, ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę atsakovo UAB „Pegama“ atžvilgiu.

Vykdant 107 198,39 Lt skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Pegama“ ieškovo naudai, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas 2007 m. kovo 14 d. sudarė Turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria UAB „Pegama“ direktoriui atsakovui A. S. už 300 000 Lt perleido didelės vertės kilnojamąjį turtą (įrenginius) t. y.: 1) aplinkos tvarkymo elementų gamybos liniją, 2) ratinį keltuvą (krautuvą), 3) keltuvą (krautuvą), 4) džiovinimo kameros konstrukcijas, 4) hidraulinį presą. Tarp pardavėjo UAB „Saulės lietus“ ir pirkėjo UAB „Pegama“ dar 2007 m. vasario 13 d. buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 0701/12 , kurios objektas yra pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto (tame tarpe ir įrenginių) perleidimo sudarymas. Preliminarios sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad minėtas kilnojamasis turtas (tame tarpe ir įrenginiai) yra įkeistas bankui įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Suvaržymas įkeitimu galioja ieškinio surašymo dieną, todėl įkeitimas įrenginiams galiojo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovas UAB „Pegama“ ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, šis sandoris buvo nesąžiningas ir pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, o atsakovai apie tai žinojo, todėl egzistuoja visos sąlygos ginčyti sandorio galiojimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindu. Dėl sudaryto ginčijamo sandorio atsakovas UAB „Pegama“ tapo visiškai nemokus. Jis jau nuo 2006 m. neteikė VĮ „Registrų centras“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas leidžia teigti, kad jau prieš ginčijamo sandorio sudarymą jo komercinė veikla nebuvo sklandi, finansinė padėtis nebuvo stabili ir įmonė buvo atsidūrusi ties nemokumo riba. Ginčijamu sandoriu įrenginiai buvo perleisti su UAB „Pegama“ susijusiam asmeniui – jos vadovui A. S.. Atsiskaitant pagal ginčijamą sandorį buvo įvykdytas įskaitymas A. S. priešpriešinių reikalavimų UAB „Pegama“. Įmonei esant ant nemokumo ribos ir nevykdant įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesąžiningai buvo suteikta pirmenybė su UAB „Pegama“ susijusiam kreditoriui – bendrovės vadovui A. S.. UAB „Pegama“ pardavė, o A. S. įsigijo įrenginius už ženkliai mažesnę kainą nei kaina, kurią už tuos pačius įrenginius UAB „Pegama“ sumokėjo pardavėjui UAB „Saulės lietus“ pagal 2007 m. kovo 13 d. turto pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 2007/03/13, sudarytą vieną dieną prieš ginčijamą sandorį. Taip įmonė ne tik neteko dalies turto, kurį naudodama galėjo gauti pajamų, bet ir patyrė mažiausiai 126 260,00 Lt nuostolių. Ginčijamo sandorio sudarymo metu įrenginiai buvo įkeisti bankui. Įkeitimo lakšte įkeitimo objektų savininkas įsipareigojo be išankstinio kreditoriaus sutikimo įkeitimo objektų niekam neperleisti, neįkeisti, kitaip neapsunkinti įkeitimo objektų trečiųjų asmenų teisėmis. Įkaito turėtojas Danske bank A/S, veikiantis per banko Lietuvos filialą, UAB „Pegama“ nesuteikė sutikimo perleisti įkeistą kilnojamąjį turtą, vadinasi, įrenginiai atsakovui A. S. buvo perleisti pažeidžiant UAB „Pegama“ įsipareigojimus, nurodytus įkeitimo lakšte Nr. ID (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamas sandoris negalioja ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Atsakovai pateikė teismui 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl 2007 m. kovo 14 d. turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Sudarydami tokį susitarimą atsakovai pripažino ginčijamo sandorio neteisėtumo faktą, todėl iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus šioje byloje.

Šalies argumentai

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad actio Pauliana paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo, perleido kitiems asmenims. Šio ieškinio paskirtis yra kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti patenkintas. Pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Ieškovas nėra UAB „Pegama“ kreditorius, t. y. neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kadangi atsakovas UAB „Pegama“ antstoliui sumokėjo 114 441,82 Lt ir tokiu būdu padengė įsiskolinimą ieškovui. 2011 m. spalio 21 d. UAB „Pegama“ atsiskaitė su VMI ir pilnai padengė išieškojimą ir pagal Vilniaus apskrities VMI reikalavimą vykdžiusio antstolio D. B. vykdymo išlaidas – į jo depozitinę sąskaitą sumokėdama 5 995 Lt. UAB „Pegama“ įsiskolinimai vykdomosiose bylose yra visiškai padengti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad bankui yra įkeistas šis turtas: 1) pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 240/378 dalys kitų statinių (inžinerinių statinių) – kiemo statinių (tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 3) nuomos teisė į 0,7958 ha valstybinės žemės sklypo dalį, esantį 1,9058 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) įrengimai pagal sąrašą ir visos apyvartoje esančių prekių atsargos, kurių buvimo vieta lakšte nurodyta (duomenys neskelbtini). Tiek hipotekos lakšte, tiek įkeitimo lakšte nurodyta, kad perleisti įkeistą turtą be kreditoriaus sutikimo yra draudžiama. Bankas 2007 m. vasario 21 d. išdavė skolininkui UAB „Saulės lietus“ sutikimą Nr. 0703842 perleisti įkeistą turtą (tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį) atsakovui UAB „Pegama“, tame pačiame sutikime nurodydamas įkeisto turto perleidimo ir hipotekos bei įkeitimo teisės atsisakymo sąlygas. Tarp UAB „Saulės lietus“ ir UAB „Pegama“ 2007 m. kovo 14 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Pegama“ buvo perleistas bankui įkeistas turtas bei turtinė teisė. Taip pat pagal 2007 m. kovo 13 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/03/15 UAB „Pegama“ nuosavybėn buvo perleistas bankui įkeistas kilnojamasis turtas. Bankas nėra davęs sutikimo UAB „Pegama“ perleisti tretiesiems asmenims šio įkeisto turto bei turtinės teisės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu UAB „Piliuona“ ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Piliuona“ 132,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas sprendė, kad pirminiame ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. 2011 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 11/09/15 pagrindu turėtos reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Pegama“ ieškovas neturi, kadangi atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, tačiau ieškovas turi reikalavimo teises į UAB „Pegama“ kaip bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ kreditorius, 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgytas iš ankstesnio UAB „Saulės lietus“ kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo. Ši reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu.

Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškinio senaties, todėl šią actio Pauliana salygą laikė įvykdyta. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios rodytų, jog atsakovas turėjo kokią nors įstatymo, sutarties ar teismo sprendimo nustatytą pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Ginčijamo sandorio šalys, teismo vertinimu, nebuvo sąžiningos, kadangi tiek UAB „Pegama“, tiek A. S. iš ankstesnių sandorių su UAB „Saulės lietus“ buvo žinoma, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas perleidimo metu buvo įkeistas bankui ir jo perleidimui buvo reikalingas banko sutikimas, be to, ginčijamas sandoris sudarytas su UAB „Pegama“ vadovu, o tai pagal CK nuostatas laikoma nesąžiningumo prezumpcijos atveju. Tačiau teismas sprendė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog sudarius ginčijamą sandorį buvo pažeisti kreditoriaus UAB „Piliuona“ interesai. Panaikinus hipoteką ir įkeitimą, atsakovas turi laisvo tiek nekilnojamojo turto, tiek kitokio turto (nuomos teisė), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui UAB „Pegama“ priklausančio turto nepakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Ginčijamas sandoris sudarytas 2007 m. kovo 14 d. Kokia tuo metu buvo UAB „Pegama“ turtinė padėtis nėra žinoma, ar sudarius šį sandorį dėl to tuo metu kaip nors buvo pažeistos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisės, nustatyti nėra galimybės, o į bylą tokių įrodymų taip pat nėra pateikta.

Vertindamas pirminio ieškinio pagrindą, t. y. buvusią ieškovo 107 198,39 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Pegama“, teismas pastebėjo, kad ši teismo sprendimais priteista skola (kaip matyti iš LITEKO duomenų) atsirado iš 2008 m. sausio 16 d. Negyvenamųjų patalpų ir kito materialaus turto nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Pegama“ ir UAB „Vijoka“. Tai reiškia, kad 2007 m. kovo 14 d. sudarant ginčijamą sandorį tokios reikalavimo teisės net neegzistavo ir kreditorių nebuvo, ji atsirado dar po metų ar net vėliau, todėl tvirtinti, kad atsakovai UAB „Pegama“ ir A. S. sudarydami ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi ateityje atsirasiančiu kreditorių atžvilgiu, nėra jokio pagrindo.

Teismas nurodė, kad actio Pauliana ieškinio tikslas yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje kreditorius (ieškovas) nereiškė jokio reikalavimo į skolininko perleistą turtą. Be to, 2012 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teismui nurodė, kad ieškiniu siekia nuginčyti sandorį. Įvertinęs tai teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškiniu siekiama tik nuginčyti sandorį, o ne nukreipti kreditoriaus reikalavimą į skolininko sudarytu sandoriu perleistą turtą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Piliuona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą ir primti naują sprendimą - pripažinti negaliojančia ab initio 2007 m. kovo 14 d. Turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant atsakovus UAB „Pegama“ ir A. S. grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2007m. kovo 14 d. Turto pirkimo – pardavimo sutartį, solidariai iš atsakovų UAB „Pegama“ ir A. S. priteisti visas ieškovo UAB „Piliuona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu klausimą, visiškai neįvertino dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieškovui kilusių padarinių, t. y. UAB „Pegama“ negalėjimo visiškai atsiskaityti su ieškovu, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo interesų. Teismas turėjo visas prielaidas nustatyti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises. Ginčijamą sandorį UAB „Pegama“ sudarė būdama ant nemokumo ribos. Ginčijamu sandoriu buvo perleistas didelės vertės UAB „Pegama“ priklausantis kilnojamasis turtas. Sudarius ginčijamą sandorį, UAB „Pegama“ finansinė padėtis iš esmės pablogėjo, įmonė neteko galimybės vystyti ūkinę komercinę veiklą ir šiuo metu jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, nerengia ir atsakingoms institucijoms neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi turto, iš kurio galėtų visiškai atsiskaityti su ieškovu, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo iš UAB „Pegama“ priteista 2 147 621,56 Lt skola, 6 proc. procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

2) Ginčijamo sandorio sudarymo metu įrenginiai buvo įkeisti bankui įkeitimo lakštu. Įkeitimo lakšte nustatyta imperatyvi nuostata, kad įkeisto turto be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo perleisti neleidžiama. Byloje nėra ginčo, kad jokie banko sutikimai perleisti įkeistą turtą atsakovui A. S. nebuvo duoti. Ginčijamą sandorį atsakovai UAB „Pegama“ ir A. S. sudarė pažeisdami įkeitimo lakšto imperatyvias nuostatas ir tokiu būdu pažeidė įkaito turėtojo teises, kurios 2011 m. spalio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2011/10/25 yra perleistos ieškovui.

3) 2011 m. lapkričio 23 d. susitarime dėl 2007 m. kovo 14 d. Turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovai UAB „Pegama“ ir A. S. pažymėjo, kad susitarimas dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu sudaromas šalims atsižvelgiant į pardavėjo UAB „Pegama“ kreditorių interesus (Susitarimo (D) punktas), susitarimas atitinka pardavėjo UAB „Pegama“ kreditorių interesus (Susitarimo 3 punktas). Taigi, patys atsakovai iš esmės pripažino, kad ginčijamo sandorio galiojimas pažeistų UAB „Pegama“ kreditorių interesus.

4) UAB „Pegama“ turimo turto nepakanka patenkinti ieškovo bei kitų kreditorių reikalavimams. Ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas yra būtinas tam, kad ieškovas bei kiti kreditoriai galėtų bent didesne dalimi padengti savo reikalavimus atsakovo UAB „Pegama“ atžvilgiu. Atsakovo UAB „Pegama“ turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė nei vykdytini įsipareigojimai kreditoriams, ir todėl teismo išvada, kad atsakovas UAB „Pegama“ turi pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu, yra visiškai nepagrįsta.

5) Teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškiniu ieškovas siekia tik nuginčyti sandorį, o ne nukreipti reikalavimą į UAB „Pegama“ ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Ieškovas siekia, kad pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu būtų taikyta restitucija ir tokiu būdu bent iš dalies būtų patenkinti ieškovo ir kitų kreditorių reikalavimai. Teismo išvada, kad ieškovas nesiekia nukreipti reikalavimo į ginčijamu sandoriu perleistą turtą, yra visiškai nemotyvuota ir neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

6) Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir visiškai nepagrįstai iš ieškovo valstybės naudai priteisė 132,35 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovų nepriteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo teisėmis naudojosi tinkamai ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tik bylos nagrinėjimo metu, t.y. tik po ieškinio pareiškimo, atsakovai UAB „Pegama“ ir A. S. sudarė 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl 2007 m. kovo 14 d. Turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Sudarydami 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimą, atsakovai pripažino ginčijamo sandorio neteisėtumo faktą. Šio atsakovų susitarimo dalykas sutampa su ieškovo reikalavimu pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ab initio. Susitardami pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, atsakovai iš esmės pripažino ieškovo pareikštus reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei iš atsakovų UAB „Pegama“ ir A. S. ieškovo naudai priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Pegama“ ir A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senatį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Apeliantas nėra UAB „Pegama“ kreditorius, dėl ko neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kuri jam suteiktų teisę pasinaudoti actio Pauliana institutu. Apeliantas, įgijęs reikalavimo teisę į UAB „Pegama“ 2011 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11/09/15 pagrindu, nebėra UAB „Pegama“ kreditoriumi, atitinkamai negali reikšti actio Pauliana ieškinio dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11/09/15 pagrindu perimto UAB „Pegama“ įsipareigojimo, kuris yra įvykdytas t. y. pasibaigęs.

2) UAB „Saulės lietus“ kaip juridinį asmenį likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro, visos UAB „Saulės lietus“ prievolės pagal su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarytą kredito sutartį pasibaigė. Vadinasi, Danske Bank A/S Lietuvos filialas neturėjo ir neturi jokios reikalavimo teisės tiesiogiai pačios UAB „Pegama“ atžvilgiu, dėl ko tokios reikalavimo teisės į minėtą atsakovą negalėjo perleisti ir apeliantui pagal 2011 m. spalio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/10/25. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, likvidavus ir iš juridinių asmenų registro išregistravus UAB „Saulės lietus“, neturėjo ir neturi reikalavimo teisės UAB „Pegama“ atžvilgiu, kurią galėtų perleisti apeliantui. Apeliantas šioje byloje savo teisę reikšti actio Pauliana ieškinį atsakovams kildina būtent iš 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2011/10/25 įgytos, tačiau neegzistuojančios, t. y. dar 2009 m. gruodžio 3 d. pasibaigusios, reikalavimo teisės į UAB „Pegama“.

3) Apeliaciniame skunde nurodyta ir niekuo nepagrįsta apelianto prielaida dėl UAB „Pegama“ buvimo „ant nemokumo ribos“ niekaip neįrodo aplinkybės, kad minėtas atsakovas yra nemokus ir pradelsti jo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl actio Pauliana taikymo, turėjo pateikti įrodymus, vadovaujantis kuriais jis daro išvadą, kad UAB „Pegama“, sudaręs ginčijamą sandori, tapo nemokus ir taip pažeidė apelianto interesus, o ne grįsti apeliacinį skundą vien tik savo prielaidomis apie tariamą minėto atsakovo nemokumą, vadovaudamasis žymiai vėliau surinktais duomenimis, kurie taip pat nerodo UAB „Pegama“ nemokumo būsenos. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą, neįvykdė CPK numatytos įrodinėjimo pareigos ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliaciniame skunde išdėstytas prielaidas, kad būtent ginčijamo sandorio sudarymas 2007 m. kovo 14 d. sąlygojo UAB „Pegama“ tariamą nemokumą ir dėl to apelianto teisės ir teisėti interesai buvo tariamai pažeisti.

4) Pats apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek pirminiame ir patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas neprašė ir neprašo teismo patenkinti savo reikalavimo teisę iš ginčijamu sandoriu perleisto turto. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas siekia ne savo reikalavimo teisių patenkinimo, o vien tik atsakovų sudaryto sandorio nuginčijimo, kas akivaizdžiai prieštarauja actio Pauliana tikslui ir paskirčiai, todėl apelianto ieškinys negali būti patenkintas.

5) Net ir pasikeitus UAB „Pegama“ kreditoriui, actio Pauliana ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo momento, kai pirminis UAB „Pegama“ kreditorius 2010 m. gegužės mėnesį sužinojo iš antstolio D. B. apie ginčijamą sandorį, dėl ko apeliantas, tapęs naujuoju UAB „Pegama“ kreditoriumi, pateikė ieškinį praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, kad UAB „Vijoka“ sužinojo apie ginčijamą sandorį žymiai vėliau nei antstolis D. B., arba išvis apie šį sandorį nežinojo, šiuo atveju neturi įtakos ieškinio senaties termino pradžios nustatymui. UAB „Vijoka“, būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius, neabejotinai žinojo/turėjo žinoti apie ginčijamą sandorį iš antstolio D. B. surinktų duomenų, tačiau nesiėmė jokių veiksmų savo teisėtiems interesams apginti per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Naujasis UAB „Vijoka“ kreditorius – apeliantas, pateikęs pirminį ieškinį tik 2011 m. spalio 10 d., praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, dėl ko nėra tenkinama viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nevertino ieškovui kilusių padarinių dėl ginčijamo sandorio sudarymo, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai, kurie neabejotinai pagrindė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo interesus ir teises, kadangi po šio sandorio sudarymo atsakovas UAB „Pegama“ tapo nemokus, jo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo ir jis nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir ieškovu. Visus šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti teismui, taip pat šį faktą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats atsakovas UAB „Pegama“, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šių įrodymų nevertino ir skundžiamo sprendimo konstatuojamojoje dalyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė neįrodyta.

2) Ginčijamu sprendimu teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad atsakovai 2011 m. lapkričio 23 d. sudarė susitarimą, kuriuo pripažino ginčijamo sandorio neteisėtumo faktą. Teismo posėdžių metu, nagrinėjant šią civilinę bylą, atsakovai pripažino, kad ginčijamas sandoris sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo ir trečiojo asmens interesus, bei nurodė, kad dėl to ir buvo sudarytas šis susitarimas, anuliuojantis sudaryto ginčijamo sandorio pasekmes. Nepaisant šių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei atsakovų paaiškinimų, teismas to nevertino.

3) Ginčijamu sandoriu perleisti daiktai buvo įkeisti bankui, įkeitimo lakšte aiškiai nurodyta, kad perleisti įkeistus daiktus be kreditoriaus sutikimo yra draudžiama. Nors perleisti šiuos daiktus UAB „Pegama“ buvo leista, tačiau sutikimas perleisti juos tretiesiems asmenims nebuvo duotas. Iš byloje pateiktų įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu duotų atsakovų paaiškinimų, akivaizdu, kad atsakovas A. S. žinojo apie tai, kad minėti kilnojamieji daiktai yra įkeisti bankui, tačiau nesiėmė išsiaiškinti, ar yra gautas banko sutikimas turtą perleisti, dėl ko buvo nesąžiningas ir pažeidė ieškovo, o taip pat ir banko teises bei interesus. Teismas šių aplinkybių nevertino tinkamai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorio negaliojimo, pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas sandoris nepažeidžia jo kaip UAB „Pegama“ kreditoriaus teisių, taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškiniu buvo siekiama tik sandorio nuginčijimo. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą kelia ieškinio senaties taikymo klausimą, be to, teigia, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės UAB „Pegama“. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu šalys argumentų nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys (CPK 320 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas yra praleidęs CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir prašo teismo jį taikyti.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ieškinio netenkinimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kurį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Jeigu ginčo šalis (skolininkas) reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma.

Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai taikyti ieškinio senatį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė. Reikalavimo taikyti ieškinio senatį pareiškimas apeliacinės instancijos teisme, jeigu jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, yra negalimas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-346/2001), todėl kolegija dėl atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga, nepasisako.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės ir ieškovo kaip UAB „Pegama“ kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

Teismų praktikoje pripažįstama, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Grįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

Ieškovas savo reikalavimo teisę UAB „Pegama“ kildino iš 2011 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11/09/15, kuria iš UAB „Vijoka“ įsigijo reikalavimą iš atsakovo UAB „Pegama“ išieškoti 107 198,39 Lt dydžio įsiskolinimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1289-854/2010 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8069-653/2010. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-854/2010 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-8069-653/2010 UAB „Vijoka“ naudai iš UAB „Pegama“ priteista skola pagal tarp šalių sudarytą 2008 m. sausio 16 d. Negyvenamųjų patalpų ir kito materialaus turto nuomos sutartį. Tai reiškia, kad šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu (2007 m. kovo 14 d.) negalėjo būti pažeistos UAB „Vijoka“ kaip kreditoriaus pagal 2008 m. sausio 16 d. Negyvenamųjų patalpų ir kito materialaus turto nuomos sutartį teisės. Tuo pačiu teisės remtis savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimu sudarant ginčijamą sandorį neįgijo ir UAB „Vijoka“ kaip atsakovo kreditoriaus teises perėmęs ieškovas.

Ieškovas taip pat remiasi 2011 m. spalio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2011/10/25, kuria Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido ieškovui reikalavimo teises į 2 213 051,28 Lt finansinį reikalavimą, kylantį iš tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Saulės lietus“ 2006 m. birželio 21 d. sudarytos kredito sutarties, užtikrintą UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka. Ieškovo reikalavimas UAB „Pegama“ šiuo atveju siejamas su UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka, kadangi UAB „Pegama“ nebuvo 2006 m. birželio 21 d. kredito sutarties šalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012 konstatavo, kad 2009 m. gruodžio 3 d. išregistravus UAB „Saulės lietus“ iš juridinių asmenų registro, hipotekos prievolė pasibaigė. Taigi, 2011 m. spalio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Pegama“ hipotekos prievolė buvo pasibaigusi ir reikalavimas, kylantis iš šios prievolės, negalėjo būti perleistas ieškovui.

Pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, ieškovo galiojančią reikalavimo teisę kildino iš Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012. Tačiau pažymėtina, kad nurodytu sprendimu UAB „Saulės lietus“ kreditoriams iš UAB „Pegama“ priteista 2 147 621,56 Lt skolos pagal 2007 m. kovo 13-14 d. sudarytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, pagal kuriuos atsiskaityta turėjo būti atitinkamai iki 2007 m. balandžio 10 d. ir 2007 m. balandžio 16 d. (b.l. 105, t. II), t.y. jau po šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, UAB „Saulės lietus“ kreditorių reikalavimo teisė UAB „Pegama“ sietina ne su 2007 m. kovo 13-14 d. nekilnojamojo turto sandoriais, o su Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo įsiteisėjimu. Tai reiškia, kad UAB „Saulės lietus“ kreditoriai, tarp jų ir ieškovas, negali būti laikomi turėjusiais reikalavimo teisę, pripažintą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir dėl to šių kreditorių teisės ginčijamu sandoriu negalėjo būti pažeistos.

Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimu atsakovai neva pripažino kreditorių teisių pažeidimą ginčijamu sandoriu, nėra pakankama spręsti, kad ginčijamu sandoriu galėjo būti pažeisti būtent ieškovo interesai, o ginti kitų bendrovės kreditorių interesus ieškovas nėra įgaliotas, t.y. galimas kitų kreditorių teisių pažeidimas nėra pagrindas teismui tenkinti ieškovo ieškinį. Ieškinio atmetimas nagrinėjamoje byloje niekaip neapriboja kitų UAB „Pegama“ kreditorių galimybės savo pažeistas teises ginti savarankiškai.

Kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip actio Pauliana taikymo sąlygą, privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde, remiasi tuo, kad ginčijamą sandorį UAB „Pegama“ sudarė būdama ant nemokumo ribos ir kad būtent dėl šio sandorio sudarymo įmonės finansinė padėtis iš esmės pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodyta aplinkybė byloje neįrodyta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių UAB „Pegama“ nemokumo būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ginčijamas sandoris sudarytas 2007 m kovo 14 d., tuo tarpu UAB „Pegama“ nei nedelsiant po sandorio sudarymo, nei šiuo metu nėra iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-164/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2103/2013 bankroto bylą atsakovui kelti atsisakyta. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovui UAB „Pegama“ kilo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, besitęsiančių iki šios dienos. Net sutikus su ieškovo teiginiais, kad UAB „Pegama“ šiuo metu galimai turi problemų atsiskaitydama su kreditoriais, tai savaime nereiškia, kad tokią situaciją lėmė atsakovo prieš septynerius metus sudarytas turto perleidimo sandoris.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo kaip UAB „Pegama“ kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį pagrįstai atmetė.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nei pirminiu, nei patikslintu ieškiniu ieškovas nereikalavo savo reikalavimo patenkinimo iš ginčijamu sandoriu perleisto turto vertės, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, kad siekia ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, grąžinant ginčijamu sandoriu perleistą turtą UAB „Pegama“. Apelianto teigimu, ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas yra būtinas tam, kad ieškovas bei kiti kreditoriai galėtų bent didesne dalimi padengti savo reikalavimus atsakovui UAB „Pegama“. Kolegija pažymi, kad UAB „Pegama“ šiuo metu nėra bankrutuojanti, o ieškovas ginti kitų UAB „Pegama“ kreditorių teises nėra įgaliotas. Be to, turto grąžinimas UAB „Pegama“, nesant pradėto šios bendrovės bankroto proceso, neužtikrina šio turto (ar jo dalies) panaudojimo būtent ieškovo interesams tenkinti.

Dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nevertino ieškovo nurodytų argumentų dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad dėl ginčo sandorio galiojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta, tačiau vien ši apelinkybė nera pakankamas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti, kadangi, kolegijos vertinimu, pagrindo pripažinti šioje byloje ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nėra (CPK 328 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. CK 1.80 straipsnyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Žr pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, 2005 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005). Apeliantas imperatyvios įstatymo nuostatos, kuriai nevas prieštarauja šioje byloje ginčijamas sandoris, nenurodo. Apelianto teigimu, turtas perleistas pažeidžiantį įkeitimo sutartyje nustatytą draudimą, t.y. pažeidžiant tarp šalių sudarytą sutartį. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, tačiau tai nesudaro pagrindo tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų pažeidimą vertinti kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimą, lemiantį sandorio negaliojimą CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Esant sutarties pažeidimui, kita sutarties šalis gali ginti savo pažeistas teises pagal sutartinės atsakomybės taisykles. Kaip jau minėta, ieškovas jokių teisių pagal įkeitimo sandorius nėra perėmęs, kadangi, sudarant 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/10/25, hipoteka ir įkeitimas jau buvo pasibaigę ir dėl šios priežasties negalėjo būti perduoti ieškovui, todėl ieškovas neturi teisės remtis įkaito turėtojo teisių pažeidimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies. Kolegijos vertinimu, sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų netinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis ar be pagrindo padidinę bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypimas nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos galimas esant netinkamam vienos iš proceso šalių procesiniam elgesiui.

Iš apelianto pateiktų argumentų matyti, kad jis iš esmės remiasi ieškinio pripažinimu, atsakovams sudarant 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimą. Tačiau, kaip nustatyta šia nutartimi, ieškovo pareikštas ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas ieškovui neįrodžius savo reikalavimų pagrindo, t.y. 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimo, kuriuo ginčo turtas grąžintas atsakovui UAB „Pegama“, sudarymas neįtakojo nagrinėjamos bylos rezultato. Kita vertus, ieškovas, sužinojęs apie 2011 m. lapkričio 23 d. susitarimo sudarymą, ieškinio neatsisakė, tokiu būdu nesudarydamas prielaidų CK 94 straipsnio nuostatų taikymui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius