Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovui D. K.

trečiojo asmens BTA draudimas atstovui V. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo BTA „Baltic Insurance Company“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog yra apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę pagal draudimo liudijimą BCAD 0333573. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) buvo registruotas įvykis, kurio metu pjaunant plyteles su disku, atitrūko disko dalis ir kliudė transporto priemonę Fiat Ducato (duomenys neskelbtini). Draudėjas pateikė nuotraukas, įvykio deklaraciją bei tarnybinį pranešimą, kurių pagrindu draudikas priėmė sprendimą neišmokėti draudimo įmokos. BTA nustatė, kad draudėjui nekilo civilinė atsakomybė už apgadinimus, nes automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, taigi, jo vairuotojas savo veiksmais prisidėjo prie kilusios žalos.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas papildomai nurodė, jog įvykio administravimas pagal Kasko draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą yra skirtingi, nes vadovaujamasi skirtingomis taisyklėmis. Tretysis asmuo vertino įvykį nedraudiminiu, nes transporto priemonė stovėjo draudžiamoje vietoje. Teigė, jog pats įvykis nėra ginčijamas, bet neaiškus pažeidimo dydis, matyti, kad nuotraukose yra fiksuotas kitoks pažeidimas, todėl svarbu išsiaiškinti, kada buvo darytos nuotraukos, ar tą pačią dieną, ar vėliau. Ieškinį prašo atmesti

Liudytojas V. V. paaiškino, kad buvo pastatytas automobilis gatvėje, matė, kad šalia dirbo darbininkai, klojo plyteles ant šaligatvio. Šaligatvis buvo aptvertas. Pasigirdo garsas, skrido diskas ir prakirto metalą, padarydamas apie 1 cm dydžio skylę. Teigę, jog automobilis buvo naujas, apdraustas Kasko draudimu. Darbuotojai į kalbas nesileido, Grindos atstovas buvo piktas, gąsdino. Ženklo, kad negalima stovėti, nepastebėjo. Mano, kad jis buvo pastatytas vėliau. Apžiūrėjęs nuotraukas, kuriose matyti pramušta durelėse skylė, paaiškino, kad padaryta skylė nebuvo tokia didelė, kaip matyti nuotraukoje. Svarstė, kad buvo bandyta šlifuoti ar atlenkti. Teigė, kad esant naujam automobiliui, detales turi keisti naujomis, o ne taisyti senas.

Liudytojas Č. Š. paaiškino, kad dirba pas atsakovą darbų vadovu. Nurodė, kad visų pirma apsibrėžė darbo zoną, sustatė draudžiančius ženklus. Įspėjo autobusiuko vairuotoją, kad nestatytų toje vietoje mašinos. Tai jam žinoma iš jo darbuotojų, nes pats vietoje nedalyvavo. Darbo zona buvo aptverta. Matė sužalotas dureles, buvo įlenkimas. Pripažino, kad eismo įvykio deklaraciją pasirašė, kad yra atsakingas už įvykį.

Liudytojas S. Č., kelio darbininkas paaiškino, kad tuo metu pjaustė plyteles, atskilo pjūklo diskas, pataikė į automobilį, taip praktikoje nebuvo pasitaikę. Automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje. Matė, kad buvo tik įlinkimas, o ne skylė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), kuri įvykio metu ieškovo buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 1339,27 Eur draudimo išmoka. Įvykio metu atsakovo UAB „Grinda“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS BTA „Baltic Insurance Company“ (e. bylos 1t., b. l. 51-53).

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros, atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala neatsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6. 247 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė šaligatvio remonto darbus, pjaustė plyteles diskiniu pjūklu, kurio nulūžusi dalis atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Fiat Ducato“ , v/n (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovės darbų vadovas Č. Š. pasirašė, kad už padarytą žalą yra atsakinga UAB „Grinda“. Pagal savo veiklos pobūdį atsakovė laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nes vykdė darbus su mechanizmais, keliančiais didesnį pavojų aplinkiniams.

Sprendžiant dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2020-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 23 punktas).

Bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog žala transporto priemonei buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu ir atsakovei, kaip jo valdytojai tenka atsakomybė už padaryta žalą, arba kitaip tariant, atsakovės vykdoma veikla – šaligatvio plytelių pjaustymas su diskiniu pjūklu, didesnį pavojų aplinkiniams keliantis veiksnys, esantis priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

Dėl žalos dydžio

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir jei žalos atsiradimo faktas, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginimai visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą reiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiajam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties, todėl atsakovas turi teisę gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui išvardintus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau, nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį grindžia į bylą UAB „Autobrava Motors“ atlikta 2019-12-27 Remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini)1, PVM sąskaita faktūra, patvirtinančia, jog automobilio remonto darbų kaina siekė 1620,52 Eur. Atskaičius PVM mokestį, draudėjui buvo kompensuota 1339,27 Eur remonto išlaidų. Atsakovė teigia, jog dėl automobilio durelių pažeidimo, jos užfiksuoto iš karto po įvykio, nebuvo poreikio keisti dureles – įlenkimą galima buvo išlyginti, perdažyti. Tačiau tokie atsakovės teiginiai vertintini kritiškai, nes nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, toliau – Taisyklės), nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro : remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė (Taisyklių „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktas). Remonto sąmatoje paskaičiuotos remonto išlaidos buvo ieškovo įvertintos kaip susijusios su įvykiu, todėl kompensuotos draudėjui pilnai.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį. Bylos duomenimis, įvykio metu apgadinta transporto priemonė Fiat Ducato buvo nauja (pirma registracija 2019-03-13), todėl įlenktų durelių, kuriose, kaip nurodė liudytojas V. V., nukentėjusio automobilio vairuotojas, buvo prakirsta nedidelė apie 1 cm skylė, keitimas yra ekonomiškai tikslingas, o keičiamų dalių vertė dėl nusidėvėjimo nemažinama. Ginčydama žalos dydį šiuo aspektu, atsakovė neteikė jokių remonto paskaičiavimų, specialistų išvadų ar paaiškinimų, kiek jos vertinimu galėtų kainuoti automobilio būklės atstatymas iki jo pažeidimo ir kokiu būdu jis galėtų būti ekonomiškiau atliktas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė apsiribojo deklaratyvias teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovo paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Remiantis nurodytais argumentais laikytina, jog ieškovo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius ir jo nurodytas žalos dydis laikytinas įrodytu.

Dėl žalą padariusio asmens atsakomybės mažinimo pagrindų

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.

Sprendžiant klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo, teisinę reikšmę turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ar didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant atsakovą atleisti nuo pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, turėtų būti konstatuotas ne tik pastarojo didelis neatsargumas, bet ir priežastinis ryšys tarp žalos ir nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas, yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, galima pagrįstai teigti, jog žalai atsirasti padėjo ir paties nukentėjusiojo Fiat Ducato vairuotojo neatsargus elgesys. Iš įvykio dieną darytų nuotraukų matyti, jog ties ta vieta, kurioje buvo klojamas šaligatvis, pastatytas laikinas kelio ženklas, draudžiantis automobiliams stovėti. Be to, darbo zona buvo aptverta. Iš to seka, kad atsakovė, pradėdama vykdyti darbus, ėmėsi tam tikrų saugumo priemonių, apsibrėždama savo darbui skirtą teritoriją. Tai, kad šaligatvis buvo aptvertas, pripažino ir liudytojas V. V., pastatęs automobilį draudžiamoje vietoje. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šis liudytojas, pats dirbdamas šalia ilgesnį laiką (įrenginėjo dviračių terminalą), matė, kad vyksta šaligatvio klojimo darbai, dirbama su mechanizmais netoli jo pastatytos transporto priemonės, tačiau pats atsargumo priemonių nesiėmė, draudžiančio kelio ženklo nepaisė. Toks nukentėjusiojo automobilio vairuotojo elgesys laikytinas neatidžiu ir neatsakingu, teismo vertinimu, liudija jo didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Šiuo atveju priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra netiesioginis, tačiau neabejotinai sudarė sąlygas žalai atsirasti. Remiantis šiais argumentais yra pagrindas mažinti žalą padariusio asmens atsakomybę, konstatuojant, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (CK 6. 282 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo kaltės dydį, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies, priteistinos žalos dydį mažindamas dvidešimčia procentų, t. y. iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 1071,42 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė įrodė aplinkybes, iš dalies leidžiančias mažinti jos atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovės priteisiant 1071,42 Eur žalos atlyginimo.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog priteistinos žalos dydis buvo sumažintas iki 1071,42 Eur, iš atsakovės priteistina kompensacinių palūkanų suma, perskaičiuota pagal priteistinos žalos dydį sudaro 58,30 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1129,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 32 Eur žyminis mokestis. Atsakovė bei tretysis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė. Įvertinus tai, jog ieškinys buvo patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 6,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“, į.k. 120153047, 1071,42 Eur ( vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą 42 ct) turtinės žalos atlyginimo, 58,30 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1129,72 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2021-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“, į. k. 120153047, į valstybės biudžetą 6,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.