Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-31524-1044/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
e2-31524-1044/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25330-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-31524-1044/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25330-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. G. (toliau ir atsakovas) 100 Eur skolos, 354,28 Eur palūkanų, 4,38 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9784939001, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pradinis kreditorius sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. Paskolų portfelio pardavimo 2017 m. rugsėjo 28 d. sutartimi Nr. 17-50-07 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovą perdavė ieškovui, ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas 100 Eur.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, su atžyma „neatsiėmė pašte“. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į užsienį (J. K.). Esant ieškovo prašymui, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas I. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9784939001, kurios pagrindu atsakovui 2015 m. kovo 27 d. suteikta 100 Eur vartojimo kredito suma, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas, ir kitas sutartyse numatytas sumas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (e. b. l. 7). Pagal tarp šalių sutarytą sutartį galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas suėjo 2015 m. gegužės 27 d. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi bei jos Priedo Nr. 1 pagrindu pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui UAB „Gelvora“ (e. b. l. 12-28). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prašomą priteisti kredito ar/ir kredito kainos (palūkanų) sumą (100 Eur) būtų grąžinęs pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu 2017 m. spalio 11 d. (e. b. l. 6). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovui I. G. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 Eur negrąžintos kredito sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovui negrąžinus sutartyje nustatytu terminu kredito, šalys buvo susitariusios, kad atsakovas mokės kreditoriui mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki realaus (faktinio) kredito grąžinimo (sutarties bendrųjų sąlygų 4, 7.1 punktai) (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovui prašant priteisti 354,28 Eur dydžio palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos dalies (100 Eur), taikant sumažintą 75,00 proc. palūkanų normą, už 689 dienas, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismas laiko, kad ieškovas elgiasi sąžiningai, reikalaudamas tik dalies sutartyse numatytų palūkanų, kurios pasirašymo dieną neviršijo Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos maksimalios bendros kredito kainos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties bei įvertinus atsakovo pasyvų elgesį, nemokant kreditoriui įmokų pagal sutartis, teismas nemato teisinio pagrindo ex officio mažinti palūkanas (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 354,28 Eur protingo dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už laiku negrąžintas sumas pagal kredito sutartis (CK 6.874 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 4,38 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas, kurias susidarė ieškovui siunčiant pranešimus atsakovui apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176-179 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 4,38 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (458,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovas prašo priteisti sumažintas 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 75,00 procentų sutartinės palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) skolos, 354,28 Eur (trys šimtai penkiasdešimt keturi eurai, 28 ct) palūkanų, 4,38 Eur (keturi eurai, 38 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (458,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė