Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Marijampolės PN 2022 m. kovo 16 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 nenumato natūralaus apšvietimo stiprumo, o dirbtinė apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus; negali pateikti duomenų apie priešais gyvenamųjų patalpų langus įrengtą apsauginę tvorą, kadangi teisės aktai nereglamentuoja tokius duomenis rinkti bei sisteminti bei pažymėjo, kad Marijampolės PN Kybartų sektorius nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. nevykdo veiklos, visas turtas perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; nuteistieji į būrius skirstomi atsižvelgiant į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes; būriuose esančiose patalpose miegamųjų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m., o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus; nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 7 d. 1-ajame nuteistųjų būryje buvo iki 76 nuteistųjų; pateiktose Marijampolės PN dušinės fotonuotraukose aiškiai matoma, jog yra įrengtos pertvaros ir muilo dozatoriai; nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei, be to, nuteistajam yra išduodami 2 patalynės komplektai, kad skalbimo dieną nuteistasis nešvarų patalynės komplektą galėtų priduoti skalbti, o švarų naudoti; vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka ne bendrabučio tipo patalpose; kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka, o bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose.

Bylos duomenimis, pareiškėjas P. M. yra nuteistasis ir 2020 m. vasario 4 d. – 2021 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriuje; pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 1-ojo būrio 122-ąją gyvenamąją patalpą; nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 6-ojo būrio 12-oje kameroje ir priskirtas drausmės grupei; nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1-ojo būrio 112-ąją gyvenamąją patalpą; nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. kol pareiškėjas iš Kybartų sektoriaus buvo perkeltas į Marijampolės PN, buvo paskirtas į 3-ojo būrio 304-ąją gyvenamąją patalpą (b. l. 20, 29-30).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Marijampolės PN administracija neužtikrino teisės aktais nustatytos minimalios vienam nuteistajam turinčios tekti gyvenamojo ploto normos, kurią dar labiau mažino gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, todėl didžiąją laiko dalį buvo priverstas sėdėti arba gulėti savo lovoje.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad per visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, be to, pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būdavo užimtos, dalis nuteistųjų už pažeidimus kuriam laikui buvo perkeliami į kamerų tipo patalpas, be to, dažnai nuteistieji yra perkeliami į tardymo izoliatorius, todėl nuteistiesiems faktiškai gyvenamojo ploto tekdavo daugiau. Paaiškino, kad teismui pateikė duomenis apie galimą didžiausią skaičių nuteistųjų būriuose ir patalpose. Nurodė, kad būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m., o nuteistųjų skaičius gyvenamojoje patalpoje priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus.

Be to, Marijampolės PN nurodė, kad gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles, pataisos įstaiga inventoriumi aprūpinta pagal Aprūpinimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie tai, į kokius Marijampolės PN Kybartų sektoriaus būrius ir gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas jose buvo kalinamas, šių gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (b. l. 21, 38-40). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimo į gyvenamąsias patalpas laikotarpius, jų plotus, joje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl, darydamas išvadas, jais remiasi.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų gyveno minėtose patalpose, ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuojamas bendrą gyvenamosios patalpos plotą padalijus iš joje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus.

Nustatyti byloje duomenys patvirtina, kad pagal Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pateiktas schemas, 1-ojo būrio 122-osios patalpos plotas buvo 36,60 kv. m., joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,3 kv. m; 112-osios gyvenamosios patalpos plotas buvo 13,13 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 4 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,2 kv. m; 304-osios gyvenamosios patalpos plotas buvo 36,66 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,3 kv. m; 6-ojo būrio 12-osios kameros plotas buvo 14,46 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 4 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,6 kv. m.

Teismas vertina, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurioje gyvenamojoje patalpoje ir kuriuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, tik apskritai tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo laikoma nuo 10 iki 20 nuteistųjų. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skunde pateiktus paaiškinimus, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu P. M. buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas.

Atsakovės atstovas, paneigdamas pareiškėjo argumentus, kad pataisos įstaigos administracija neorganizavo nuteistųjų užimtumo, prasmingų veiklų, kitų veiklų, nurodė, kad socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, pareiškėjui toks planas parengtas 2020 m. kovo 24 d., su kuriuo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai; pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas; dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu; socialinės reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka pareiškėjas galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, bei, pareiškėjo pageidavimu, dalyvauti bet kurioje iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurių metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitokios problemos.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas pagal nustatytą dienotvarkę galėjo vaikščioti savo būrio patalpose bei pasivaikščiojimų kieme, lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, futbolo stadione, lankyti vieną iš socialinės reabilitacijos programų, dalyvauti bendruose masiniuose renginiuose ir kt. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 7107-524 patvirtintas Nuteistųjų lankymosi stadione grafikas (b. l. 41, 42); Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 7107-493 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafikas (b. l. 44-46); Marijampolės PN direktoriaus pavaduotojo patvirtintas Nuteistųjų, išpažįstančių katalikų tikėjimą, lankymosi mišiose grafikas (b. l. 43).

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Teismas vertina, kad pareiškėjas skunde bendrais teiginiais teigė, kad pataisos įstaigoje nebuvo organizuojamas nuteistųjų užimtumas, tačiau konkrečiai nenurodė, kokiose socialinės reabilitacijos programose pageidavo dalyvauti, tačiau jam nebuvo sudaryta sąlygų ar neleista. Byloje kitų duomenų, kuriais remiantis, būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai ribojama galimybė užsiimti jo pageidaujama socialine veikla, nenustatyta.

Įvertinus aptartus duomenis, sprendžiama, kad 2020 m. vasario 4 d. – 2021 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu, esant sudarytam pareiškėjo 2020 m. kovo 24 d. Individualiam socialinės reabilitacijos planui Nr. 86/04K-71 (b. l. 31-35), pareiškėjui pačiam būnant iniciatyviam, Marijampolės PN buvo sudarytos galimybės P. M. socialinei reabilitacijai bei užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN nebuvo organizuojamos prasmingos veiklos nuteistųjų užimtumui, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad dėl netvarkingų ir neatsidarinėjančių langų negalėjo išvėdinti gyvenamųjų patalpų, dėl to jose trūkdavo oro, negalėjo miegoti, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, ant sienų veisėsi pelėsis.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Higienos norma HN 134:2015. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos įstaiga laikosi Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl šių reikalavimų ginčo laikotarpiu patikrinimų neatliko, kadangi nė vienas nuteistasis, įskaitant ir patį pareiškėją, nėra skundęsi dėl Higienos normų HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Marijampolės PN paaiškino, kad pataisos įstaigos patalpos yra nuolatos stebimos ir prižiūrimos specialisto, paskirto prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, tuo labiau, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad langai buvo netvarkingi ir dėl to jų negalėjo atverti, tačiau šių aplinkybių konkrečiau neparašė. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl neatsidarančių langų, negalėjimo išvėdinti gyvenamąsias patalpas, drėgmės bei pelėsio gyvenamosiose patalpose, o administracija į tai nebūtų reagavusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nepateikta kompetentingų institucijų, tarp jų – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuoti Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų patikrinimo rezultatai, įskaitant ir nustatytus faktus apie netvarkingus, neatsidarinėjančius langus, negalėjimą išvėdinti patalpas, drėgmę patalpose, besiveisiantį pelėsį. Be to, teismas pažymi, kad už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji. Taigi, patys nuteistieji, tarp jų – ir pareiškėjas, tinkamai vykdydami pareigas tvarkyti patalpas, kuriomis jie naudojasi, gali efektyviai užtikrinti, kad ant sienų ir lubų nesiveistų pelėsis.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės PN 2022 m. kovo 15 d. pažymos „Dėl duomenų apie nuteistojo P. M. sveikatos būklę“ Nr. MPN-31 (toliau – ir LAVL pažyma) duomenimis, ginčo laikotarpiu P. M. į gydytojus dėl nusiskundimų sveikata kreipėsi 9 kartus, iš jų 8 kartus - dėl (duomenys neskelbtini). Teismas neturi objektyvių įrodymų, kad nustatytus sveikatos sutrikimus galėjo sukelti pareiškėjo nurodytas oro trūkumas gyvenamosiose patalpose.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus ir argumentus apie netinkamas patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas, kalinimo sąlygas, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Pagal nurodytą taisyklę, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas nepakanka, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus teiginius dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamųjų patalpų, jų drėgmės ir pelėsio.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog į gyvenamąsias patalpas nepatekdavo natūrali šviesa, nes tam trukdė priešais langą esanti tvora, kuri buvo vos 5 metrų atstumu nuo sienos.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 nenumato reikalavimų natūralaus apšvietimo stiprumui, o Higienos normos HN 134:2015 14 punktas dėl gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos yra užtikrinamas, dirbtinė apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN paaiškino, kad negali pateikti duomenų apie prieš gyvenamųjų patalpų langus įrengtos apsauginės tvoros aukštį, kadangi teisės aktai nenustato pareigos tokius duomenis rinkti ir sisteminti.

Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte buvo numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; tuo atveju, jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos, kurios gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus, o įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams); jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Higienos normos HN 134:2015 numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Higienos norma HN 134:2015 patalpų natūralaus apšvietimo rodiklių nenustato.

P. M. neturtinę žalą kildino ir iš to, jog tekdavo laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių ir prausykloje dėl šių įrenginių trūkumo.

Pagal Aprūpinimo normas, bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog 1-ajame būryje nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. buvo iki 76 nuteistųjų, nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 7 d. – iki 76 nuteistųjų, o 3-ajame būryje nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo iki 89 nuteistųjų. Pažymėjo, jog 1-ojo būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje 7 praustuvės; 3-ojo būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas atliko bausmę 6-ajame būryje (drausmės grupė) kameroje Nr. 12, kurioje kaip atskira patalpa yra įrengtas sanitarinis mazgas, juo galėjo naudotis iki 4 nuteistųjų.

Teismas neturi pagrindo netikėti Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodytais duomenimis apie sanitarinių įrenginių ir didžiausius galėjusių gyventi nuteistųjų skaičius 1-ajame ir 3-ajame nuteistųjų būriuose, todėl remiasi šiais duomenimis (b. l. 20, 22).

Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. – 2021 m. liepos 6 d. laikotarpiais buvo kalinamas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 1-ajame būryje. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, 1-ojo būrio sanitariniame mazge yra įrengti 6 unitazai ir 6 pisuarai, o prausykloje įrengtos 7 praustuvės, ginčo laikotarpiais 1-ajame būryje buvo iki 76 nuteistųjų. Taigi, pareiškėjas, gyvendamas 1-ojo būrio gyvenamosiose patalpose, kartu su kitais 76 nuteistaisiais naudojosi 12 sanitarinių įrenginių (76 : 12 = 6,33), 7 praustuvėmis (76 : 7 = 10,85), t. y. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi 6 nuteistieji, o viena praustuve teko naudotis beveik 11 nuteistųjų. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje 3-ajame būryje. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog 3-ojo būrio sanitariniame mazge yra įrengti 6 unitazai ir 6 pisuarai, o prausykloje įrengtos 8 praustuvės, ginčo laikotarpiu 3-ajame būryje buvo iki 89 nuteistųjų. Taigi, pareiškėjas, gyvendamas 3-ojo būrio gyvenamosiose patalpose, kartu su kitais 89 nuteistaisiais naudojosi 12 sanitarinių įrenginių (89 : 12 = 7,41), 8 praustuvėmis (89 : 8 = 11,12), t. y. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi 7 nuteistieji, o viena praustuve teko naudotis daugiau kaip 11 nuteistųjų. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas atliko nuobaudą 6-ojo būrio 12-oje kameroje, kurioje kaip atskira patalpa yra įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojosi 4 nuteistieji.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Aprūpinimo normų reikalavimus, pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. – 2021 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu buvo aprūpintas nustatytu sanitarinių įrenginių ir praustuvių kiekiu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovas pažeidė Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Marijampolės PN nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpa; vanduo duše buvo drungnas; nusimaudymui duše buvo skirta tik 15 minučių; vienu metu dušu naudojosi nuo 12 iki 25 asmenų; dozatoriuose trūko muilo; dušai buvo įrengti kitame pastate, todėl po maudymosi eidamas per lauką susirgdavo, o medicininės pagalbos nesulaukdavo.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokia turėtų būti nustatyta laiko trukmė išsimaudyti duše, vertino, kad 15 minučių asmeniui skirtas laikas dušui yra optimalus ir užtikrina kūno švaros palaikymą; teigė, kad neturi duomenų, jog į dušą tiekiamas vanduo būtų buvęs ne karštas, o pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į būrį prižiūrintį specialistą ar administraciją; dušinėse yra įrengtos pertvaros ir muilo dozatoriai, kurie užpildomi pagal poreikį.

Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Ginčo laikotarpiu dušo patalpų įrengimą reglamentuojančių Aprūpinimo normų 13 punktas nustatė, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, daroma išvada, Marijampolės PN teiginiai, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms dušo patalpose įrengti dušo kabinas, yra pagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, todėl tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam būdavo suteikiama netinkamai išskalbta patalynė.

Atsakovės atstovas atsiliepime, detaliai išdėstęs faktines aplinkybes dėl nuteistųjų aprūpinimo patalyne ir jos skalbimo, nurodė, kad nuteistieji minkštuoju inventoriumi aprūpinami pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas; kiekvienam nuteistajam yra išduodami 2 komplektai patalynės, kad skalbimo dieną nuteistasis nešvarų patalynės komplektą galėtų priduoti skalbti, o švarų naudoti; vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius patiems, t. y. tų nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka ne bendrabučio tipo patalpose; kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje; tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, skalbiama ir patalynė bei drabužiai; bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad ginčo laikotarpiu jam buvo tiekiamas nekokybiškas, nustatytos temperatūros neatitinkantis maistas, be to, maistas buvo tiekiamas sužymėtuose induose, taip toleruojant nuteistųjų subkultūrą.

Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu atlikus nuteistųjų valgyklos dienos patiekalų tyrimus, pažeidimų nebuvo nustatyta, o Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus patikrinimą, esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta ir jokios poveikio priemonės netaikytos. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamo maisto kokybės ir kitais su maitinimu susijusiais klausimais į pataisos įstaigos administraciją ar būrį prižiūrintį specialistą nesikreipė.