- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1532-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01163-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) M. Š. ir suinteresuoto asmens (apelianto) E. (E.) Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, pareiškimus dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys - antstolis Dainius Šidlauskas, E. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. Š. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui E. Š. (toliau – ir skolininkas, apeliantas) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su M. Š. priklauso ½ dalis turte: žemės sklype ir sodo pastate, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Galmeta“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Divingas“, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui E. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su M. Š. priklauso ½ dalis turte: piniginėse lėšose, esančiose (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); pensijoje, gaunamoje iš VSDFV Vilniaus skyriaus, kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir sodo pastate, esančių adresu (duomenys neskelbtini); pajamose, gaunamose iš darbinės, intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos M. Š. pareiškimą tenkino, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nutarė, kad:
4.1. skolininkui E. Š. priklauso ½ jo sutuoktinės M. Š. pensijų iš VSDFV Vilniaus skyriaus, gautų iki 2022 m. vasario 23 d. (povedybinės sutarties sudarymo);
4.2. skolininkui E. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. Š. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių M. Š. sąskaitose kredito įstaigose;
4.3. skolininkui E. Š. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine M. Š. sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis turto, areštuoto 2022 m. sausio 19 d. turto arešto aktu Nr. S22-2140 ir 2021 m. lapkričio 25 d. turto arešto aktu Nr. S21-23417: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini));
4.4. skolininko E. Š. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine M. Š. valdomoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygi ½. Kartu teismas išaiškino, kad realizavus nurodytą transporto priemonę M. Š. turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusė šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko E. Š. įsiskolinimams dengti.
5. Teismas nustatė, kad skolininkas E. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su M. Š.; yra sudaryta vedybų sutartis, kuria sutuoktiniai nustatė kiekvieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę į visų rūšių gaunamas pensijas. Šalių sudaryta povedybinė sutartis pakeitė sutuoktinių įstatymo nustatytą turto teisinį režimą (tačiau tik dėl gaunamų visų rūšių pensijų). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki Povedybinės sutarties sudarymo, t. y. iki 2022 m. vasario 23 d.
6. Teismas vertino, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, byloje nenustatyta, taigi, šioje dalyje pareiškėjos UAB „Galmeta“ prašymą tenkino iš dalies ir nutarė, kad skolininkui E. Š. priklauso ½ jo sutuoktinės M. Š. pensijų iš VSDFV Vilniaus skyriaus, gautų iki 2022 m. vasario 23 d.
7. Nesant sudarytos vedybų sutarties dėl turto dalies nustatymo likusiame turte, kuriame galima nustatyti skolininko dalį, teismas taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, taip pat duomenų, liudijančių, kad skolininkas E. Š. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/02500, teismas pareiškėjų (tiek M. Š., tiek UAB „Galmeta“) pareiškimą šioje dalyje tenkino visa apimtimi – nustatė, kad skolininkui E. Š. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine M. Š. sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto (žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini)).
9. Byloje surinkti duomenys patvirtino, kad M. Š. gaunamos pajamos bei turimos piniginės lėšos (išskyrus visų rūšių pensijas) taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. Š. ir E. Š. nuosavybė, kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino pareiškėjos UAB „Galmeta“ pareiškimą šioje dalyje ir dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinės gaunamose pajamose ir nustatė, kad skolininkui E. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. Š. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės sąskaitose kredito įstaigose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
10. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu (turto arešto aktu). Antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei skolininko vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nutartyje nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir šis turtas. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei, tačiau net jį ir atidalinus, jo realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, nustatė, kad E. Š. priklauso ½ dalis su sutuoktine M. Š. bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomoje nurodytoje transporto priemonėje, o ją realizavus M. Š. turi būti išmokėta ne mažesnė nei ½ dalis minėtos transporto priemonės rinkos vertės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atskiruoju skundu M. Š. prašo:
11.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui E. Š. priklauso ½ dalis pareiškėjos M. Š. piniginių lėšų, esančių pareiškėjos M. Š. sąskaitose kredito įstaigose, šią nutarties dalį išdėstant taip: pareiškėjos M. Š. sąskaitose kredito įstaigose esanti pareiškėjos M. Š. pensija priklauso pareiškėjai M. Š. asmeninės nuosavybės teise visoje apimtyje.
11.2. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad realizavus nurodytą transporto priemonę, pareiškėjai M. Š. turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusė šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko E. Š. įsiskolinimams dengti, šią nutarties dalį išdėstant taip: pareiškėjai M. Š. realizavus transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai M. Š. tenka ne mažiau kaip pusė gautų automobilio pardavimo lėšų, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko E. Š. įsiskolinimams dengti.
12. Nurodo, kad vienintelės pareiškėjos gaunamos pajamos yra senatvės pensija, kitų pajamų pareiškėja negauna. Pensija yra išmokama į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą, tačiau teismas nusprendė, kad skolininkui priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių pareiškėjos sąskaitose kredito įstaigose. Vadinasi, šiuo atveju susiklostė dviprasmiška situacija ne pareiškėjos naudai – viena vertus, pareiškėjai priklauso visa jos gaunama pensija (gaunama į pareiškėjos banko sąskaitą), kitą vertus – skolininkui priklauso ½ dalis pareiškėjos banko sąskaitose esančių lėšų. Teismas klaidingai ir nepakankamai aiškiai nustatė, kad pareiškėjos gaunama pensija priklausytų tik pareiškėjai, kas įtvirtinta ir 2022 m. vasario 23 d. povedybinėje sutartyje. Pagal dabartinį teismo nustatytą reguliavimą susidaro tokia situacija, kuomet pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso jos pensija, gaunama į banko sąskaitą, tačiau ½ dalis lėšų, esančių banko sąskaitoje, priklauso skolininkui. Tai reiškia, kad faktiškai pareiškėjai nepriklauso ½ dalis jos pensijos, kadangi pareiškėjos gaunamos pajamos – tik pensija, išmokama į banko sąskaitą.
13. Pareiškėja mano, kad tikslingiau būtų leisti automobilį pardavinėti būtent pareiškėjai, kadangi ji turi suinteresuotumą parduoti automobilį kuo didesne įmanoma kaina. Tuo tarpu antstoliui automobilį pardavinėjant priverstine tvarka iš varžytinių, nebus galima garantuoti, kad automobilis bus parduotas kuo didesne įmanoma rinkos kaina, kadangi ji, laikantis įstatymo reikalavimų, yra mažinama automatiškai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Dainius Šidlkauskas prašo pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą atmesti. Antstolis atkreipia dėmesį, kad, nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, šių lėšų kilmės nustatymas yra antstolio pareiga, t. y. pirmiausiai turi būti nustatyta, kokios kilmės yra areštuotos lėšos, ar į jas iš viso yra teisė nukreipti išieškojimą, jeigu tokia galimybė yra, tai kokia apimtimi (į visas lėšas ar tik į dalį iš jų). Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, jokios dviprasmiškos situacijos nėra – antstolis, nustatęs, kad į sąskaitą išmokėta pareiškėjai priklausanti pensija, išieškojimą vykdys nutartyje nustatyta tvarka, o jeigu į sąskaitą būtų pervestos lėšos, į kurias teisės aktai išvis draudžia nukreipti išieškojimą, išieškojimas vykdomas nebūtų.
15. Nurodo, kad esant areštuotai transporto priemonei, pareiškėja negali jos parduoti (už areštuoto turto perleidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė). Pareiškėja nurodo, kad antstoliui priverstine tvarka pardavinėjant turtą, šis nebus parduotas kuo didesne įmanoma kaina. Antstolis nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad turtas nebus parduotas kuo didesne įmanoma kaina. Visų pirma, antstolio tikslas – parduoti skolininkui priklausantį turtą už kuo didesnę kainą. Be to, pareiškėja taip pat turės skolininkui suteiktas teises vykdymo procese, tarp kurių ir teisę pasiūlyti savo pirkėją. Tuo tarpu teismui nustačius, kad automobilio, priklausančio pareiškėjai ir skolininkui, pardavimą turi vykdyti pareiškėja, vykdymo proceso sėkmė priklausytų tik nuo pareiškėjos geros valios.
Šalies argumentai
16. Atskiruoju skundu E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad apeliantas nebuvo informuotas nei apie patį bylos nagrinėjimą, nei apie teismo posėdį, negano to – jam nebuvo įteikti pareiškėjų M. Š. ir UAB „Galmeta“ (atstovaujamos bankroto administratoriaus) prašymai dėl turto dalių nustatymo. Viso to pasėkoje, apeliantas neturėjo teisės pateikti teismui atsiliepimo į pareiškėjų prašymus, teikti teismui paaiškinimų ir naudotis kitomis bylos šalies teisėmis.
Atsiliepimas
17. BUAB „Galmeta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Divingas“ atsiliepimu prašo atmesti E. Š. ir M. Š. atskiruosius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš E. Š. BUAB „Galmeta“ naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš M. Š. BUAB „Galmeta“ naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad iš Lietuvos elektroninių paslaugų portalo EPP duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-5389-1014/2022 matyti, kad E. Š. į nagrinėjamą bylą buvo įtrauktas ir teismas jam siuntė pranešimus kartu su byloje šalių pateiktais procesiniais dokumentais.
18. Nurodo, kad teismas E. Š. priteisė nuosavybės teise ½ M. Š. pensijų, gautų iki 2022 m. vasario 23 d., iš ko darytina išvada, kad pensija, gauta po 2022 m. vasario 23 d. povedybinės sutarties sudarymo yra M. Š. asmeninė nuosavybė ir E. Š. į pensiją, gautą po 2022 m. vasario 23 d. nepretenduoja. Nesutinkant su M. Š. atskirajame skunde išdėstytu reikalavimu leisti automobilį pardavinėti būtent pareiškėjai, pažymi, kad turto savininkas, skolininkas turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties dalies, kuria UAB „Galmeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytos turto dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatant, kad skolininkui E. Š. priklauso ½ dalis pareiškėjos M. Š. piniginių lėšų, esančių pareiškėjos M. Š. sąskaitose kredito įstaigose iki povedybinės sutarties sudarymo, taip pat nustatant transporto priemonės realizavimo tvarką, išmokant ne mažiau kaip pusę šios transporto priemonės rinkos vertės kompensaciją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl tinkamo suinteresuoto asmens informavimo apie bylos procesą
22. Atskirajame skunde E. Š. iš esmės įrodinėja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą bei apskritai nebuvo įtrauktas į bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta remiantis absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl toliau išdėstomų priežasčių.
23. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
24. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.
25. Bylos duomenimis, nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui E. Š. pirmosios instancijos teismo tiek bylos procesiniai dokumentai, tiek teismo pranešimai ir priimtos nutartys siųstos 2022 m. sausio 26 d. (įteikta pasirašytinai E. Š.), 2022 m. vasario 22 d. (įteikta pasirašytinai už E. Š. pasirašius sutuoktinei M. Š.), 2022 m. kovo 8 d. (įteikta pasirašytinai už E. Š. pasirašius sutuoktinei M. Š.) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje nenustatytas šeimos narių priešingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui E. Š. buvo tinkamai sudarytos galimybės susipažinti su byloje pateiktais procesiniais dokumentais ir išdėstyti savo poziciją ginčo klausimu.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sutikimą Nr. S21-23411 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė skolininkui E. Š. ir jo sutuoktinei M. Š. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. 0178/20/02500 pareiškėjams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
Dėl pareiškėjos lėšų, esančių banko sąskaitose
28. Apeliantė M. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, remiantis CPK 667 straipsnio 2, 3 dalimis teismas nustatė, kad ½ dalis pareiškėjos lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitose, priklauso skolininkui E. Š., iš esmės nurodydama, kad visa pareiškėjai priklausanti pensija iš tiesų jai nepriklausytų, nes pensija išmokama į jos asmeninę banko sąskaitą.
29. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. pareiškėja ir skolininkas sudarė povedybinę sutartį. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad visų rūšių pensijos, gautos po šios sutarties sudarymo pareiškėjos vardu, tampa pareiškėjos asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę nutarė, kad sutuoktinių turtui iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. iki 2022 m. vasario 23 d. taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir nustatė, kad: 1) skolininkui E. Š. priklauso ½ jo sutuoktinės M. Š. pensijų iš VSDFV Vilniaus skyriaus, gautų iki 2022 m. vasario 23 d. (povedybinės sutarties sudarymo); 2) skolininkui E. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. Š. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių M. Š. sąskaitose kredito įstaigose.
30. Pareiškėja nurodo, kad jai priklausanti pensija yra išmokama į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą. Taigi pareiškėjai, atsižvelgiant į tarp pareiškėjos ir skolininko 2022 m. vasario 23 d. sudarytą povedybinę sutartį, priklauso visa jos gaunama pensija nuo 2022 m. vasario 23 d., tačiau, kita vertus, pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis pareiškėjos banko sąskaitoje esančių lėšų.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliantės argumentais dėl nutarties neaiškumo, nes nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta kokių konkrečiai pajamų ir kokioje dalyje pripažįstama skolininko dalis, t. y. teismas aiškiai atskyrė gaunamą pensiją ir kitas pajamas. Todėl, šioje dalyje apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio automobilio pardavimo iš varžytinių
32. Apeliantė M. Š. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nesutinka, kad pareiškėjai ir skolininkui priklausanti transporto priemonė bus pardavinėjama antstolio, o ne pareiškėjos, iš esmės nurodydama, kad antstoliui automobilį pardavinėjant priverstine tvarka iš varžytinių, nebus galima garantuoti, kad automobilis bus parduotas kuo didesne įmanoma rinkos kaina.
33. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Be to, skolininkas turi teisę ginčyti turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą per mažos turto pardavimo kainos pagrindu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
34. CPK 704 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas (CPK 704 straipsnio 3 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo pareiškėjos išsakyti argumentai dėl turto pardavimo iš varžytinių kuo didesne rinkos kaina vertintini kaip nesudarantys pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje. Visų pirma, įstatymai antstoliui nustato pareigą įkainoti areštuotą turtą taip, kad nustatyta kaina atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, realias rinkos kainas. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Antra, skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją, kurio pasiūlyta kaina atitiktų skolininko pageidaujamą. Trečia, pažymėtina, kad skolininkui nesutinkant su antstolio nustatytomis turto kainomis, skolininkui suteikiama teisė tiek pareikšti prieštaravimus antstolio nustatytai turto kainai, ko pasekoje skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti, tiek ginčyti ją teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. BUAB „Galmeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Divingas“, prašo priteisti iš apelianto E. Š. 350 Eur, iš apeliantės M. Š. 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Byloje pateikti šių sumų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantės M. Š. pareiškėjos BUAB „Galmeta“ naudai priteistinos jos patirtos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš apelianto E. Š. pareiškėjos BUAB „Galmeta“ naudai priteistinos jos patirtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
E. Š. ir M. Š. atskirųjų skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“, juridinio asmens kodas 302821130, naudai iš apelianto E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“, juridinio asmens kodas 302821130, naudai iš apeliantės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.