Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BnP Finance, AB ieškinį atsakovui K. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ 2015 m. sausio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 41872, pagal kurią pradinis kreditoriaus atsakovui suteikė 539 Eur kreditą 360 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti kas mėnesį mokėdamas po 75,86 Eur (el.b.l. 6-9, 15, 26-34). Sutarties sudarymą elektroniniais ryšių kanalais atsakovas patvirtino pervesdamas pradiniam kreditoriui 0,01 Eur (el.b.l. 11). Pradinis kreditorius pagal sutartį pervedė į atsakovo sąskaitą 539 Eur (el.b.l. 14). Atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka kredito negrąžino.

2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kubis“ ir AB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 20160818/1, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę (el.b.l. 17-21). Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas sumokėti skolą (b.l. 5). Savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė, į raginimus susimokėti skolą nereagavo, todėl ieškovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. vienašališkai sutartį su atsakovu nutraukė.

LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. LR CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. LR CK 6.256 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės, t. y. grąžinti ieškovui kreditą nevykdė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 539 Eur skola už negrąžintą kreditą.

Taip pat ieškovas prašė priteisti 1306,70 Eur mokėjimo palūkanų.

Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad Sutartimi šalys susitarė dėl 371,29 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (standartinė informacija apie vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas turėjo grąžinti 910,29, taigi mokėjimo palūkanos yra 910,29 Eur – 539 Eur kredito suma = 371,29 Eur palūkanų). Šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, dėl jų šalys susitarė sudarydamos sutartį, todėl jos yra pagrįstos ir priteisiamos.

Likusią palūkanų sumą, t. y. 935,41 Eur (1306,70 – 371,29 Eur), ieškovas paskaičiavo už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos yra kompensuojamosios.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 935,41 Eur kompensuojamas palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 111,38 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 111,38 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 56,60 Eur palūkanos (539 x 0,05 proc. x 210 dienos (2016-01-22 – 2016-08-18)). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįsta, todėl netenkintina.

CK 6.256 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Vartojimo kredito sutarties 7.3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 81,93 Eur delspinigių. Teismo vertinimu ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis nėra per didelis ir jis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytą delspinigių dydį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 2 d. nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 164 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 1927,63 Eur sumą, teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1048,82 Eur, t. y. patenkino 54 procentus pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 88,56 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo AB BnP Finance, į. k. 302447985, naudai iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 539 Eur negrąžinto kredito, 427,89 Eur palūkanų, 81,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 88,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 d. nuo sprendimo priėmimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.