Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1188-390/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-11
Bylos Nr.: 2A-1188-390/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03329-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Atsakovas: G. R.

Kategorijos

24.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1188-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03329-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 24.1.; 35.5.; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-772-713/2015 pagal ieškovės 308-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 1 110,13 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–4). Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 110,13 Lt skolą ir 36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, civilinė byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 308-ąjai DNSB iš atsakovo G. R. 397,40 Lt skolos ir 13 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, pritaikius ieškinio senaties terminą. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą dalyje dėl atmestų ieškovės reikalavimų, kuriems taikyta ieškinio senatis, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui panaikintoje dalyje nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei 308-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo G. R. 206,42 Eur skolos ir 18,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo G. R. 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas galutiniu sprendimu nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 7). Pagal ieškovės 308-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos pateiktą žiniaraštį, 2006-01-01 dienai už butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi 933,51 Lt skola (b. l. 8, 12–13, 35–36). Nuo 2006-01-01 iki 2014-01-01 skola išaugo iki 1 110,13 Lt (b. l. 9–11, 37–38). Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su bendrija nustatė, kad 2007-09-18 bendrijos pirmininkei buvo pateiktas prašymas pateikti aiškius duomenis, už kokias suteiktas paslaugas ir kokiu laikotarpiu susidarė skola (b. l. 23, 49). 2007-10-20 atsakovui buvo atsakyta, jog jis galėjo kreiptis dėl senos skolos perskaičiavimo, pateikti mokėjimo kvitus; atsakovas nesiėmė iniciatyvos, skolos neapmokėjo, todėl turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 24, 50). 2009-08-02 atsakovui į pašto dėžutę buvo įdėtas raginimas apmokėti skolą ir įspėjimas, jog bendrija gali kreiptis į teismą (b. l. 25, 51). Atsakovas bendrijai 2009-08-10 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog reikalauja pateikti bendrijos veiklos ataskaitas už 2006 m., 2007 m., 2008 m. bei duomenis, pagrindžiančius už kokias suteiktas paslaugas ir kokiu laikotarpiu susidarė reikalaujama mokėti skola (b. l. 26, 52). 2009-08-21 raštu bendrija pakvietė atsakovą į tarybos posėdį išsiaiškinti kilusių klausimų, pageidavo pateikti mokėjimo kvitus, nurodė, jog atsakovui bus pateikti buhalteriniai dokumentai susipažinimui (b. l. 27, 53). 2013-06-12 ieškovė atsakovui pateikė dar vieną įspėjimą dėl susidariusio 1 425,03 Lt įsiskolinimo (b. l. 54), 2013-10-18 ieškovė sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą su UAB „Creditum“ dėl skolos išieškojimo iš atsakovo (b. l. 55). Atsakovas savarankiškai už jo butui tiektą elektros energiją 2006-08-21 AB „VST“ sumokėjo 1 117,09 Lt (b. l. 28, 29, 62-64). Dėl nustatytų aplinkybių ginčo iš naujo nagrinėjant bylą nekilo. Atsakovo skola bendrijai 2014-01-01 sudarė 1 110,13 Lt. Teismas galutiniu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 397,40 Lt skolą, likusiai skolos daliai 712,73 Lt (206,42 Eur) taikė ieškinio senatį. Atsakovas posėdžio metu pripažino 416 Lt įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją bendroms patalpoms, likusiam įsiskolinimui prašė taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad ginčo santykiui taikytinas bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1dalyje, tačiau šalys skirtingai skaičiavo ieškinio senaties pradžią. Atsakovo nuomone, ieškinio senatis prasidėjo nuo 2000 m. gruodžio mėn. ir turi būti skaičiuojamas laikotarpis iki ieškinys buvo pateiktas teismui - 2014-02-24. Ieškovės nuomone, ieškinio senatis negali būti taikoma, kadangi atsakovas nuo 2006-07-01 moka visus mokesčius, jis apmoka anksčiau susidariusį įsiskolinimą bendrijai, tačiau viso įsiskolinimo nepadengia. Bendrijoje yra numatyti mokesčių mokėjimo terminai – kiekvieno buto savininkas deklaruoja sunaudotos elektros energijos kiekį per einamą mėnesį, o apmoka sekantį mėnesį (b. l. 90, 101). Pagal byloje pateiktus skolos paskaičiavimo žiniaraščius, ieškovė apie atsakovo įsiskolinimą sužinojo 2000-01-01, kuomet pradėjo skaičiuoti atsakovui skolą (b. l. 35), teismo nuomone, nuo šio momento būtų galima pradėti skaičiuoti ieškinio senaties pradžią. Tačiau byloje pateikti atsakovo mokėjimo lapeliai, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas nuo 2006-07-01 moka mokesčius (b. l. 28–29), šios aplinkybės jis neginčijo. Iš pateiktų lapelių nustatyta, kad atsakovas nenurodė už kokį laikotarpį moka mokesčius, todėl ieškovė laikė, kad atsakovas apmoka anksčiausią skolą. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas gali paskirstyti įmokas, kai yra kelios prievolės. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinama skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, o kai yra kelios skolos, tai laikoma, kad yra grąžinama seniausia skola. Teismas sprendė, kad atsakovo sumokėtas įmokas už patarnavimus, bendro naudojimo elektrą nuo 2006-07-01, ieškovė, nepažeisdama įstatymo, užskaitė už seniausią 2000 m. skolą. Kadangi atsakovas moka mokesčius kiekvieną mėnesį kaip yra nustatyta bendrijos susirinkimo, todėl ieškinio senaties terminas negali būti pritaikytas, nes nenustatyta, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą.

Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimas yra prieštaringas, nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų duomenų apie atsakovo tariamą įsiskolinimą, iš atsakovo reikalaujama sumokėti įsiskolinimą, kurio pagrindinė dalis turėjo susidaryti iki 2006-01-01 d. Su ieškovės reikalavimais atsakovas nesutinka, kadangi apie jokias skolas ieškovei, susidariusias iki 2006-01-01 d. ar vėliau, nieko nežinojo. Iki 2006 m. vasaros ieškovė atsakovui pateikdavo sąskaitas, reikalaudama sumokėti, už neva tai atsakovo sunaudotą ir neapmokėtą elektros energiją, už kurią 2006 metais rugpjūčio–spalio mėnesiais atsakovas sumokėjo 1 317,09 Lt. Tačiau, sumokėjus už suvartotą elektros energiją, sąskaitose atsirado tariamų įsiskolinimų sumos už kažkokias ieškovės suteiktas paslaugas, kurios tai didėdavo, tai mažėdavo dėl nesuprantamų priežasčių. Eilę kartų atsakovas kreipėsi į ieškovę reikalaudamas pagrįsti iš atsakovo reikalaujamus įsiskolinimus, tačiau rišlaus atsakymo į savo reikalavimus negavo. Ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nėra komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas teikianti įmonė. Už minėtas paslaugas (karštą ir šaltą vandenį, šildymą, elektros energiją) atsakovas laiku ir tinkamai atsiskaitė ir atsiskaito su atitinkamų paslaugų tiekėjais pagal sudarytas sutartis. Taip pat su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaitė ir atsiskaito už bendrą elektrą ir kitus komunalinius patarnavimus. Ieškovė negali turėti atsakovo atžvilgiu jokios reikalavimo teisės, kadangi už atsakovo tikrus ar tariamus įsiskolinimus nieko, niekam ir niekada nėra mokėjusi. Jeigu iš atsakovo reikalaujama tariamo įsiskolinimo suma susidarė už ieškovės veiklos išlaidas, šios turėtų būti pagrįstos atitinkamomis sąskaitomis ir bendrijos veiklos metinėmis ataskaitomis. Tačiau atitinkamų duomenų bei duomenų apie tai, kada ir už ką susidarė tariamas atsakovo įsiskolinimas 2006-01-01 dienai, ieškovė nepataikė ir nepateikia. Iš skundžiamo sprendimo neįmanoma suprasti, kuo remiantis teismas nustatė, kad „<... nuo 2000 m. gruodžio mėn. ir turi būti skaičiuojamas laikotarpis iki ieškinys buvo pateiktas teismui - 2014-02-24. Bendrijoje yra numatyti mokesčių mokėjimo terminai - kiekvieno buto savininkas deklaruoja sunaudotos elektros energijos kiekį per einamą mėnesį, o apmoka sekantį mėnesį (b. l. 90, 101).>“. Apeliantas teigia, kad jokių sąskaitų su nurodymu apmokėti buvusią iki 2006 m. skolą ieškovė atsakovui niekada nepateikė ir pareigos mokėti atitinkamą skolą atsakovas neįgijo. Paskaičiavimai bei protokolai buvo teikiami bylos eigoje, jie prieštaringi, ko teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė 308-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 119–121). Ieškovės nuomone, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinis sprendimas yra teisingas. Atsakovas nuo 2006-07-01 visus mokesčius moka reguliariai, ir nepateikė dokumentų, kurie įrodytų jo ankstesnio įsiskolinimo nepagrįstumą. Atlikdamas periodinius mokėjimus, atsakovas apmoka anksčiau susidariusį įsiskolinimą bendrijai, bet jo nepanaikina visiškai. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, kadangi mokėjimai bendrijoje yra vykdomi kas mėnesį, senaties termino eiga dėl kiekvienos mokėjimo dalies arba periodinio mokėjimo prasideda nuo tos dienos, kada suėjo prievolės dalies arba periodinio mokėjimo terminas. Atsakovas, atlikdamas mokėjimus, ne visada sumoka visas jam priskaičiuotas tą mėnesį įmokas, todėl jo įsiskolinimas 2014-01-01 siekė 1 110,13 Lt (b. 1. 9–11, 37–38). Atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, jog 2007-09-18 bendrijai buvo pateiktas prašymas dėl aiškių duomenų apie susidariusią skolą ir jos laikotarpį pateikimo (b. 1. 23, 49). 2007-10-20 iš bendrijos buvo gautas atsakymas, jog jis gali kreiptis dėl skolos perskaičiavimo, pateikdamas mokėjimų už minėtą įsiskolinimą kvitus, tačiau to nepadarė, kas leidžia bendrijai manyti, jog minėtas įsiskolinimas yra teisingas ir teisėtas (b. 1. 24, 50). Į žodinius raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą atsakovas nereagavo, skolos suderinimo aktus pasirašyti atsisakydavo, todėl 2009-08-02 atsakovui į pašto dėžutę buvo įdėtas raginimas apmokėti susidariusią skolą bei įspėjimas, kad bendrija dėl skolos išieškojimo žada kreiptis į teismą (b. 1. 25, 51). 2009-08-10 bendrija gavo iš atsakovo raštą, su reikalavimu pateikti bendrijos veiklos ataskaitas už 2006–2008 metų laikotarpį, bei duomenis apie jo skolos susidarymo pagrįstumą ir ieškovės teikiamas paslaugas atsakovui, už kurių neapmokėjimą ir susidarė įsiskolinimas (b. 1. 26, 52). 2009-08-21 buvo pateiktas raštiškas bendrijos atsakymas, jog buhalteriniai dokumentai pateikiami susipažinimui kontoroje abiems pusėms palankiu laiku, todėl prašo atsakovą atvykti į kontorą susipažinti su pageidaujamais duomenimis, bei pateikti skolos nepagrįstumą įrodančius dokumentus: mokėjimo kvitus, atsiskaitymo knygelę su įrašais apie apmokėtas paslaugas už skolos susidarymo laikotarpį (b. 1. 27, 53). 2013-06-12 bendrija pateikė atsakovui dar vieną įspėjimą dėl susidariusio 1 425,03 Lt įsiskolinimo (b. 1. 54). 2013-10-18 ieškovė sudarė sutartį su skolų išieškojimo bendrove UAB „Creditum“ ir pavedė atlikti skolos išieškojimo procedūrą iš atsakovo (b. 1. 55). Iš pateiktų aplinkybių matyti, jog atsakovas su susidariusiu įsiskolinimu buvo supažindintas ne kartą ir turėjo galimybę įrodyti ieškovės reikalavimų neteisėtumą, tačiau to nepadarė. Dėl nustatytų aplinkybių ginčo iš naujo nagrinėjant bylą nekilo, todėl nustatytos aplinkybės priimant galutinį teismo sprendimą 2015-02-04 iš naujo nebuvo įrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju nevyksta ginčas, kad ginčo santykiui negali būti taikomas bendrasis 10 m. senaties terminas, numatomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės nuomone, bendrasis senaties terminas negali būti taikomas šiuo atveju, nes atsakovas, apmokėdamas mokesčius bendrijoje, dengia iš anksčiau susidariusį įsiskolinimą, bet nepadengia jo visiškai. Pagal byloje pateiktus skolos paskaičiavimo žiniaraščius galima matyti, jog ieškovė apie atsakovo turimą įsiskolinimą sužinojo 2000-01-01 (b. l. 35). Atsakovas pateikia mokėjimo lapelius nuo 2006-07-01 (b. l. 28–29). Juose matyti, jog nėra nurodytas laikotarpis, už kurį mokami mokesčiai, todėl ieškovė turi pagrindo manyti, jog apmokama seniausia skolos dalis. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, jei skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, laikoma, jog yra grąžinama skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, o kai yra kelios skolos, tai laikoma, kad yra grąžinama seniausia skola. Todėl ieškovė, laikydama atsakovo sumokėtas įmokas nuo 2006-07-01, kaip įmokas už seniausią skolos dalį, elgiasi teisėtai ir nepažeidžia galiojančių įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi ieškovė nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą nesugebėtų atskleisti bylos esmės ir dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apelianto prievolės bendrijai mokėti privalomus mokesčius.

Apelianto nuomone, skola ieškovei iš jo priteista nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaitė ir atsiskaito už bendrą elektrą ir kitus komunalinius patarnavimus. Ieškovė negali turėti atsakovo atžvilgiu jokios reikalavimo teisės, kadangi už atsakovo tikrus ar tariamus įsiskolinimus nieko, niekam ir niekada nėra mokėjusi. Jeigu iš atsakovo reikalaujama tariamo įsiskolinimo suma susidarė už ieškovės veiklos išlaidas, šios turėtų būti pagrįstos atitinkamomis sąskaitomis ir bendrijos veiklos metinėmis ataskaitomis. Tačiau atitinkamų duomenų bei duomenų apie tai, kada ir už ką susidarė tariamas atsakovo įsiskolinimas 2006-01-01 dienai, ieškovė nepateikė ir nepateikia, kadangi jokio pagrindo reikalauti skolos nėra ir negali būti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas (b. l. 7). Šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo ieškovė – 308-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012-04-12 Nr. XI-1967 redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t.t. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės 308-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos pateiktą žiniaraštį 2006-01-01 dienai už butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi 933,51 Lt skola, kurią sudarė 416 Lt skola už bendrą apšvietimą ir 517,51 Lt eksploatacinės išlaidos (b. l. 8, 12–13, 35–36). Nuo 2006-01-01 iki 2014-01-01 skola išaugo iki 1 110,13 Lt (b. l. 9–11, 37–38). Ieškovės atsakovui priskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti, priskirtini įstatymo numatytoms būtinoms, su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, išlaikymu susijusioms išlaidoms. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad atitinkamų duomenų bei duomenų apie tai, kada ir už ką susidarė tariamas atsakovo įsiskolinimas 2006-01-01 dienai, ieškovė nepateikė ir nepateikia. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas nuo 2006-07-01 moka mokesčius, tačiau viso įsiskolinimo nepadengia. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui nenurodžius už kokį laikotarpį atsakovas moka mokesčius, laikytina, kad atsakovas apmoka anksčiausią skolą. Pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad ieškovė mokesčius apskaičiavo neteisingai, atsakovas nepateikė, todėl abejoti ieškovės pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantas buvo kviečiamas į tarybos posėdį išsiaiškinti dėl skolos, siūloma pateikti mokėjimo kvitus (b. l. 27, 53). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog su ieškove aiškinosi skolos susidarymo aplinkybes, jog buvo atvykęs susipažinti su buhalteriniais dokumentais, kaip jam buvo pasiūliusi ieškovė, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė ir nepateikia jokių duomenų apie tariamai susidariusią skolą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 110,13 Lt skolą ir 36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, civilinė byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2014 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 308-ąjai DNSB iš atsakovo G. R. 397,40 Lt skolos ir 13 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, pritaikius ieškinio senaties terminą. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą dalyje dėl atmestų ieškovės reikalavimų, kuriems taikyta ieškinio senatis, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui panaikintoje dalyje nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei 308-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo G. R. 206,42 Eur skolos ir 18,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš Kauno apylinkės teismo sprendimų turinio nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą priteisdamas dalį skolos, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu buvo tenkinta ieškinio dalis dėl likusios skolos priteisimo, todėl iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo rezoliucinės dalies šalintina – „Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą“, nes Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. preliminarus sprendimas iš dalies buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu.

Esant nurodytam pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir juos vertindamas visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„priimti galutinį sprendimą.

Priteisti 308-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. 135357340, buveinė – (duomenys neskelbtini), Kaune, iš G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 206,42 Eur (du šimtus šešis eurus ir 52 ct) skolos ir 18,25 Eur (aštuoniolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 5,00 Eur (penkis eurus) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)“.

Teisėjas Algimantas Kukalis