- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-7158-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00755-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Grzegorz Sakson
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. Ž. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad iki mirties nuosavybės teise valdė šį nekilnojamąjį turtą: 1. 554/8088 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2. ¼ dalį žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). L. Ž. visus šiuos žemės sklypus įgijo 2005 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, t. y. paveldėjo po savo motinos M. Ž. mirties. Po L. Ž. mirties, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, L. Ž. sutuoktinė L. Ž. ir dukra M. M. nesikreipė į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius 2025 m. kovo 24 d. liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad po L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja L. Ž. po sutuoktinio L. Ž. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. visus jo asmeninius daiktus bei visus 4 žemės sklypus. Kartu su kitais bendraturčiais organizavo žemės sklypų priežiūrą, tvarkė miško žemės sklypą, organizuojant sausuolių ir išvartų pašalinimą. Pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties sklypai ir miško žemės sklypai yra atleisti nuo žemės mokesčio, todėl mokestinės prievolės nebuvo. Pareiškėjos aktyvių veiksmų tęstinumas, o būtent nuolatinis ir besąlyginis rūpinimasis paveldėtu turtu, parodo, kad ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Pažymėtina, kad L. Ž. kartu su L. Ž. iki pat jo mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute abu deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko ir toliau gyventi bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Nuo pat palikimo atsiradimo dienos L. Ž. pradėjo naudotis L. Ž. asmeniniais daiktais, likusiais po jo mirties, ir visais baldais, technika ir įranga įgyta santuokos metu. Nuo pat palikimo atsiradimo momento iki šiol ji nepertraukiamai naudojasi L. Ž. asmeniniais daiktais, bendrai įgytais daiktais bei valdo juos kaip turto savininkė. Pareiškėjos ir L. Ž. dukra M. M. palikimo nepriėmė ir 2025 m. kovo 24 d. pareiškimu „Dėl atsisakymo paveldėti“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad po tėvo L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė ir pretenzijų į palikimą neturi ir nereikš. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) atsiliepime nurodė, kad 2024 m. lapkričio 25 d. gavo iš VĮ „Turto bankas“ informaciją apie L. Ž. mirtį (duomenys neskelbtini), ir kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybei, pradėjo inicijuoti L. Ž. palikimo priėmimą valstybės vardu. VMI 2025 m. vasario 17 d. raštu Nr. RVPT-2327 Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biurui pateikė prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po L. Ž. mirties. Elektrėnų savivaldybės 2-asis notaro biuras 2025 m. kovo 26 d. el. laišku informavo VMI, kad galimiems palikėjo L. Ž. įpėdiniams išduotas liudijimas dėl nepradėtos paveldėjimo bylos. Pažymėjo, kad VMI neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo L. Ž. mirties priėmė palikimą palikėjo sutuoktinė L. Ž., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VMI neprieštaraus pareiškėjos L. Ž. pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėja jau kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismas šio prašymo netenkino, VMI gavo prašymą dėl L. Ž. turto paveldėjimo valstybės vardu inicijavimo, pareiškėja pareiškime nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių palikimo priėmimą faktiniu valdymu, todėl prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja perėmė visus palikėjo asmeninius daiktus, baldus, organizavo miško tvarkymą. Sutuoktiniai padovanojo dukrai tik butą, kuriame jie gyveno, be baldų ir buitinės technikos. Negauna kvitų už žemę dėl pensinio amžiaus ir nedideli plotai miško.
7. Pareiškėjos įgaliota atstovė M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo daiktus: televizorių, baldus, buitinę techniką, knygas, vestuvinį žiedą, rūbus sutvarkė, pasiėmė šeimos nuotraukas. Taip pat pareiškėja kartu su velionio tėvu organizavo miško valymo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
12. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius 2025 m. kovo 24 d. liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad po L. Ž. mirties paveldėjimo byla nepradėta. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po L. Ž. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra duomenų apie L. Ž. įregistruotą testamentą, palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos ir L. Ž. dukra M. M. palikimo nepriėmė ir 2025 m. kovo 24 d. pareiškimu „Dėl atsisakymo paveldėti“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad po tėvo L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė ir pretenzijų į palikimą neturi ir nereikš.
14. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja, pasak M. M., po sutuoktinio mirties kartu su velionio tėvu V. Ž. toliau tęsė miško priežiūrą, tvarkė miško žemės sklypą, organizuojant sausuolių ir išvartų pašalinimą. Nuo pat palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) L. Ž. pradėjo naudotis L. Ž. asmeniniais daiktais likusiais po jo mirties ir visais baldais, technika ir įranga, įgyta santuokos metu, iki šiol ji nepertraukiamai naudojasi L. Ž. asmeniniais daiktais, bendrai įgytais daiktais bei valdo juos kaip turto savininkė. Ir nors pareiškėja buvo pasikreipusi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir šis terminas jai nebuvo atnaujintas, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja nebuvo faktiškai pradėjusi turto valdyti. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad tuo metu jos mamos interesams atstovavusi advokatė netinkamai gynė jų interesus, net neinformavo jų apie sprendimą neatnaujinti termino palikimui priimti.
15. Minėti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti.
16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjus paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.