- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-20896-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15500-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, A. Š. ir R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 133,31 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad teikia elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė pažymėjo, kad už bute suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d. atsakovė tinkamai nemokėjo ir pagal ataskaitą dėl priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energija nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., matyti, kad susidarė 133,31 Eur skola.
2020 m. birželio 11 d. buvo gautas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. (Duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendruva“ ir A. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. Š., buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus butai“ ir A. Š., kurioje, be kita ko, buvo numatyta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus (namo savininkų bendrijos) ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir nuomos sutarties sudarymo“ butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas R. G.. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, buvo numatyta, kad nuomininkė privalo pasirašyti su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Lesto“ sutartį dėl paslaugų teikimo (10 punktas), privalo laiku mokėti sutartimi nustatytus mokėjimus (mokesčius) (12 punktas), mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka (30 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog su A. Š., o vėliau – su R. G. buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriose aiškiai išreikšta nuomotojo pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energijos tiekimą, Vilniaus miesto savivaldybė pasinaudojo teise, nuomos sutartyje sulygti, kad išlaidas, susijusias negyvenamųjų patalpų eksploatavimu įmonėms dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas apmoka nuomininkai, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį. Taigi, vien šių sutarčių pagrindu nuomininkams tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti butų nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį bei kitus susijusius mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad iš ieškovės pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2019 m rugpjūčio 7 d. visiškai nėra aiškus konkretus skolos susidarymo laikotarpis ir kaip jis apskaičiuotas. Ataskaitoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. liepos 31 d. mokėta knygele, priskaičiuotos sumos yra apmokėtos ir nepriskaityta jokia skola, o 2015 m. sausio 26 d. įrašu „apskaitos perrašymas“ nurodoma priskaičiuota 133,31 Eur suma. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lieka visiškai neaišku, kokios sumos ir už kokį laikotarpį priskaičiuotos, kam buvo siunčiama sąskaita ir ar tai nėra pačios ieškovės klaidos apskaitos sistemoje.
2020 m. liepos 9 d. buvo gauti ieškovės UAB „Ignitis“ rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovėmis turi būti traukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. Š. ir R. G., kadangi atsakovės atsiliepime į ieškinį minimos nuomos sutartys, jose aprašyti nuomotojo bei nuomininko įsipareigojimai, teises bei pareigas sukuria ne ieškovei, bet atitinkamos nuomos sutarties šalims.
Ieškovė taip pat pažymėjo, kad iš pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. matyti, kad 2013 m. sausio 30 d. nurašant skaitiklio rodmenis buvo užfiksuoti 6 904,00 kWh skaitiklio rodmenys, kurie skaitiklio rodmenų nurašymo dieną buvo pilnai apmokėti. 2015 m. sausio 26 d. patikrinimo metu buvo fiksuoti 8 178,00 kWh skaitiklio rodmenys, nors apmokėta buvo tik už 7 128,31 kWh. Taigi už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d. liko neapmokėti 1 049,69 kWh skaitiklio rodmenys. Mokėjimus atliekant pagal skaitiklio rodmenis, ieškovė neturėjo duomenų apie kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį konkrečiai faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį. Net tuo laikotarpiu, kai būdavo atsiskaitoma knygele, galėjo būti deklaruojami ne visi skaitiklio rodmenys, tačiau iš ataskaitos aiškiai matyti, kad neapmokėtų skaitiklio rodmenų skirtumas susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog turėtų būti laikomas tinkamu atsakovu pagal pareikštą reikalavimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pažymėjo, kad tik nuomoja, prižiūri ir administruoja atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl nėra atsakingas už nuomininkų nesumokėtus komunalinius mokesčius. Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ steigimo tikslas – nuomoti, prižiūrėti ir administruoti gyvenamųjų patalpų savininko (Vilniaus miesto savivaldybės) patikėtas gyvenamąsias patalpas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų taip pat nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją, kad už susidariusią skolą yra atsakingi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. Š. ir R. G., kadangi pagal nuomos sutartis jie buvo įsipareigoję mokėti mokesčius, įskaitant ir mokesčius už suvartotą elektros energiją.
2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalį, bei šalių pateiktus prašymus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė teikia elektros energiją. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai už tiekiama elektrą nemokėjo ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d. susidarė 133,31 Eur skola. Minėtą skolą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kadangi atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka atsakovei kaip buto savininkei. Be to, ieškovė nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta. Atsakovė su tokiais ieškovės reikalavimais nesutinka, ir teigia, kad dėl susidariusios skolos yra atsakingi tretieji asmenys – A. Š. ir R. G., kadangi jiems nuomos sutartimis buvo išnuomotas minėtas butas ir nuomos sutartimis tretieji asmenys įsipareigojo mokėti mokesčius, įskaitant ir už tiekiamą elektrą, bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi skolos susidarymo metu trečiasis asmuo buvo atsakingas už minėto buto administravimą. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta. Minėtos aplinkybės atsakovė neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei remiantis teismų praktika, teigtina, kad pareiga sumokėti susidariusią skolą tenka būtent atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.
Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad tinkamas atsakovas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi skolos susidarymo metu trečiasis asmuo buvo atsakingas už minėto buto administravimą. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju neginčytina, kad trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius. Be to, pagal įstatymą ir teismų praktiką, būtent buto savininkui tenka prievolė atsiskaityti už nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą elektros energiją. Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei – buto savininkei Vilniaus miesto savivaldybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Nors atsakovė pateiktame atsiliepime teigė, kad ieškovė aiškiai nenurodė kaip susidarė 133,31 Eur skola, tačiau ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d., kuomet 2015 m. sausio 26 d. buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad elektros energijos sunaudota daugiau, nei yra apmokėta. Be to, ieškovė nurodė, jog skolos suma buvo apskaičiuota remiantis tokia formule – 1 049,69 kWh (sunaudotas energijos kiekis) x 0,1270 Eur/kWh (taikomas tarifas už vieną kWh). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, iš atsakovės priteistina 133,31 Eur skola ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).
Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (133,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, 133,31 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (133,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, į. k. 303383884, naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.