Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Artifiksa“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. DGKS-5080, priimto darbo byloje Nr. APS-131-15762, kuriuo buvo atmestas jo prašymas dėl darbo užmokesčio išieškojimo, 2023 spalio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Artifiksa“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė), kurį sutikslinęs prašo panaikinti minėtą sprendimą kaip nepagrįstą, priteisti iš MB „Artfiksa“ 2753,01 neišmokėto darbo užmokesčio ir 1932 Eur kompensaciją už 42 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, kartu skaičiuojant įstatymo nustatytas procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5031,18 Eur netesybų.

Parengiamojo teismo posėdžio metu tuometis atsakovės atstovas advokato padėjėjas Andžej Kolpak pripažino, jog kasmetinės atostogos ieškovui nebuvo suteiktos, įmonė liko jam skolinga už 42 kasmetinių atostogų dienas. Atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui reikiamus su darbo santykiais ir santykiais su MB ,,Minusita“ susijusius dokumentus, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Pats ieškovas teismui paaiškino, kad jis vykdė įvairius pavedimus bendrovei ,,Minusita“, tačiau nebuvo joje įdarbintas, pripažino, jog gavo iš MB ,,Minusita“ 2000 Eur.

Šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei buvo iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis, įsiteisėjusi 2024 m. kovo 30 d. (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2024-4)). Bankroto administratoriaus pasamdytas ir į procesą įstojęs advokatas išreiškė nesutikimo su ieškiniu poziciją ir ją grindė tuo, kad bankroto administratoriui nėra perduoti jokie dokumentai, susiję su ginčo teisiniu santykiu, teigė, jog aiškesnės pozicijos dėl to išreikšti negali, prašė remtis byloje esančiais dokumentais ir DGK suformuota medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kyla ginčas dėl darbo užmokesčio ieškovui sumokėjimo bei galutinio atsiskaitymo su juo po darbo santykių nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, mano, jog yra pagrindas pritarti ieškovo išsakytai pozicijai laikant ją pagrįsta dėl žemiau išdėstyto.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojui turi būti suteikiamos kasmetinės atostogos bent kartą per darbo metus. DK 128 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais, t. y. neviršijant trejų metų.

DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką.

DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu).

Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Sutinkamai su DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Dėl darbuotojui priklausančių sumų priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 20-06-01/01, kurios pagrindu buvo įdarbintas projektų vadovo pareigoms MB „Artfiksa“. Šalys tarpusavio susitarimu sulygo darbo laiko ir apmokėjimo sąlygas, nurodant, kad jį sudaro minimalus darbo užmokestis padauginus iš 1,65 koeficiento (toliau – DU), neatskaičius mokesčių, atlyginimą mokant kiekvieną mėnesį. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. birželio 1 d. Byloje esantys sąskaitos įrašai rodo, kad ieškovui iki 2023 m. vasario mėnesio buvo reguliariai mokama po 1000 Eur į mėnesį, 2023 m. vasario 13 d. buvo paskutinis mokėjimas. Jokių duomenų apie kitus mokėjimus iš atsakovės ieškovui nėra. Pati atsakovė ginčo dėl to nekėlė, t. y. neginčijo DU ieškovui nesumokėjimo fakto po vasario 13 d.

Byloje esantis atsakovės tuomečio vadovo surašytas pranešimas rodo, kad už 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. ieškovui priskaičiuotas 3600 Eur DU už atitinkamai 23, 19, 22 darbo dienas (viso 64 darbo dienos), po 1200 Eur ,,ant popieriaus“ (1000 Eur ,,į rankas“) už kiekvieną minėtą mėnesį, kad ieškovas turi 42,80 dienų nepanaudotų atostogų.

Byloje yra ieškovo 2023 m. gegužės 18 d. surašytas prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2023 m. gegužės 31 d.. Duomenų, kad jis būtų atsakovei įteiktas, byloje nėra.

Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovui tik 2023 m. kovo 31 d. pažymėtas nedraudiminis laikotarpis. Daugiau įrašų, susijusių su ieškovo darbu MB ,,Artfiksa“, nėra, yra pažymėta, kad 2023 m. balandį ir gegužę ieškovui DU (po 1200 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių) mokėjo MB ,,Minusita“.

Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad iš MB ,,Minusita“ jis gavo 500 Eur avansą 2023 m. balandžio 7 d., 500 Eur avansą 2023 m. balandžio 14 d. ir 1000 Eur atlyginimą 2023 m. birželio 30 d. Šios pinigų gavimo aplinkybės ieškovas neginčijo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ši įmonė buvo įdarbinusi ieškovą ir kokiomis sąlygomis, kad jai kilo pareiga mokėti jam su darbo santykiai susijusias įmokas, mokesčius ir pan. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė įgalino šią įmonę atlikti atsakovei tenkančias darbdavio pareigas mokėti DU savo darbuotojams. Nėra jokių įrašų, kad mokamas DU už atsakovę. Jokių darbo sutarčių su šia įmone į bylą nėra pateikta, nors tokia galimybė atsakovei buvo sudaryta. Todėl teismas laiko, kad šie mokėjimai nėra ir negali būti laikomi pagrindu konstatuoti, kad jie yra mokėjimai pagal byloje esančią ginčo šalių pasirašytą darbo sutartį.

Į bylą yra pateiktas tuomečio atsakovės vadovo surašytas įsakymas dėl ieškovo nemokamų atostogų 2023 m. kovo mėnesį ir įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo MB ,,Artfiksa“ nuo 2023 m. kovo 31 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Minėta, ieškovo atleidimas iš darbo atsakovės įmonėje VSDFV duomenų bazėje nėra fiksuotas. Atsakovė nepateikė įsakyme dėl atleidimo nurodomo raštiško ieškovo prašymo būti atleistam, nors tokia galimybė atsakovei taip pat buvo suteikta. Minėta atsakovės pažyma dėl darbo dienų ir ieškovui tenkančio DU už 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius rodo, kad ieškovas nebuvo atleistas minėtame įsakyme nurodytu laiku. Tą patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas telekomunikacijų įrenginiais fiksuotas susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) (tikėtina, su tuomečiu atsakovės vadovu), iš kurio nedviprasmiškai nustatyta, kad laikotarpiu kovo – gegužės mėnesiais ieškovas savo darbines pareigas tebevykdė. Tokio formato byloje esantis susirašinėjimas ir su įmonės buhaltere rodo, kad atsakovė gegužės 31 d. fiksuoja 3000 Eur DU įsiskolinimą ieškovui už tris mėnesius (manytina, pačios atsakovės suformuotoje minėtoje pažymoje nurodytą), o taip pat patvirtina informaciją apie nepanaudotas kasmetines atostogas ir jų trukmę. Susirašinėjime nėra net užuominos apie tai, kad ieškovas yra atleistas. Vadinasi, pats darbdavys pripažino, kad ieškovas dirbo iki gegužės 31 d. Duomenų, kad su juo būtų atsiskaityta, byloje nėra.

Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovas dirbo atsakovės įmonėje iki 2023 m. gegužės 31 d.. Nesant duomenų, kad atsakovė jam sumokėjo pažymoje nurodytą priskaičiuotą DU už 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. ir atleidimo momentu kompensavo ieškovui pačios atsakovės suformuotoje pažymoje nurodytos trukmės nepanaudotas kasmetines atostogas (42,80 dienas), ieškinys virš minėto teisinio reguliavimo pagrindu iš esmės laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas. Ieškovui išieškotina 3000 Eur (atskaičius mokesčius) DU už 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius bei 2407,50 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (56,25 d. d. DU (nurodytas darbdavio pažymoje) x 42,80 nepanaudotų atostogų dienos (nurodytos darbdavio pažymoje)).

Nesant duomenų, jog atleidimo dieną su ieškovu buvo tinkamai ir visiškai atsiskaityta, sutinkamai su minėtu DK normatyvu, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ieškovas prašo būtent šešių mėnesių šios sankcijos taikymo. Tačiau šioje reikalavimų dalyje teismas nerado pagrindų ir teisinių prielaidų visiškai sutikti su šiuo ieškovo reikalavimu.

Minėta norma ir darbuotojo galimos kaltės dėl neišmokėjimo laipsnis gali būti vertinamas sprendžiant netesybų dėl nesavalaikio atsiskaitymo klausimą, t. y. tik šiame kontekste gali būti vertinami darbuotojo galimai kalti veiksmai, trukdę darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju savalaikiai, t. y. darbuotojo veiksmai, buvę po darbo sutarties nutraukimo. Jokių kaltų darbuotojo veiksmų, trukdžiusių buvusiam darbdaviui kuo galima greičiau su ieškovu atsiskaityti po darbo sutarties su juo nutraukimo, teismas nenustatė, ir ginčo šalis tokiomis aplinkybėmis nesirėmė. Atsakovei buvo žinoma ir ieškovo banko sąskaita, todėl jokių kliūčių atsakovei, jai tinkamai vykdant įstatymo deleguotas juridiniams asmeniui priskirtas pareigas, nebuvo nei po ieškovo atleidimo, nei po jo pasikreipimo į DGK, nei po ieškinio teismui padavimo. Todėl netesybos ieškovui besąlygiškai priklausytų.

Vienok, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netesybos už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti sumažintos, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtos sumos dydį, į ieškovo dirbtą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į tai, jog atsakovė šiuo metu įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, taip pat į tai, kad ieškovas yra gavęs lėšų iš minėtos įmonės MB ,,Minusita“ (ir po darbo sutarties nutraukimo – 2023 m. birželio 30 d.), laiko, kad 1 VDU dydžio išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Byloje nustatyta, jog ieškovo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 1000 Eur (skaičiuojant ,,į rankas“), todėl teismas išieško iš atsakovės ieškovo naudai 1000 Eur netesybų.

Taipogi ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio minėtas netesybų skaičiavimo institutas. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas) ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl šis CK 6.37 straipsnis darbo bylose netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų virš minėtų išvadų turinio.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalies nuostata, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas jų nepriteisia.

Iš atsakovo, kaip darbdavio, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėtų būti išieškomas valstybei tenkantis mokėti žyminis mokestis, tačiau imant domėn tai, kad atsakovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, jis iš jos neišieškomas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pačiam ieškovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, nes jį mokėti darbuotojas (pats ar per kitus asmenis) teisinės pareigos neturėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (12 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau imant domėn aplinkybę, kad abi ginčo šalys yra atleistos nuo tokių bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, ji nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Išieškoti iš bankrutuojančios mažosios bendrijos ,,Artfiksa“, j. a. k. 304438127, ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neišmokėto darbo užmokesčio, 2407,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septynis eurus 50 euro centų) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) netesybų (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).

Grąžinti ieškovui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) mokėjimo nurodymais 2023-09-15 Nr. 16 ir 2024-05-03 Nr. 220 sumokėto žyminio mokesčio (mokėtojas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (žyminį mokestį grąžina VMI remdamasi šiuo sprendimu po jo įsiteisėjimo).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. DGKS-5080, priimtas darbo byloje Nr. APS-131-15762, netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.