- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- eI3-126-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01245-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Atsakovas
- Kazlų Rūdos savivaldybė
- Trečiasis asmuo
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovui advokatui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovei Kazlų Rūdos savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. TS-147 dalį dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2021 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. TS-147, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklas, prijungiant jas prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos, patvirtinti reorganizavimo sąlygų aprašą, gimnazijos nuostatus ir įgalioti reorganizavime dalyvaujančių mokyklų vadovus atlikti reorganizacijai būtinus veiksmus. Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, minėto sprendimo Nr. TS-147 dalis dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo yra neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.
Paaiškino, jog Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-67 buvo patvirtintas šios savivaldybės mokyklų tinklo Pertvarkos planas, kurio projekte buvo siūloma Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą, vykdančią pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programą, reorganizuoti prijungiant ją prie gimnazijos, pertvarkant į gimnazijos skyrių – Prano Dovydaičio progimnaziją, vykdančią pagrindinio ugdymo pirmosios dalies ugdymo programą. Pažymėjo, kad 2021 m. kovo 29 d. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdžio protokolas patvirtina, jog posėdyje dalyvavo 20 tarybos narių ir dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos prijungimo prie gimnazijos „už“ balsavo 9 tarybos nariai, kurių balsai nesudarė posėdyje dalyvavusių tarybos narių daugumos, todėl, pareiškėjos atstovo įsitikinimu, šios mokyklos dalyvavimui reorganizavime, t. y. jos įtraukimui į Pertvarkos planą, nebuvo pritarta. Nors rašytiniame tarybos posėdžio protokole nenurodyta, kaip šis balsavimo rezultatas vertinamas, iš posėdžio transliacijos girdėti, kad tarybos posėdžiui pirmininkavęs Kazlų Rūdos savivaldybės meras įvardijo: „šiam punktui yra pritarta“. Mano, kad tarybos posėdžiui pirmininkavusio Kazlų Rūdos savivaldybės mero paskelbtas balsavimo rezultatas dėl minėtos mokyklos dalyvavimo reorganizacijoje „pritarta“ neatitinka balsavimo rezultatų, yra niekinis ir negalioja, be to, tokiam sprendimui priimti nebuvo kvorumo.
Akcentavo, jog sprendimo Nr. TS-147 skundžiama dalis priimta iš esmės pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą privalomąją mokyklų tinklo pertvarkos inicijavimo stadijos procedūrą, kurios metu tam, kad Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizacija vėlesniuose etapuose vyktų, turėjo būti pritarta šios mokyklos dalyvavimui reorganizavime, o tai nebuvo padaryta, todėl jokie tolesni sprendimai dėl mokyklos reorganizavimo, įskaitant skundžiamą sprendimo Nr. TS-147 dalį, negalėjo būti priimami.
Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, Kazlų Rūdos savivaldybė ėmėsi inicijuoti mokyklų tinklo pertvarką pernelyg skubotai ir pažeisdama procedūras. Pabrėžė, kad Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos bendruomenė nepritarė mokyklos reorganizavimui ir pateikė išsamias argumentuotas pastabas ir siūlymus, iš esmės atitinkančius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. vasario 13 d. rašte nurodytą Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos modelį. Pastabose ir pasiūlymuose daug dėmesio buvo skiriama nevykdytai konsultavimosi procedūrai, kuri turėjo būti vykdoma pagal teisinį reglamentavimą, t. y. nebuvo konsultuojamasi su mokyklos bendruomene ar atskiromis jos grupėmis, taip pat su darbdavio lygmeniu mokykloje veikiančia profesine sąjunga, vienijančia didžiąją dalį mokyklos bendruomenės (darbuotojus). Mano, kad Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, neatsižvelgdama į ministerijos poziciją ir nepateikusi mokyklos bendruomenei atsakymo, priėmė minėtą sprendimą Nr. TS-67 dėl Pertvarkos plano patvirtinimo, kuriame nenurodyti argumentai, kodėl nepritariama mokyklos bendruomenės ir ministerijos pozicijai, o tai sudaro dar vieno teisės aktuose tiesiogiai įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektui šiuo konkrečiu atveju motyvuoti priimamą sprendimą, kuriuo nepritariama mokyklos bendruomenės ir ministerijos pozicijai, nepaisymą. Pažymėjo, jog dėl Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plano projekto prieštaravimus teikė ne tik pavienės mokyklos bendruomenė, bet ir gimnazijos bendruomenė, todėl pertvarkos bendrasis planas turėjo būti tobulinamas atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių sprendimus, kuriais buvo nepritarta Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų pertvarkai. Teigė, kad ginčijamas sprendimas Nr. TS-147 įsigaliojo 2021 m. birželio 2 d. jį paskelbus, tačiau jokie teisės aktai neįtvirtina galimybės steigėjui (savivaldybei) teikti biudžetinės įstaigos vadovams įpareigojimų, vykdytinų iki tokių įpareigojimų davimo, t. y. „atgaline data“. Pareiškėjos atstovo vertinimu, tokia situacija iš esmės iškreipia atsakovės kontroliuojamų biudžetinių ugdymo įstaigų (konkrečiai mokyklos) veiklą, kelia pavojų reorganizuojamos mokyklos darbuotojų interesams, jų darbo teisinių santykių tęstinumui po reorganizacijos veiksiančioje įstaigoje. Vertindama ginčijamu sprendimu Nr. TS-147 patvirtintus naujus gimnazijos nuostatus, pažymėjo, kad 3 punkte yra nurodyti gimnazijos skyriai, tarp kurių nuostatų 3.1 punkte nurodomas Prano Dovydaičio progimnazijos skyrius, tačiau niekur nenurodoma apie šio skyriaus teisinį statusą, valdymą, jam priskirtus mokinius, darbuotojus ir kt. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 patvirtintų Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų 6.10 punktu, jei mokykla turi skyrių, esantį kitoje vietovėje, nurodomas jo pavadinimas, įsteigimo data, gali būti nurodomas buveinės adresas, pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus klasifikatorius mokymo kalba, mokymo forma, mokymo proceso organizavimo būdas, vykdomos švietimo programos ir išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kazlų Rūdos savivaldybė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė siekdama pertvarkyti švietimo tinklą Kazlų Rūdos savivaldybėje inicijavo pertvarką vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nurodo, kad savivaldybės, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Tinklo kūrimo taisyklių 34 punktas nurodo, kad mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Inicijavimo stadijoje rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas (35.1 punktas), jo priedai (35.2 punktas), vyksta konsultacijos su suinteresuotais asmenimis (35.3–35.5 punktai). Inicijavimo stadija užbaigiama savivaldybės tarybai įvertinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymus, pateikus mokyklos bendruomenei atsakymą ir priimant galutinį argumentuotą sprendimą (35.5 punktas). Pabrėžė, kad laikantis procedūrų buvo priimtas ir atsakovės sprendimas.
Atsakovės atstovė teigė, kad 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-68 atsakovė sutiko reorganizuoti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos pradinę mokyklą, Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos vaikų lopšelį-darželį „Pušelė“, Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Bagotosios pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Jankų pagrindinę mokyklą prijungiant jas prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos. Teigė, jog švietimo įstaigų reorganizavimo procesui yra suteiktas labai trumpas laiko tarpas, per kurį privalo būti atliktos reorganizavimo procedūros. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nurodo, kad reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos. Nespėjus į šį „langą“ reorganizavimo procedūra anksčiausiai galėtų būti atliekama tik praėjus visiems mokslo metams. Taigi, atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundo patenkinimas neproporcingai pasunkintų ir nutolintų mokyklos reorganizavimą.
Teigė, kad atsakovės teisėtu ir pagrįstu ginčijamu sprendimu Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla ir dar kitos 6 Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklos dalyvauja Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2026 bendrojo plano įgyvendinime, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų jungtinių pagrindinio ugdymo pakopos klasių, skatinti ilgojo tipo gimnazijų / progimnazijų susiformavimą, užtikrinant kuo nuoseklesnį ir stabilesnį (1 vaikas – 1 ugdymo įstaiga) vaiko ugdymą toje pačioje organizacijoje ir jos bendruomenėje. Atitinkamai po reorganizacijos veikiant vienai ugdymo įstaigai vietoje kelių ugdymo įstaigų kartu su jos visais mokiniais yra kur kas didesnė tikimybė ir galimybė užtikrinti šių į vaikų socialinę gerovę ir ne tik orientuotų tikslų siekimą. Buvimas vienoje įstaigoje ne tik suteikia galimybę užtikrinti mokytojams pastovesnius ir didesnius krūvius, tačiau ir mokinys ar ugdytinis bus didesnėje toje pačioje švietimo bendruomenėje. Paminėjo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas numato galimybę posėdžio pirmininkui prireikus keisti balsavimo procedūrą. Iš posėdžio protokolo matyti, kad alternatyviam balsavimui, pasiūlytam posėdžio pirmininko, buvo pritarta nepritariant Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos nario A. V. pasiūlytai balsavimo procedūrai, taip pat yra užfiksuota esminė balsavimo procedūros dalis: „Jeigu dėl bent vienos įstaigos pertvarkos balsavime yra „prieš“ arba „susilaikant“ balsų persvara, galutinai konkrečios ir kitų įstaigų statusą po pertvarkos lems tarybos narių balsavimas dėl viso tarybos sprendimo projekto“. Taigi, nors ir buvo vykdoma nestandartinė balsavimo procedūra pačios atsakovės tarybos valia, tačiau tokia galimybė yra numatyta. Akcentavo, kad dėl balsavimo procedūrų buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovų įstaigą. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnis nurodo, kad šiuo įstatymu įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą atliekančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų įgaliojimai ir įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Vyriausybės atstovų įstaiga, įgyvendindama minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus, tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, t. y. Vyriausybės atstovų įstaiga yra įstatymu įgaliota tikrinti, ar atsakovės priimti sprendimai yra teisėti, įskaitant ir balsavimo procedūras. Teigė, kad Vyriausybės atstovų įstaiga nenurodė, kad balsavimo procedūra priimant sprendimą dėl Plano būtų pažeista: „Vadovaujantis Protokole pateikta informacija, priimant sprendimą dalyvavo išrinktų Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narių dauguma. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybą sudaro 21 narys. Analizuojamo sprendimo priėmimo metu 1 tarybos narys posėdyje nedalyvavo, 5 tarybos nariai atsisakė dalyvauti svarstyme ir balsavime, 1 tarybos narys nusišalino nuo viso Sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo. Balsavusiųjų už galutinio sprendimo priėmimą skaičius buvo 11, o tai sudaro daugumą dalyvavusių tarybos posėdyje Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narių. Tokiu būdu, konstatuotina, kad nebuvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 9 dalies nuostatos“. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija jau sėkmingai veikia ir tam nėra jokių kliūčių. Teigė, jog artimiausiu metu bus renkama gimnazijos taryba. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. TS-147 „Dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos, Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos vaikų lopšelio-darželio „Pušelė“, Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinės mokyklos, Kazlų Rūdos sav. Bagotosios pagrindinės mokyklos, Kazlų Rūdos sav. Jankų pagrindinės mokyklos reorganizavimo prijungiant jas prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos“ 1 punkto dalies reorganizuoti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą prijungiant ją prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-147) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-67 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-67) patvirtintas Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2026 metų bendrasis planas, kurio 1 priedo lentelės 3 eilutėje Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programą, planuojama reorganizuoti prijungiant ją prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) ir pertvarkant į Gimnazijos skyrių – Prano Dovydaičio progimnaziją, vykdančią pagrindinio ugdymo pirmosios dalies ugdymo programą.
Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-68 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos vaikų lopšelį-darželį „Pušelė“, Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Bagotosios pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Jankų pagrindinę mokyklą prijungiant jas prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos ir pritarimo reorganizavimo sąlygų aprašo projektui“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-68) nuspręsta sutikti reorganizuoti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą ir kitas savivaldybės mokyklas, jas prijungiant prie Gimnazijos, ir pritarta reorganizavimo aprašo projektui.
Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsnio 1 dalimi, 2.101 ir 2.103 straipsniais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 11 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 21 ir 36 punktais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, įgyvendindama Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-67 patvirtintą Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2026 metų bendrąjį planą, 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo 1 punktu nusprendė: reorganizuoti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos pradinę mokyklą, Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos vaikų lopšelį-darželį „Pušelė“, Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Bagotosios pagrindinę mokyklą, Kazlų Rūdos sav. Jankų pagrindinę mokyklą prijungiant jas prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos.
Pareiškėja Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skunde nurodė ir jos atstovas advokatas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Sprendimo Nr. TS-147 skundžiama dalis dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo priimta iš esmės pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą privalomąją mokyklų tinklo pertvarkos inicijavimo stadijos procedūrą, kurios metu tam, kad Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizacija vėlesniuose etapuose vyktų, turėjo būti pritarta Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos dalyvavimui reorganizavime (turėjo būti pritarta pertvarkos planui, kurio sudėtyje būtų įtraukta mokykla, tačiau pritarimo procedūra buvo pažeista). Tokia privalomoji procedūra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkte, kuri užbaigiama savivaldybės tarybos sprendimu dėl mokyklų tinklo pertvarkos plano tvirtinimo. Sprendimu Nr. TS-67 nepritarus pertvarkos planui dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos dalyvavimo reorganizacijoje, jokie tolesni sprendimai dėl jos reorganizavimo, įskaitant skundžiamą Sprendimo Nr. TS-147 dalį, negalėjo būti priimami.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, jos atstovės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog atsakovės Sprendimu Nr. TS-147 išreikšta atsakovės valia reorganizuoti ugdymo įstaigas, ir reorganizacijos procesas vykdytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nėra gavusi duomenų dėl kreipimosi į teismą dėl vykdomos reorganizacijos ar teisminių bylų iš mokyklos darbuotojų (išskyrus atskirą juridinį asmenį Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“), o kaip tik dauguma darbuotojų jau yra sutikę eiti jiems pasiūlytas pareigas Gimnazijoje.
Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymuose. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viena iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybėms yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas.
Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatyta, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.
Sprendžiant dėl atsakovės Sprendimo Nr. TS-147 ginčijamos dalies teisėtumo, pažymėtina, kad jį priimant iš esmės buvo realizuojami Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos Sprendime Nr. TS-67 numatyti sprendiniai dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo šią mokyklą prijungiant prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos. Skundžiamu sprendimu Kazlų Rūdos savivaldybės taryba įtvirtino, kad numatoma toliau tęsti reorganizavimo procedūras pagal patvirtintą reorganizavimo sąlygų aprašą, o Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos vadovas įgaliotas atlikti veiksmus būtinus įstaigos reorganizacijai įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos įsitikinimu, jokios konsultavimosi su Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinėje mokykloje veikiančia profesine sąjunga procedūros dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.3 papunktyje, Darbo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, ES direktyvos 2001/23/EB nuostatose, nebuvo vykdomos. Šiuo metu, t. y. praėjus visus reorganizavimo procedūros etapus ir Tarybai priėmus galutinį Sprendimą Nr. TS-147, konsultavimosi procedūros dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo nėra vykdomos, todėl šios mokyklos darbuotojai yra visiškoje nežinioje. Nagrinėjamo ginčo situacija iš esmės iškreipia atsakovės kontroliuojamų biudžetinių ugdymo įstaigų veiklą (ginčo atveju Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla), kelia pavojų reorganizuojamos mokyklos darbuotojų interesams, jų darbo teisinių santykių tęstinumui po reorganizacijos veiksiančioje įstaigoje, todėl pareiškėja, siekdama išvengti neigiamų padarinių Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos darbuotojams, vykdydama savo padalinio – Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos narių valią dėl mokyklos darbuotojų interesų gynimo, – tai patvirtina Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos 2021 m. balandžio 20 d. posėdžio nutarimas pavesti Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ skųsti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūras teismui, pateikė skundą dėl Sprendimo Nr. TS-147 panaikinimo.
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013-06-28) nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (1 d.). Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 d.). Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (3 d.). Teismų jurisprudencijoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip pareiškėjas tais atvejais, kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises ir interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinę bylą Nr. 3K-3-1014/2003 m.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008).
Iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio dispozicijos matyti, kad šio teisinio santykio subjektais yra atitinkamoje įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir šioje įmonėje dirbančių darbuotojų darbdavys. Būtent šiems subjektams ir yra skirtos elgesio taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017). Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1641-575/2021).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir DK) numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.
DK 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar darbuotojo darbdavys yra juridinis asmuo (bendrovė, įstaiga), ar jo vadovas, yra išaiškinta, jog darbdavys yra juridinis asmuo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021).
Taisyklių 35.5 papunktis (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-09-01 iki 2021-12-24) numato, kad Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams. Kai pavienės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą ir Mokyklos bendruomenės sprendimą, kuriame argumentuotai nesutinkama su planuojamu mokyklos reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu, teikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministerija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymus, teikia mokyklos bendruomenei atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą. Kai pavienės valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi bendruomenės argumentus, teikia jai atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4497-552/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo Nr. TS-67, Sprendimo Nr. TS-68 panaikinimo (Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-5860-423/2021, Nr. eI3-6287-780/2021), laikytinos patvirtinančiomis, kad apie priimamus sprendimus suinteresuota visuomenė buvo informuojama.
Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar savivaldybės taryba teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme gali būti pripažįstama darbdaviu.
Iš paminėtų teisės normų turinio matyti, kad jomis nustatyta pareiga darbdaviui informuoti darbuotojų atstovus (darbo tarybas) ir su jais konsultuotis dėl numatomo darbuotojų atleidimo, įmonės reorganizavimo ar kitų darbdavio priimamų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Ši pareiga yra nustatyta tik atitinkamos įmonės darbuotojų darbdaviui, bet ne kitiems su šia įmone susijusiems subjektams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015).
Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis ir DK 208 straipsnis reguliuoja skirtingus teisinius santykius, o šių teisės normų dispozicijos nustato skirtingas sąlygas jose įtvirtintų elgesio taisyklių taikymui, tačiau minėtas teisės normas vienija bendras požymis – subjektų tapatumas, nes atitinkamos teisės ir pareigos šiose teisės normose yra nustatytos tiems patiems subjektams – atitinkamoje įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai ir šioje įmonėje dirbančių darbuotojų darbdaviui.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybę atstovaujančioji institucija, kuriai yra suteiktos teisės vykdyti vietos valdžios funkcijas, tačiau nėra suteikta teisių vykdyti funkcijų darbo teisinių santykių srityje, o būtent, savivaldybės tarybai nėra suteikta teisių priimti ir atleisti iš valstybės tarnybos tarnautojų, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d., 16 str.). Į valstybės tarnybą priima tarnautojus ir atleidžia iš jos, taip pat sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose, savivaldybės administracijos direktorius bei savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai, kurie yra savarankiški subjektai darbo teisinių santykių srityje (Vietos savivaldos įstatymo 29 str., 30 str.). Pagal teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, nuostatas subjektas, kuriam yra suteikta teisė priimti į valstybės tarnybą ir atleisti iš jos valstybės tarnautojus (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str., 51 str.) ar sudaryti bei nutraukti darbo sutartis su darbuotojais (Darbo kodekso 21 str.), yra pripažįstamas darbdaviu.
Kaip jau minėta, teismų jurisprudencijoje aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatas yra konstatuota, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip pareiškėjas tais atvejais, kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės, tačiau nagrinėjamu atveju Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos 2021 m. balandžio 20 d. posėdžio nutarimas pavesti Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ skųsti Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūras teismui yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina konkrečių profesinės sąjungos narių pavedimo ginti jų konkrečias pažeistas teises ir teisėtus jų interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017, spręsdamas ginčą dėl profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisių turinio, ginčijant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ ir 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“, pasisakė, kad savivaldybės taryba teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, todėl tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 47 straipsnyje, subjektu (žr. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017).
Kadangi savivaldybės taryba tokių (darbdavio) funkcijų nevykdo, todėl ji teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, o tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir DK 208 straipsnyje, subjektu. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio fakto konstatavimas savo ruožtu reiškia, kad pareiškėja materialinius teisinius reikalavimus byloje pareiškė subjektui, kuriam byloje nagrinėjamu atveju nėra taikomos taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir DK 208 straipsnyje, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.