- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-161-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kreditorius
- S. K. R.
- Skolininkas
- V. J.
dalyvaujant - pareiškėjui išieškotojui S. K. R., jo atstovui advokatui Ž. L., skolininkui V. J., suinteresuotam asmeniui – skolininko sutuoktinei ir bendraturtei R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo išieškotojo teismo sprendimo vykdymo procese S. K. R. prašymą nustatyti skolininko V. J. dalį jo bendroje su R. J. nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas išieškotojas S. K. R. prašo teismą Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. pagrindu ir tvarka nustatyti jo skolininko antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0087/10/02008 pagal 2009-12-16 Kauno apygardos teismo sprendimą V. J. realiąją dalį jo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. J., priskiriant apie ½ realiąją dalį savo verte bendrą turtą sudarančių savarankiškų daiktų (atskirais daiktais) skolininko V. J. daliai, kad būtų galima iš jos išieškoti pagal teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. 2012-09-19 teisme priimtu patikslintu pareiškimu išieškotojas bendrai jungtinei skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybei priskyrė 23 vnt. nekilnojamų daiktų ir 8 vnt. kilnojamų, - šautuvus, likusį areštuotą skolininko ir suinteresuoto asmens kilnojamą turtą, - senus automobilius, vertindamas kaip aiškiai beverčius ir nerealizuotinus teismo sprendimo vykdymui (b. l. 94-97, 1 tome).
I. DALYVAUJANČIŲ BYLOJE ASMENŲ PAAIŠKINIMAI
1. Pareiškėjas išieškotojas S. K. R. per savo atstovą teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu prašymu jis siekiantis Kauno apygardos teismo sprendimo priverstinio įvykdymo, - priteistų jam iš skolininko V. J. piniginių sumų išieškojimo iš jo dalies bendrame su sutuoktine turte. Kreiptis privalėjęs pagal įstatymą, nes areštavęs visą skolininko ir jo sutuoktinės vardu įregistruotą viešuose registruose turtą, teismo sprendimą vykdantis antstolis pasiūlė jam kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jame nustatymo, nes to paties Kauno apygardos teismo nutartimi buvo išaiškinta, jog negalima išieškoti, kol tokia skolininko dalis bendrame turte nenustatyta. Jis prašantis šiuo konkrečiu atveju išspręsti klausimą iš esmės ne nustatant skolininko dalies kiekviename iš keliasdešimt bendrą turtą sudarančių daiktų, tačiau sutuoktinių preziumuojamoms įstatymu apytiksliai lygioms dalims bendrame jų turte priskiriant atskirus, savarankiškai galimus pagal jų paskirtį naudoti daiktus be žalos jiems, ar sutuoktinių teisėms. Manantis, kad dalies nustatymas ne idealiuoju, bet jo pasirinktu ir prašomu taikyti realiuoju būdu geriausiai atitinka ne tik jo bei suinteresuoto asmens R. J., tačiau ir paties skolininko V. J. interesus, toks dalies nustatymo būdas sudarys prielaidas greitesniam teismo sprendimo įvykdymui, didesnei kainai varžytinėse, jeigu tokių prireiks, gauti ir t.t. Prašydamas nustatyti skolininko dalį, jis remiasi naujausiais Valstybės įmonės „Registrų centras“ jo užsakymu atlikto tokio turto masinio vertinimo duomenimis bei pakankamai neseniai (2011-09-23) atliktos vykdomojoje byloje ekspertizės ginklų vertei nustatyti išvadomis. Nekilnojamų daiktų vertės (kainos) masiniu vertinimu nustatytos pakankamai teisingai, iš esmės atitinka šiuo metu rinkoje vyraujančias vidutines sudaromų sandorių kainas, todėl šiomis vadovautis yra teisinga ir pagrįsta. Jis, pareiškėjas, neturintis duomenų, kad į areštuotą bendrą skolininko ir suinteresuoto asmens turtą turėtų kokių tai teisių kiti, tretieji asmenys.
Pareiškėjas per atstovą teismo posėdyje po papildomų duomenų tyrimo sutiko, jog antstolio areštuotas 14.6500 ha ploto žemės sklypas Beržyno km Vilkaviškio r. sav. yra asmeninė skolininko sutuoktinės R. J. nuosavybė, todėl joje negali būti nustatyta skolininko dalis ir iš šio sklypo negali būti išieškoma pagal minėtą teismo sprendimą, todėl šis nekilnojamas daiktas šalintinas iš bendro turto masės (balanso). Pareiškėjas taip pat pakeitė savo poziciją ir dėl 2 žemės sklypų, atitinkamai 0,6300 ha ir 23,880 ha ploto, esančių Virbalio miesto laukų kaime, nuosavybės formos, reikšdamas nuomonę, jog šie sklypai priskirtini asmeninei skolininko V. J. nuosavybei, nes viešame registre yra įregistruoti jo vieno vardu, todėl į bendro turto masę (sąrašą) jie taip pat neturėtų būti traukiami, kaip ir ginklai.
2. Skolininkas V. J. teismo posėdyje pareiškė, jog visas be išimties antstolio areštuotas turtas, nepaisant kurio iš judviejų su žmona vardu įregistruotas, yra jų bendras šeimos turtas, asmeninės nuosavybės nėra, todėl jam turinti priklausyti pagal įstatymą tam tikra dalis visame šiame turte. Tačiau jis manantis, kad nekilnojamų daiktų masinio vertinimo duomenys yra netikslūs, iš esmės neteisingi, nes vidutinės kainos rinkoje yra kelis ar keliolika kartų aukštesnės, todėl teismo sprendimui vykdyti realiai užtenka tik keleto areštuotų daiktų ir, jo vertinimu, nėra pagrindo teismui spręsti dėl jo dalies visame bendrai užgyventame su žmona turte nustatymo. Skolininkas taip pat pareiškė, kad pats areštuoto turto vertinimo neužsakinėjo ir nesirengė tai daryti, nes nemato reikalo tam eikvoti savo pinigus. Jis taip pat teigiantis, kad dalis namų valdos Upelio g. 14, Klausučių km Vilkaviškio r. sav. nuosavybės turi priklausyti ir vienai iš jo dukrų, nes ji dalyvavusi jos privatizavime.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė R. J. teismo posėdyje paaiškino, jog antstolio areštuoto turto sąraše visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra bendra jos su sutuoktiniu V. J. nuosavybė, išskyrus 14.6500 ha ploto žemės sklypą Beržyno km Vilkaviškio r. sav., kuris yra jos asmeninė nuosavybė, dėl to, kad buvo jos gauta tokią atkūrus į iki nacionalizacijos senelio valdytą nuosavybės teise žemę. Sutuoktinio asmeninės nuosavybės areštuoto turto sąraše nėra, šautuvai irgi yra bendra nuosavybė, nes buvo įgyti ir yra naudojami už bendrus šeimos pinigus bei šeimos poreikiams tenkinti. Kiti asmenys, be jos ir sutuoktinio, teisių į areštuotą turtą jos žiniomis neturi, ji iš esmės neturinti prieštaravimų sutuoktinio dalies jų bendrame turte nustatymo būdui ir konkrečių daiktų vieno ir kito dalims priskyrimui, tačiau pritarianti sutuoktinio nuomonei, kad jų turtas byloje vertinamas pernelyg pigiai, kita vertus, sutinkanti, jog jeigu dėl galimo naujo kito vertinimo vienodu metodu didėtų nekilnojamų daiktų vertė, tai ji didėtų jiems visiems ir jos su vyru dalių bendrame turte verčių pusiausvyra išliktų tokia pati.
II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS
Iš proceso dalyvių paaiškinimų posėdyje, taip pat rašytinių šios bylos duomenų teismas nustatė tokias reikšmingas bylai spręsti aplinkybes : 1) 2009-12-16 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3062-173/2009 yra nuspręsta priteisti ir išieškoti ieškovui (išieškotojui) S. K. R. iš atsakovo (skolininko) V. J. 210000 lt. skolos, 43750 lt. netesybų-palūkanų, 5 proc. metines kompensacines palūkanas ir 12275 lt. bylinėjimosi išlaidų, 2) 2011-07-27 to paties teismo nutartimi išaiškinta, jog 2009-12-16 sprendimu nustatytos V. J. piniginės prievolės S. K. R. yra jo asmeninės ir turi būti vykdomos ar išieškoma priverstinai tik iš asmeninės nuosavybės ar jo dalies bendroje nuosavybėje su sutuoktine, tačiau tik tuomet, kai tokia dalis bus nustatyta įstatymo nustatyta tvarka, 3) vykdant 2009-10-12 to paties teismo nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo byloje Nr. 2-3062-173/2009, antstolis A. B. 2010-10-12 turto arešto aktu Nr. 1 areštavo 29 vnt. V. J., R. J. ir jų abiejų vardu registruotų viešuose registruose nekilnojamų ir kilnojamų daiktų, 2010-10-13 aktu Nr. 2, - 8 vnt. šautuvų, 4) 2011-11-24 pasiūlymu Nr. S-7931 turtą areštavęs antstolis A. B. pasiūlė išieškotojui S. K. R. Lietuvos Respublikos CPK 667 str. tvarka per 30 dienų nuo siūlymo įteikimo kreiptis į teismą dėl skolininko V. J. dalies bendrame turte su sutuoktine nustatymo, 5) 2011-12-30 išieškotojas S. K. R. pateikė teismui nagrinėjamą pareiškimą, 6) visas antstolio areštuotas turtas įgytas ir įregistruotas viešuose registruose skolininkui ir suinteresuotam asmeniui esant santuokoje, 7) nuosavybės teisė į 14.6500 ha ploto žemės sklypą Beržyno km Vilkaviškio r. sav. R. J. vardu įregistruota pagal 2003-01-23 tuometinės Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 39-12849-13843, kuriuo R. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą jos senelio J. R. žemę, ir po to, kai 1998-11-03 daiktinę teisę į šios nuosavybės atkūrimą R. J. notarine dovanojimo sutartimi perleido jos tėvas V. R., - šių aplinkybių teisme nagrinėjant pareiškimą dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo, todėl teismas jas vertina kaip proceso šalių pripažintus faktus ir laiko leistinai byloje nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 ir 2 d. d.).
Motyvuojamoji dalis
III. BYLOS APLINKYBIŲ VERTINIMAS, TAIKYTINA TEISĖ IR SPRENDIMO TEISINIAI ARGUMENTAI
Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nustato išieškotojui procesinę teisę, gavus atitinkamą antstolio siūlymą, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, o reikiamais atvejais, - ir dėl naudojimosi nustatytina skolininko dalimi tvarkos nustatymo. Teismas pripažįsta, jog išieškotojas S. K. R. šiomis aplinkybėmis turi reikalavimo teisę, tačiau ji tiek pagal įstatymus, tiek pagal jų išaiškinimus teismų praktikoje nelaikoma absoliučia, t.y. teismo gali būti ginama tik iš dalies arba ir visai atsisakoma ją ginti, be to, teismų praktika tiek šios reikalavimo teisės iš kreditoriaus pusės, tiek ir galimų atsikirtimų jai iš skolininko ar jo bendraturčių pusės, realizavimui atskirais atvejais kelia specialius reikalavimus, pavyzdžiui, prašant nustatyti realiąją dalį bendroje nuosavybėje į nekilnojamąjį daiktą ar ją konkrečiai atidalinti, teismui turi būti teikiami kompetentingų specialistų parengti ir su įgaliotomis valstybės ar savivaldybės institucijomis suderinti specialūs planai, su kuriais turi būti susiejamas ir pats teismo sprendimas (nustatoma realioji dalis ar ji atidalinama pagal konkretų planą, kuris tampa neatsiejama teismo sprendimo dalimi), kita vertus, jeigu skolininko ar bendraturčių nesutinkama su išieškotojo prašomu taikyti skolininko dalies identifikavimo (nustatymo) būdu, ar atskirų daiktų priskyrimu natūra, kaip šios bylos atveju, vieno ar kito sutuoktinio daliai, tai jiems kyla procesinė pareiga teikti alternatyvius konkrečius siūlymus, juos pagrįsti teisiniais argumentais ir leistinais įrodymais. Deja, parengiant ir nagrinėjant šią bylą, tiek skolininkas, tiek suinteresuotas asmuo jokių alternatyvų klausimui spręsti nesiūlė, argumentų išsakytiems nesutikimams neteikė, taip pat nepateikė ir jokių realių leistinų ir priimtinų įrodymų, kad prašomu taikyti skolininko dalies nustatymo būdu bus pažeista jo ir suinteresuoto asmens dalių, tiek jų vertės išraiška, tiek kitais kriterijais santykinio lygumo prezumpcija ar kitaip pažeista jų teisinių interesų pusiausvyra, kitų asmenų teisės ir interesai.
Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.88 str. 1 ir 2 d.d. nuostatose įtvirtinta įstatyminė prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip, tarp jų ir turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šioje byloje paminėta prezumpcija nebuvo ginčijama, todėl teismo turi būti taikoma.
Tačiau teismas sprendžia iš patikslintame 2012-09-19 išieškotojo S. K. R. prašyme (b.l. 94-97, 1 tome) sudaryto bendro skolininko ir suinteresuoto asmens turto, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, sąrašo pašalinti 1-uoju numeriu įrašytą 14.6500 ha ploto žemės sklypą Beržyno km Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-0044-8788, kadangi tiek pagal įstatymą (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), tiek pagal suformuotą teismų praktiką šias įstatymo normas aiškinant ir taikant, į senelių ar tėvų iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą atkurta nuosavybė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymą pripažįstama sutuoktinio asmenine nuosavybe. Taigi, šiame turto vienete skolininko V. J. dalies nėra, nei jis, nei kiti asmenys neįrodė priešingai, pagrindo CK 3.90 str. nuostatų taikymui nenustatyta. Visa kita dalis patikslintame išieškotojo 2012-09-19 pareiškime sudaryto sąrašo, kaip bendros jo skolininko ir suinteresuoto asmens jungtinės sutuoktinių nuosavybės vienetų, teismo paliekama be pakeitimų, t.y. likusieji 22 vnt. nekilnojamų daiktų ir 8 vnt. šautuvų vertinama bendra jungtine skolininko ir suinteresuoto asmens, kaip sutuoktinių, nuosavybe, kurioje yra, ir kreditoriaus reikalavimu turi būti išskirta, skolininko tam tikra dalis, iš kurio būtų galima išieškoti.
Teismas nesutinka su teismo posėdyje paskutiniu momentu pakeista pareiškėjo pozicija, jog šautuvai ir vieno skolininko V. J. vardu registruoti 2 žemės sklypai turi būti vertinami jo vieno asmenine nuosavybe ir dalis šiuose daiktuose nenustatinėjama (jie pašalintini iš bendro turto sąrašo). Dėl šautuvų, : pirma, nors leidimus juos įgyti ir laikyti turi bei juos registravo vienas skolininkas, tačiau įstatymai šiuo atveju ir nereikalauja, jog tokios rūšies daiktai specialiajame registre, skirtingai nei pavyzdžių nekilnojami daiktai, būtų registruojami, leidimai jiems laikyti gaunami abiejų sutuoktinių vardu, antra, jie buvo įgyti už bendras abiejų sutuoktinių pinigines lėšas, trečia, pagal tiesioginę tikslinę paskirtį gali būti ir yra naudojami tiek hobiui, tiek sportiniais, tiek savigynos (asmens, turto apsaugos) tikslais, jų naudojimas bei iš jo gaunama materialinė ir nemateriali nauda didžiąja dalimi tarnauja bendrų šeimos poreikių tenkinimui (netgi sumedžiota mėsa), šie daiktai yra aptarnaujami, išlaikomi ir pagal paskirti naudojami vėlgi iš bendrų šeimos pinigų, todėl teismo vertinimu, yra kur kas daugiau pagrindo juos pripažinti bendra jungtine nuosavybe pagal aukščiau jau minėtą įstatymo prezumpciją, nes, teismo vertinimu, šiuo atveju aptariami daiktai neatitinka 3.89 str. 1 d. 3, 4 ar 5 punktų kriterijų, be to, byloje pareiškėjas neįrodinėjo ir neįrodė savo pakeistos pozicijos pagal CK 3.89 str. 2 dalies nuostatas. Dėl žemės sklypų, : pirma, CK 3.88 str. 3 dalies nuostatos dėl būtinumo bendros jungtinės nuosavybės teise įgyjamą viešame registre registruojamą turtą ten registruoti privalomai abiejų sutuoktinių vardu šalyje buvo įvestos (įsigaliojo) tik nuo 2001-07-01, iki šios datos galiojusio senojo 1964 m. CK normos tokio reikalavimo nenumatė, antra, pagal nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (oficialių rašytinių įrodymų) duomenis (b. l. 127-128 ir 129-130, 1 tome) abu ginčo žemės sklypai (unikalūs Nr. Nr. 3910-0002-0951 ir 3910-0002-0952) nuosavybėn buvo įgyti vieną ir tą pačią 2001-03-05 dieną vienos ir tos pačios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ŽŪ39/2001-116 pagrindu, o viešame registre tiek jie patys, tiek V. J. vardu nuosavybės teisė į juos įregistruota atitinkamai 2001-03-05 ir 2001-03-22, taigi, abiem atvejais nuosavybė buvo įgyta ir įregistruota viešame registre iki 2001-07-01, kas neleidžia šiai situacijai taikyti CK 3.88 str. 3 d. išimtinės nuostatos ir šiuos du žemės sklypus pareiškėjo naujai išsakyto motyvo pagrindu vertinti (pripažinti) vieno skolininko V. J. nuosavybe, trečia, nesant pagrindo CK 3.88 str. 3 d. išimties taikymui, turi būti taikoma to paties straipsnio 1 d. 1 punkte įtvirtinta ir byloje nenuginčyta šio turto priskyrimo bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei prezumpcija.
Teismas sprendžia, kad išieškotojo S. K. R. pasirinkta ir prašoma byloje taikyti skolininko V. J. dalies bendrame turto su sutuoktine nustatymo forma (būdas), kai tokia dalis nustatoma natūra (ne idealiuoju, bet realiuoju būdu) ir priskiriant atitinkamoms sutuoktinių natūrinėms dalims ne kokias tai dalis iš kiekvieno daikto, tačiau skirtingus, atskirus, savarankiškai naudojamus daiktus iš bendro turto masės, kai tokią sudaro du ir daugiau daiktų, šios bylos situacijoje yra racionaliausia, protingiausia ir teisingiausia, nes geriausiai atitinka ne tik išieškotojo, tačiau ir skolininko bei jo sutuoktinės, kaip bendraturtės, interesus, - panaudojant tokį skolininko dalies nustatymo būdą bus sudarytos prielaidos greitesniam ir ekonomiškesniam išieškojimui, didesnei (kas naudinga visiems 3 asmenims) kainai varžytinėse gauti, jeigu tokių prireiks, išliks neapsunkintos galimybės laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti suinteresuoto asmens daliai priskirtu ir jai pasiliksiančiu turtu, nes bus išvengta bet kokio nuosavybės bendrumo ir pan. Tokiam skolininko dalies nustatymo būdui pirmenybė teikiama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, 2011-06-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2S-324-467/2011).
Pagal įstatymo analogiją taikytina CK 3.116 str. 1 d. norma numato, jog sutuoktinių turtas gali būti padalintas (tolygu – nustatyta jų idealioji dalis, realioji dalis ar ji atidalinta) ir kreditoriaus reikalavimu, kaip šiuo atveju ir yra prašoma.
CK 3.117 str. normose yra įtvirtinta lygių sutuoktinių dalių jų bendrame turte įstatyminė prezumpcija, kuri byloje ginčijama ir nuginčyta nebuvo, aplinkybių, kurios galėtų sudaryti faktinį pagrindą nukrypimui nuo preziumuojamos dalių lygybės, nenustatė ir teismas, todėl priskiriant (identifikuojant) sutuoktinių dalims po atskirus, skirtingus ir savarankiškus daiktus, turi būti išlaikyta dalių santykinių verčių pusiausvyra, kuriai taikytini nekilnojamų daiktų VĮ „Registrų centro“ atlikto masinio vertinimo duomenys, kaip leistini oficialūs rašytiniai įrodymai, taip pat ginklams atliktos ekspertizės išvados, kurios, teismo vertinimu, nėra tiek pasenę, kad negalėtų būti taikomos, kita vertus, alternatyvių ginklų vertės duomenų proceso dalyviai nepateikė, esamų nenuginčijo. Skolininko V. J. teismo posėdyje pateikti 6 nekilnojamų daiktų (duomenys neskelbtini) vertinimo duomenys yra akivaizdžiai pasenę, - vertinimas darytas 2006-12-14, padėtis nekilnojamo turto rinkoje po visuotinai žinomos pasaulinės ekonominės krizės yra labai smarkiai pasikeitusi, aptariami duomenys nebeatitinka tikrosios faktinės padėties, todėl teismas jais vadovautis negali, kita vertus, skirtingiems nekilnojamiems daiktams pritaikius ženkliai skirtingo laikotarpio ir tikėtinai skirtingų metodų vertinimus, būtų akivaizdžiai iškreipta sutuoktinių dalių bendrame turte verčių santykinė pusiausvyra (vienam suteiktas nepagrįstas pranašumas kito sąskaita), pažeisti pareiškėjo, kaip išieškotojo teisėti interesai, pažeistos Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintos įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklės.
Teismas sprendžia, kad šios bylos situacijoje teisingiausia skolininko ir suinteresuoto asmens dalims bendrame turte atskirus daiktus pagal 2012-09-19 patikslintame pareiškime (b.l. 94-97, 1 tome) pareiškėjo padarytą nekilnojamų daiktų numeraciją (pašalinus Nr. 1, - pasisakyta teismo aukščiau) priskirti taip : 1) skolininkui V. J., - daiktus, kurių Nr. Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 23 bei visus 8 vnt. šautuvų, bendra vidutinė rinkos vertė, - 107.011 lt., 2) suinteresuotam asmeniui R. J., - likusius iš sąrašo ( be Nr.1) nekilnojamus daiktus, bendra vidutinė rinkos vertė, - 109.108 lt. Nukrypimas nuo santykinės verčių lygybės šiuo atveju lieka 2.097 lt. skolininko sutuoktinės R. J. naudai, kas, teismo vertinimu, yra teisinga ir, atsižvelgiant į bendrą turto masę ir vertę, pateisinama bei nelaikytina taikomos prezumpcijos paneigimu, su labai panašiu nukrypimu patikslintame pareiškime buvo sutikęs ir pats išieškotojas (b.l. 96, 1 tome). Teismo vertinimu, toks daiktų paskirstymas sutuoktinių dalims, atitinka visų suinteresuotų šiuo teismo sprendimu asmenų interesus, užtikrina jų gynybos pusiausvyrą, leidžia iš esmės apsaugoti dėl susidariusios situacijos nekaltos skolininko bendraturtės R. J. teises, padaryti mažiausiai žalos jos turtiniams interesams, - išsaugoma nuosavybė į šeimos faktiškai gyvenamą namų valdą (duomenys neskelbtini), (tiek pastatus, tiek ir žemę), taip pat bendrą ūkinių pastatų kompleksą su žeme (duomenys neskelbtini), be to, nesuvaržytos galimybės šia turto dalimi efektyviai naudotis pagal paskirtį, prireikus ją pelningai parduoti ar kitaip ja disponuoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendžiamas S. K. R. prašymas yra išnagrinėtas pagal ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimui nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos CPK ( toliau – CPK) 443 str. 6 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (o šios bylos atveju kaip tik taip ir yra), teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidų paskirstymo proporcingumo principas yra aptartas CPK 443 str. 1 d. ir 93 str. 1 d., kur įstatymo leidėjo pasisakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas mano, jog išspręsdamas S. K. R. pareiškimą aukščiau aptartu būdu, jis jo patikslintą pareiškimą tenkina iš esmės visiškai, - pareiškėjas negalėjo dėl objektyvių aplinkybių žinoti visų, ne dėl jo kaltės tik baigiamajame teismo posėdyje iš suinteresuoto asmens pareiškimų ir pateikto rašytinio įrodymo paaiškėjusių aplinkybių dėl jos asmeninės nuosavybės patekusios į bendrą areštuoto turto masę, - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kita vertus, skolininko dalies vertės piniginė išraiška ženkliai nepasikeičia, nes skolininko galimą dalį iš šio daikto teismas perkėlė į kitus areštuotus daiktus. Pareiškėjas S. K. R. prašo priteisti jam iš skolininko V. J. tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 3452,80 lt. atlikto apmokėjimo advokatui už procesinių dokumentų parengimą (pirminio pareiškimo, patikslinto pareiškimo, jų priedus sudarančių duomenų surinkimą pagal teismo liudijimą iš kt. subjektų ir parengimą teismui), atvykimą iš Vilniaus r. į tris teismo posėdžius bei atstovavimą juose pareiškėjui, b) 965 lt. išlaidų degalams 3 kartus atvykstant iš Vilniaus r. į teismo posėdžius ir grįžtant į namus, c) 450 lt. patirtų išlaidų, apmokant pagal sąskaitą VĮ „Registrų centras“ už mokamus nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašus apie areštuotą byloje turtą ir jo vidutinės rinkos vertės nustatymą pagal masinio vertinimo duomenis. Teismas sprendžia šį pareiškėjo prašymą patenkinti dalinai, priteisti jam iš skolininko dokumentais pagrįstas išlaidas advokatui ir VĮ „Registrų centras“ už bylai būtinų dokumentų parengimą ir išdavimą, išlaidos advokatui už dokumentų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose iš esmės atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo apimtis ir laiko jam atlikti sąnaudas, bendroje sumoje (dokumentų rengimas, atstovavimas, kelionės į teismo posėdžius) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kita vertus, teismas sprendžia netenkinti pareiškėjo leistinais įrodymais byloje nepagrįstą žodinį prašymą papildomai priteisti išlaidas degalams, sunaudotiems atvykstant į teismo posėdžius, kadangi, - pirma, tokių tikėtinai patirtų išlaidų pareiškėjas nepagrindė įrodymais, todėl teismas negali jas pripažinti kaip faktą bei patikrinti jų dydžio pagrįstumą, antra, teismo vertinimu šias išlaidas pakankamai kompensuoja priteisiamos išlaidos advokatui (jos jau buvo vertintos sprendžiant dėl kompensuotino išlaidų advokato paslaugoms dydžio), be to, pats pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdžius vyko kartu viena transporto priemone, todėl antrą kartą priteisti tą pačią kompensaciją būtų neteisinga (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 ir 2 d. d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininko pagal 2009-12-16 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3062-173/2009 antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0087/10/02008 V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dalį jo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniui R. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) sudaro šie daiktai : 1) 0.7900 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 0.8600 ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 1.1000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas-gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatas-kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) kiti statiniai (inžineriniai)-Kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) 0.2500 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9) 1.1200 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 10) 0.8800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11) 23.8800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12) lygiavamzdis šautuvas „TOZ“, modelio Nr. 34R, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13) lygiavamzdis šautuvas „TOZ“, modelio Nr. 34R, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14) lygiavamzdis šautuvas „TOZ“, modelio Nr. 34E, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15) graižtvinis šautuvas „TOZ“, modelio Nr. 78 01, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16) lygiavamzdis šautuvas „MC“, modelio Nr. 20 01, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17) kombinuotas šautuvas „SAUER“ (drilingas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18) graižtvinis šautuvas „SAUER“, modelio Nr. 202 EURO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 19) graižtvinis šautuvas „ANSCHUTZ“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš skolininko V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tris tūkstančius devynis šimtus du litus 80 ct. (3902,80 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui išieškotojui S. K. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Ši nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.