- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-324-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05383-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“
- Suinteresuotas asmuo
- A. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“ pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys – A. U., A. U., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Systemair“ 2010 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, prašė nustatyti skolininkui A. U. priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. U., paskiriant skolininkui A. U. ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį sutuoktinės A. U. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos pašalpos bei kitokių išmokų, ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, priskiriant skolininkui naudotis dvejais iš penkių kambarių, parenkant juos teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjas yra išieškotojas. Antstolis M.Dabkus vykdo iš skolininko A. U. turto 28343,65 Lt skolos išieškojimą (vykdomoji byla Nr.0028/10/00267). Antstolis 2010-02-19 turto arešto aktu areštavo skolininko ir jo sutuoktinės A. U. santuokos metu įgytą turtą - butą, bendras plotas 97,75 kv.m, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 0,0673 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 0,07 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini); 1996 metų laidos automobilį Peugeot Boxer, 2000 metų laidos automobilį Nissan Primera.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys A. U. ir A. U. prašė pareiškimą atmesti, nurodydami, jog teisme ginčijamas pats prievolės kreditoriui atsiradimo pagrindas, be to pareiškime nenurodyta turto vertė, kuri akivaizdžiai didesnė už vykdymo procese išieškomą sumą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Dabkus prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas, taip, kaip išdėstytas, negali būti tenkinamas dėl to, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių turto dalis vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio reikalavimus, šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nedalina. Šeimos turto padalinimas įmanomas tik dėl to susitarus sutuoktiniams arba ginčo teisenos tvarka (CK 3.116 str., CPK 603 str. 1 d.). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pareiškėjas turto įvertinimo duomenų nepateikė, nors suinteresuotieji asmenys šią aplinkybę įvardino kaip kliūtį sutuoktinių turto dalių nustatymui. Nesant turto įkainavimo, nustatyti turto dalis pagal pareiškėjo prašymą, nepažeidžiant CK 3.117 straipsnio prezumpcijos, neįmanoma, todėl, nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka, tenkinti prašymo, kuriame įvardintas ne visas turtas ir prašoma vienam iš sutuoktinių skirti asmeninėn nuosavybėn atskirus to turto objektus be pačių bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvių sutikimo ne ginčo teisenos tvarka nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Systemair“ prašo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog CPK 667 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė specialų bendro turto padalijimo atvejį, todėl išieškotojas neprivalo reikšti atskiro ieškinio. Pagal CPK 667 straipsnio tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas kitiems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad išieškotojas turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl turto įkainojimo duomenų nebuvimo. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, kurie yra vykdomojoje byloje. Jei suinteresuotieji asmenys nesutinka su šiais duomenimis, jie gali pateikti kitokius įrodymus. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas užkirto kelią išieškotojui realizuoti savo teisę išieškoti įsiskolinimą iš skolininko turimo turto, nes pagal CPK 667 straipsnį, nenustačius skolininko turto dalies, išieškojimas iš tokio turto nutraukiamas, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. U. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ar ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo prerogatyva, nes antstolio veikos ribos apibrėžiamos išduotu vykdomuoju raštu, jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas yra tik A. U..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės yra pagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Nagrinėjamoje byloje į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kreipėsi išieškotojas (apeliantas) UAB „Systemair“, kurio naudai Vilniaus rajono 1-o notarų biuro vykdomojo įrašo pagrindu antstolis Mindaugas Dabkus vykdo 28343,65 Lt išieškojimą iš skolininko A. U.. Išieškotojas prašo nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininko sutuoktine A. U., dalį. Be to išieškotojas reikalauja nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš tos dalies išieškoti - paskiriant skolininkui A. U. ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį sutuoktinės A. U. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos pašalpos bei kitokių išmokų, ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, priskiriant skolininkui naudotis dviem iš penkių kambarių, parenkant juos teismo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Systemair“ prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė prašyme nurodyto turto įvertinimo duomenų, o, jų nesant, nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nepažeidžiant prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), pagal pareiškėjo prašymą yra neįmanoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.
Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti turto dalis turte, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Kaip teisingai apeliantas nurodė atskirajame skunde, šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenumatyta skolininko asmeninės nuosavybės į turtą nustatymo. Taigi suinteresuotų asmenų A. U. ir A. U. turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalys pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją yra lygios, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau ši prezumpcija nepaneigia išieškotojo teisės prašyti teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, be to prašyti nustatyti ją taip, kad būtų galimas išieškojimas, ko nagrinėjamoje byloje išieškotojas ir siekė, prašydamas skolininkui priskirti konkretų turtą. Todėl pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui konkretų turtą, yra teisėtas ir atitiko CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išieškotojo prašymą atmetė, iš esmės jo net nenagrinėjęs, t.y. neatskleidęs nagrinėjamo klausimo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo prašymas konkrečiu atveju negali būti tenkinamas, yra nepagrįstos (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie antstolio areštuotą skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto vertę, taip pat nesudarė pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą, kadangi turto vertė, esant reikalui, gali būti nustatoma ekspertizės aktu, be to ji gali būti nustatoma ir pagal VĮ Registrų centro duomenis, arba tokius duomenis (apie turto vertę) gali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys, tame skaičiuje – turto savininkai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria pažeidė išieškotojo teisę CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka prašyti nustatyti skolininkui priklausančią dalį turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.