Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2019 m. balandžio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S. dėl nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžių 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu bei prašė įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S. Pažymėjo, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra susijusi su minėtų pareigūnų tarnybos veikla, o ne su jų naryste Profesinėje sąjungoje. Be to, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užsitęsė ne dėl Tarnybos kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimo Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Nustatyta, kad pareiškėjas atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J., V. D., S. S. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dują terminalo 1 poste. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtinta Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-529 (minėta, toliau – ir Išvada). Išvadoje pasiūlyta Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos sargybos viršininkui vidaus tarnybos leitenantui E. J., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. D. ir Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui S. S. paskirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos nariai, todėl pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl išankstinio sutikimo” Nr. 47SD-842 kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas - griežtus papeikimus šiems pareigūnams. Atsakovui kartu buvo išsiųsta Išvados kopija. Atsakovas ginčijamu 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 informavo pareiškėją, kad atsisako duoti prašomą sutikimą, nes minėti pareigūnai pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama susidoroti su pareigūnais už jų dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-5420-243/2018 pagal S. S., E. J. ir V. D. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, Nr. 47TE-386, Nr. 47TE-385. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjui nesukliudė vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas – priimti įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pažymėjo, jog Tarnybos vado 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399 „Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios” pripažinti netekusiais galios 2018 m. gegužės 17 d. įsakymai Nr. 47TE-384, Nr. 47TE-386, Nr. 47TE-385. Ginčo šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog 2018 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 47TE-399 priimtas iš tiesų dėl 2018 m. gegužės 18 d. įsakymų Nr. 47TE-384, Nr. 47TE-386, Nr. 47TE-385, t. y. įsakyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Teismas konstatavo, kad, atsakovui priėmus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 47TE-399, išnyko skundo dalykas ir pagrindas (nebeliko ginčo objekto), t. y. ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Tarnybos atžvilgiu jokių tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia. Kadangi pareiškėjas neatsisakė skundo ir bylos neprašė nutraukti, teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms (išnykus skundo dalykui ir pagrindui) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo reikalavimas yra panaikinti Profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas, susijęs su atsakovo įpareigojimu duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog šis naujas pareiškėjo reikalavimas peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir dėl to negali būti nagrinėjamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo Tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pripažinęs, kad ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjo atžvilgiu jokių tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia, neteisingai aiškino teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas dėl neteisingo teisės normų aiškinimo atmesdamas skundą sprendime nepasisakė dėl ginčo iš esmės, t. y. sprendime nepasisakė dėl ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jų teisinio vertinimo (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 išreikštą nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti jiems tarnybines nuobaudas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 33 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus, nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Ginčijamas atsakovo sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas priimtas dėl 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-529 nustatytų trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų. LVAT minėta 2018 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavo, jog terminas skirti tarnybines nuobaudas nėra pasibaigęs, 2018 m. gegužės 18 d. įsakymai Nr. 47TE-384, 47TE-385, 47TE-386, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, – panaikinti (2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399, o taip pat ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5420-243/2018). Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjui yra aktualus.

Statuto 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punkte įtvirtinta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Aiškinant aptartas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y., Aprašo 32 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y., pažeidus Aprašo 32 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-84-261/2018).

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4182-415/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5570-261/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir dėl to argumentų neteikia.

Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu teigė, kad nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje. Iš byloje esančios Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-529 matyti, kad pareiškėjas atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J., V. D., S. S. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dują terminalo 1 poste. Teiginiai, jog pareigūnai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūnų atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla Profesinėje sąjungoje. Šios bylos vertinimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Pažymėtina, jog skundžiamame pranešime nėra konkretizuota, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip Profesinės sąjungos narių, persekiojimas dėl jų narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Tarnyba persekioja trečiuosius suinteresuotus asmenis dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje ar siekia su jais susidoroti. Atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15 yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Tenkinus pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S. Taigi, pareiškėjo skundas tenkinamas pilnai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pilnai pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą.

Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimą Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.