Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarkorajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, suinteresuotajam asmeniui Z. S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K., suinteresuotiesiems asmenims Z. S. K., G. B.,dėl juridinę reikšmę turinčio faktonustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotasis asmuo Z. S. K. dėl pareikšto prašymo neprieštaravo (b.l. 29).

Teismo posėdyje 2016 04 12 suinteresuotajam asmeniui G. B. buvo išaiškinta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus byloje.

Teismo posėdyje G. B. nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką jis informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 59-62) ir nurodo, kad laidotuvių organizavimas nėra palikimo priėmimas, dokumentų tvarkymas nėra turto užvaldymas, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl turto priežiūros ir tvarkymo, visus veiksmus dėl palikimo priėmimo pareiškėjas turėjo atlikti per tris mėnesius nuo motinos mirties, o testamentas nesudaro pagrindo pareiškimo tenkinti. Be to G. B. informavo teismą, kad savarankiškų reikalavimų byloje nereikš (b.l. 58).

Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. prašymą palaikė ir paaiškino, kad iki motinos I. K. mirties rūpinosi ja, apie surašytą testamentą žinojo, į notarą per tris mėnesius nesikreipė, nes manė, kad galės tai padaryti per šešis mėnesius, buvo kitų rūpesčių, reikėjo sutvarkyti kapavietę, sirgo tėvas, kurį reikėjo slaugyti, nuo pat motinos mirties rūpinosi jos turtu, prižiūrėjo, dirbo sode, mokėjo mokesčius už butą, daugiau brolių ar seserų, išskyrus G. B., nėra.

Liudytoja A. V. parodė, kad ši šeima gerai pažįstama, D. K. yra jos draugas, ji sutinka duoti parodymus, ji padėjo D. K., tvarkytis bute ir sode, rūpintis ir slaugyti tėvą, sode dirbo viską, ką reikia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad I. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties vieta Jurbarko miestas (b.l. 10), po jos mirties niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (b.l. 7), I. K. buvo D. K. ir G. B. motina (b.l. 9, 37-39), I. K. ir Z. S. K. buvo susituokę (b.l. 13), NTR I. K. vardu registruota nekilnojamasis turtas: butas (b.l. 15), Z. S. K. vardu registruotas sodo žemės sklypas garažas, esantys Jurbarko mieste ir rajone, sutuoktiniams priklausė transporto priemonės, registruotos Z. S. K. vardu (b.l. 51-52), sodo ir garažo nuosavybės teisės įregistruotos 2016 02 05, Jurbarko rajono 2-jojo notarų biuro notaras A.Grumuldis 2015 08 04 patvirtino testamentą, kuriuo I. K. visą savo turtą paliko D. K. (b.l. 11).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, tai yra pradėjo jį valdyti, rūpintis tuo turtu kaip savu (valdyti, naudoti, disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan.) (Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d.). Tai, kad pareiškime nurodytas ir Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., nesuponuoja teismui pagrindo spręsti pareiškėjo pareiškimą iš esmės, juo labiau, kad pareiškimo prašymas suformuluotas aiškiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojos parodymų, darytina išvada, kad D. K. po savo motinos I. K. mirties pradėjo faktiškai valdyti jos turtą, rūpintis tuo turtu kaip savu, tai yra priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjęs jos paliktą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50str. 2d., 5.51str., CK 5.13str., 5.50str. 1d., CPK 443str. 8d.). Jis prižiūri tą turtą (tvarkė butą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodą, pjovė žolę) moka mokesčius, naudojasi turtu kaip savu, aiškiai suprasdamas savo teises ir išreikšdamas valią priimti motinos plikimą, ir tą jis daro nuo pat motinos mirties 2015 08 21. Bute liko gyventi I. K. sutuoktinis Z. S. K., kuriam kaip pergyvenusiam sutuoktiniui taip pat priklauso dalis turto, tačiau D. K. aiškiai yra išreiškęs valią leisti Z.S. K. naudotis jo bendru butu, o tai jau yra nuosavybės teisės – disponavimo – išraiška (Lietuvos Respublikos CK 4. 37 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. reglamentuotas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010).

Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad D. K. nuo pat motinos mirties naudojasi, disponuoja, tvarko, prižiūri, išlaiko jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuriuo iki jos mirties nevaldė ir nesinaudojo. Jo valia rūpintis turtu kaip savu ir už jį atsakyti abejonių nekelia. Suinteresuotasis asmuo nepateikė teismui jokių kitokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl palikino priėmimo fakto. D. K. veiksmai, susiję su turto valdymu, naudojimu, to turto priežiūra, išlaikymu (mokesčių mokėjimu) yra esminiai, nustatant faktą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad ne visas turtas buvo nurodytas pradiniame pareiškime ir kitos surinteresuotojo asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo, prašymą atmesti.

D. K. ir G. B. po motinos mirties yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str.). Daugiau pirmos eilės įpėdinių po I. K. mirties nėra. Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais Lietuvos Respublikos CK 5.13 str. nustatyta tvarka. G. B. ir Z.S. K. nėra padavę prašymo notarui dėl palikimo priėmimo, taip pat nėra pareiškę teismui savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo. Darytina išvada, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels D. K., kaip įpėdiniui pagal testamentą, kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis, teisines pasekmes, turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, paveldėjimo dokumentų sutvarkymui ir paveldėjimo teisės gavimui

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (2015 08 21 mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktai nustatyti paveldėjimo dokumentų sutvarkymui ir paveldėjimo teisės gavimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.