Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5

2024 m. kovo 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 10 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprantamas. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas. Dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pareigos – operatorius. Galvos traumų neturėjęs. Priklausomybių ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Automobilis „Opel Antara“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso jam. Kovo 9 d. vakaro metu, būdamas pas save namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Kovo 10 d. nusprendė nuvykti į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo stovintį prie kelio savo automobilį ir nusprendė su juo grįžti namo. Įsėdęs į automobilį jį užvedė ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g., kur ir įvyko eismo įvykis. Kaip atsitiko eismo įvykis, pamena miglotai. Pamena, kad užvažiavo ant kelio bortelio ir jo vairuojamas automobilis pasidarė nevaldomas, dėl to atsitrenkė į kitas transporto priemones. Kodėl vairavo neblaivus, paaiškinti negali, dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (el. b. l. 68-74).

Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 15.00 val. važiavo sau priklausančiu automobiliu „Mitsubishi“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, važiavo kartu su savo žmona A. K.-S. ir dukra (duomenys neskelbtini). Prisiparkavęs automobilį ir iš jo išlipęs, išgirdo trenksmą, todėl iškart pasisuko garso kryptimi, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė dulkių debesį ir besibūriuojančius žmones. Tuomet kažkas iš besibūriavusių sušuko, kad įvyko eismo įvykis ir eismo įvykio kaltininkas pasišalino. Žmona su dukra nuėjo namo, o jis sėdo atgal į savo automobilį ir privažiavo prie kaimynų, kurie stovėjo eismo įvykio vietoje. Eismo įvykio vietoje stovėjo automobiliai „Honda“ ir „Volkswagen“, tikslių valstybinių numerių nepamena. „Volkswagen“ labiausiai apgadinta buvo priekinė kairė dalis, o „Honda“ labiausiai apgadinta galinė kairė dalis. Vienas iš vietoje buvusių asmenų jam nurodė, kad kaltininkas pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės bei nurodė, kad kaltininkas vairuoja (duomenys neskelbtini) spalvos džipą. Jis su savo automobiliu pradėjo važiuoti nurodyta kryptimi su tikslu rasti įvykio kaltininką ar jo automobilį. Nuvažiavęs gal pusantro kilometro, pastebėjo priparkuotą automobilį „Opel Antara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Automobilis atrodė tvarkingai priparkuotas, tačiau buvo pasviręs į kairę pusę, o prie automobilio stovėjo vyras, daugmaž (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs smėlio spalvos striukę, pilkšvomis kelnėmis, buvo su ruda rankine ir prekių maišeliu su alaus tara jo viduje. Jis pastebėjo, kad tas vyras uždarinėjo vairuotojo duris, o privažiavęs prie „Opel“ automobilio priekio pastebėjo, kad po jo priekine dalimi matosi išbėgę eksploataciniai skysčiai, o pačio automobilio priekinė kairė dalis buvo apgadinta. Kai tai pastebėjo, tas vyras pradėjo šalintis, nuo automobilio buvo nuėjęs gal 5-6 metrus. Kadangi suprato, kad tai yra „Opel“ vairuotojas ir jis sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, jis prie jo priėjo ir užstojo jam kelią, fiziškai jo nelietė. Priėjęs prie to vyro jis pasakė „prisivažinėjai, todėl dabar niekur neisi“, jis jam atsakė, kad nesupranta, kas jis toks ir apie ką jis kalba. Bendraujant su tuo vyru, jis telefonu, skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad rado eismo įvykio dalyvio ir galimai kaltininko automobilį ir patį vairuotoją, kuris atrodė neblaivus. Vyras bendraudamas su juo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl ir suprato, kad jis gali būti neblaivus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis bendravo su tuo vyru, neleido jam šalintis, todėl iš jo akiračio jis dingęs nebuvo ir jo akivaizdoje alkoholio ar kitų gėrimų nevartojo. Asmuo bendraudamas su juo elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis ir vis bandė atsitraukti nuo jo ir pasišalinti. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė tą vyrą ir išvyko namo (el. b. l. 30-33).

2024 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdybos 2-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su specialistu R. K., apie 15.12 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje neblaivus vyras sudaužė du automobilius ir pasišalino. Pranešėjas asmenį sulaikė. Laukia. Į klausimus neatsakinėjo. Nuvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė į asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pranešėjas, jis apie 15 val. įvažinėdamas į kiemą išgirdo trenksmą, lyg kažkas dužtų. Paklausus pas iš matymo pažįstamą kaimyną (vėliau buvo nustatyta, kad tai E. N., gimęs (duomenys neskelbtini)), kas atsitiko, jis paaiškino, kad ką tik automobilis kaip džipas atsitrenkė į kitus automobilius „Vw T-roc“, „Honda acord“ (valstybinių numerių neatsimena) ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Pranešėjas iškart nuvažiavo minėta kryptimi ir (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pamatė požymius atitinkantį automobilį, tai buvo „Opel Antara“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Iš vairuotojo pusės išlipo asmuo, tai buvo A. B.. Asmuo uždarė duris ir pradėjo eiti nuo automobilio. Pranešėjas jį sulaikė. Eismo įvykio forminimui buvo iškviestas ekipažas V1741. A. B. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Antru pūtimu nustatytas 1,55 promilių girtumas (el. b. l. 14).

Iš 2024 kovo 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Opel Antara“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekinis sparnas, priekinis ratas, priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas, galinio vaizdo matymo veidrodis. Prie protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (el. b. l. 1-4, 23-29).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. B. atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1989094, pirmo patikrinimo metu – 2024 m. kovo 10 d. 15.44 val., nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 2024 m. kovo 10 d. 16 val., nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. B. su tikrinimo rezultatais sutiko, tikrinimo rezultatus patvirtino savo parašu. Prie akto pridėti rezultatų kvitai bei alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428, patikros sertifikatas Nr. 1989094. Patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gegužės 20 d. (el. b. l. 15-17, 18).

E. N. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2024 m. kovo 10 d., apie 15 val. priešais (duomenys neskelbtini), automobilis Opel Antara išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kliudė automobilius VW T-Roc ir Honda, stovinčius šalikelėje. Po įvykio automobilio vairuotojas nestabtelėjęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilio numerių nepastebėjo, kadangi viską matė iš šono, informaciją perdavė kaimynui, kuris išvažiavo iš paskos ir sulaikė kaltininką (el. b. l. 20).

Iš 2024 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BPC garso įrašai. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92264462393, skambučio pradžia_ 2024-03-10 15_08_43).mp3“ (114KB). Garso įrašas apžiūrimas programa „Windows Media Player“. Garso įrašo trukmė 37 sekundės. Užfiksuota, kaip Pranešėjas nurodo, kad sulaikytas girtas asmuo, padaręs eismo įvykį, sudaužyti du automobiliai, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu. Nurodo, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi, netoli nuvažiavo, savininkas girtas, bando pasišalinti.

2. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92264462393, skambučio pradžia_ 2024-03-10 15_20_16) (1).mp3“ (174 KB). Garso įrašas apžiūrimas programa „Windows Media Player“. Garso įrašo trukmė 59 sekundės. Užfiksuota, kaip Pranešėjas nurodo, kad žmogus grasina peiliu, girtas padarė avariją, nurodo, kad asmuo vietoje, tačiau bando pasišalinti. Sujungus su policija pranešėjas klausia, kada atvažiuos ekipažas į vietą, nurodo, kad tai (duomenys neskelbtini) gatvė, žmogus bando pasišalinti.

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „Opel Antara“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 54-55).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Antara“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 470,00 Eur (el. b. l. 56).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2024 m. kovo 10 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, nors detalių aplinkybių nenurodė, pripažino, kad transporto priemonę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo būdamas neblaivus. Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad jis, priparkavęs automobilį ir iš jo išlipęs išgirdo trenksmą, kažkuriam iš besibūriuojančių žmonių sušukus, kad eismo įvykio kaltininkas pasišalino, jis iš karto sėdo į automobilį, privažiavo prie šių žmonių, vienas kurių apibūdino pasišalinusią transporto priemonę ir nurodė kryptį, nuvažiavęs pusantro kilometro pamatė pastatytą Opel Antara markės automobilį, prie kurio stovėjo vyras, kuris buvo su rankine ir prekių maišu su alaus tara jo viduje, matė, kad vyras uždarinėjo vairuotojo duris. Liudytojas patvirtino, kad iki atvykstant policijos pareigūnams kaltinamasis iš jo akiračio dingęs nebuvo, jo akivaizdoje alkoholio ar kitų gėrimų nevartojo. Kad iki atvykstant pareigūnams būtų vartojęs alkoholį, nenurodė ir pats kaltinamasis. Atvykus policijos pareigūnams, pirmuoju tikrinimu kaltinamajam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 1,55 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad paklausus asmens, kada vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vakar. Net ir įvertinus alkotesterio techninę paklaidą (1,7 proc.), kaltinamajam nustatytas neblaivumas viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pastebi, kad kaltinime veikos padarymo laikas nurodytas 15:44 val. Vis dėlto, iš aptartų liudytojo R. S. parodymų matyti, jog į savo kiemą, kai išgirdo triukšmą ir suprato, kad iš eismo įvykio šalinasi asmuo, jis grįžo apie 15 val. 2024 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešimą apie įvykį gavo 15:12 val. E. N. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad įvykio laikas buvo apie 15 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešant apie sulaikytą asmenį, skambinta atitinkamai 15:08 val. ir 15:20 val. Tuo tarpu, kaltinime nurodytu laiku, t. y. 15:44 val. kaltinamajam buvo pirmą kartą patikrintas neblaivumas. Taigi, įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, kad transporto priemonę asmuo, būdamas neblaivus, vairavo ne apie 15:44 val., o apie 15 val. Teismo vertinimu, toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, nėra esminis, ginčo dėl to, kad nurodytu metu asmuo vairavo transporto priemonę, nėra.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme ir jos dydžiu. Nurodo, kad baudą gali sumokėti per dvejų metų laikotarpį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. A. B. anksčiau neteistas (el. b. l. 49-50), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, t. y. leistino greičio viršijimą 2021 m. - 2022 m. laikotarpiu penkis kartus, paskirtos baudos yra sumokėtos (el. b. l. 117-122). Kaltinamasis dirba (el. b. l. 51-53). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Kaip matyti iš aukščiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, asmuo yra teisiamas pirmą kartą. Nors yra baustas administracine tvarka, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesusiję su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, paskirtos baudos yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų kaltinamasis neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis ir ankstesniu laikotarpiu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nebuvo baustas. Šioje byloje yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Asmeniui nustatytas neblaivumas tik nežymia dalimi viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už aptartos veikos padarymą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prokurorės siūlomas baudos dydis, kuris tris kartus viršija minimalią baudą, skirtiną už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nebūtų proporcingas nei kaltinamojo asmenybei, nei padarytai veikai. Kaltinamajam skirtinas baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. 60 MGL.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 eurų). Įvertinus skirtinos baudos dydį, kaltinamojo poziciją dėl baudos sumokėjimo termino, nustatytinas 1 metų baudos sumokėjimo terminas.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog asmuo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, praeityje nėra teistas nei dėl panašaus pobūdžio, nei dėl kitų nusikalstamų veikų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje nustatyta, kad A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). VĮ Regitra duomenimis, minėto automobilio savininkas yra A. B., taigi, transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo. Šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus siųstinas valstybinei įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. kovo 12 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. B. turtui - automobiliui ,,Opel Antara“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti A. B., kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 3 dalimi, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 12 d.,

- konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. kovo 12 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. automobiliui „Opel Antara“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus siųsti valstybinei įmonei „Regitra“.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.