Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovėms advokatei Natalijai Fočenkovai, advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui R. P. (R. P.), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo R. P. (R. P.) priešieškinį ieškovei J. U., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. P., gimusi 2014 m. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo duktė (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau – 1 t., el. b. l. 15). Šalių dukra gimė Latvijos Respublikoje (1 t., el. b. l. 7), turi Latvijos ir Lietuvos Respublikos pilietybes (1 t., el. b. l. 15).

2. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Latvijos Respublikos valstybinio socialinio draudimo agentūroje, jai per 3 mėnesius nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. birželio išmokėta 1412,83 Eur išmokų (1 t., el. b. l. 133, 134-138). Ieškovei yra mokama bedarbio pašalpa, kuri Latvijos Respublikoje yra 433,05 Eur (1 t., el. b. l. 174).

3. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro jai mokamos išmokos (valstybinės šeimos pašalpos): nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio po 11,38 Eur už kitą ieškovės nepilnametį vaiką, gimusį 2006 m. (duomenys neskelbtini)taip pat nuo 2015 m. sausio 2d.iki 2029 m. sausio 1 d. po 22,76 Eur už šalių dukrą Milaną bei po 10 Eur į mėnesį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. už auginamus du vaikus (1 t., el. b. l. 142).

4. Ieškovė šiuo metu gyvena Rygoje, nuomojamame bute, nuomos kaina mėnesiui yra 400 Eur (1 t., el. b. l. 146-150).

5. Darželių kaina Rygos mieste, Latvijos Respublikoje per mėnesį yra 400-500 Eur už privatų darželį per mėnesį, papildomai mokant už maitinimą per dieną po 4,5 Eur per dieną (1 t., el. b. l. 152).

6. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Latvijos Respublikoje neturi (1 t., el. b. l. 177, 2 t., b.l. 9).

7. Atsakovui Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (1 t., el. b. l. 178-179, 181-182).

9. Nuo 2017 m. atsakovas į ieškovės sąskaitą kas mėnesį perveda tam tikrą sumą piniginių lėšų, kurių suma nuo 42 Eur iki 1300 Eur, paskutiniai pavedimai po 250 Eur ir 300 Eur įvardinti „vaiko elementais“ (1 t., el. b. l. 175).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

12. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Dukters tėvas atsakovas R. P. dirba aukštalipiu, tad kas kelis mėnesius išvyksta į užsienį darbams, todėl neturėtų galimybės nuolat auginti savo dukrą, todėl, teismo vertinimu, vaiko poreikius geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

13. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, įvertinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismo vertinimu, siekiant išlaikyti atsakovo ryšį su šalių dukra yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. P., kad ateityje tarp šalių nekiltų konfliktų dėl vaiko lankymo. Pažymėtina, kad ieškovės patikslintame ieškinyje ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitinka atsakovo priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku.

14. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, jog ji nori, kad jie palaikytų artimus santykius, atsakovo atstovo pateiktą poziciją, kad atsakovas neprieštarauja dėl to, kad pirmus du kartus atsakovas bendrautų su dukra dalyvaujant ieškovei, vaiko teisių institucijos atstovės išdėstytą poziciją, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. P. tvarka: 1. Atsakovas pirmus du kartus bendrauja su dukra, dalyvaujant ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje Rygoje. Šalys bendru sutikimu turi iš anksto suderinti bendravimo su dukra datą. Vėliau atsakovui esant krante, ne jūroje, kas antrą šeštadienį nuo 9.00 val. atsakovas paima dukrą iš gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 19 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas abi dienas, pradedant nuo 2019 m. Šv. Kalėdų, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 16.00 val. 3. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais jos gimimo dieną, ryte 9.00 val. paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į namus iki 21.00 val. 4. Atsakovas bendrauja neporiniais metais su dukra Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. 5. Atsakovas bendrauja su dukra Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. 6. Atsakovas netrukdomai gali bendrauti telefonu, internetu ir kitomis techninėmis priemonėmis su dukra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos rėžimą. 7. Ieškovė teikia visą informaciją apie dukros sveikatą, gydymą, lavinimą, ugdymą ir kitus esminius įvykius.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo

15. Nustačius šalių nepilnametės dukters M. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos motina J. U., iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

18. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

19. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

20. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

22. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio

23. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

24. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

25. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti dukters M. P. išlaikymui kas mėnesį po 500 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Skiriant po 450 Eur dukters išlaikymui bei 50 Eur papildomiems vaiko užsiėmimams.

28. Byloje ieškovė pateikė vaiko išlaidų sąmatą. Minėta sąmata yra preliminari. Ieškovė iš atsakovo pradiniu ieškiniu prašė priteisti 400 Eur, t. y. ieškovės nuomone minimali suma, kuri būtina vaiko išlaikymui, preziumuojant, kad mama irgi turi investuoti į vaiką 400 Eur. Tai reiškia, kad 800 Eur iš abiejų tėvų tenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Atkreipia teismo dėmesį, kad į sąmatą nebuvo įtrauktos išlaidos vaikų darželiui, nes šiuo metu tokioms išlaidoms ieškovė neturi lėšų. Tačiau atsakovui pateikus banko sąskaitų išrašus, paaiškėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl jis kaip rūpestingas ir atsakingas žmogus turėtų teikti žymiai didesnį išlaikymą. Ieškovė mano, kad 500 Eur išlaikymo suma per mėnesį atsakovui yra nedidelė suma, o dukrai tai yra būtina suma. Ieškovės gaunamų pajamų, tam, kad galėtų išlaikyti dukrą ir išgyventi pati, nelabai pakanka. Svarbu tai, kad iš savo pajamų viena nepajėgia suteikti pilnavertiško išlaikymo vaikui. Ji kaip motina, tinkamai vykdo savo pareigas, todėl atsakovas taip pat turi tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas išlaikyti ir rūpintis dukra, kad jai būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis ir lavinti savo įgūdžius.

29. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nuomone, matyti, kad atsakovo turtinė situacija yra žymiai geresnė, todėl išlaikymo vaikui turi teikti ne mažiau periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Eur vaikui iki pilnametystės. Be to, ieškovė prašo po 50 Eurų kiekvieną mėnesį papildomai lėšų, kurios būtų skirtos dukros papildomam lavinimui (sportas, menas ir pan.), bendrai iš atsakovo patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 500 Eur, bet tai yra tik optimali prašoma suma. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.

30. Pabrėžia, kad dukra sparčiai auga, jos poreikiai kasdien didėja. Ieškovei jos pajamų nepakanka, kad galėtų savarankiškai, be atsakovo pagalbos, viena išlaikyti dukrą. Vaikų išlaikymas nėra išimtinai mamos pareiga, o bendra – abiejų tėvų prievolė, todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą dukrai po 500 Eur per mėnesį. Iš atsakovo priteisus išlaikymą, bus apsaugoti vaiko interesai, suteikiant jai pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui, ugdymui ir kitų poreikių tenkinimui.

31. Ieškovė suinteresuota užtikrinti nepilnametės dukros tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1100 Eur, vidutiniškai vienam mėnesiui tenkanti išlaidų dalis sudaro: maistui 180 Eur, gyvenamojo būsto nuoma - 216 Eur, ugdymas būreliuose 150 Eur, kanceliarinės prekės - 20 Eur, vaistai, vitaminai - 35 Eur, žaislai - 15 Eur, gydytojai - 40 Eur, avalynė - 126 Eur, apranga - 109 Eur, laisvalaikio pramogos - 85 Eur, higienos reikmenys - 20 Eur, kuras kelionėms - 100 Eur, darželis privatus - 500 Eur; valstybinis - 200 Eur. Pažymi, kad vaikas šiuo metu nelanko darželio, nes tam trūksta lėšų. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad neturi nuosavo gyvenamojo būsto, todėl nuomoja butą, kuriame su dukra ir kitu jos nepilnamečiu vaiku ir gyvena. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirba aukštalipiu pagal trumpalaikius kontraktus, anksčiau galėdavo per mėnesį teikti vaikui išlaikymą iki 1500 Eur. Pagal anksčiau teiktą dukrai išlaikymą darytina išvada, kad gauna geras pajamas, nors darbas ir nėra pastovus, tačiau sudėjus visas atsakovo gaunamas pajamas per metus ir jas išdalinus kiekvienam mėnesiui nevertinant „Revolut“ kortelėje gautų pajamų, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 3800 Eur, todėl darytina išvada, jog atsakovas turi realią galimybę teikti dukrai išlaikymą didesnį nei nurodo atsiliepime į ieškinį - 250 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė teismo nesiremti vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo išvada pateikta byloje ir, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei prioritetinius vaiko interesus, išeiti už ieškinio ribų ir iš atsakovo priteisti 1000 Eur išlaikymo šalių dukrai.

33. Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

35. Byloje pateiktas dukters išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (1 t., el. b. l. 64). Iš jo matyti, kad ieškovės nurodoma dukters poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga apie 1100 Eur suma, neįskaitant išlaidų vaikų darželiui (privatus 500 Eur per mėnesį, valstybinis 200 Eur per mėnesį). Šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, taigi ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo naštą. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio geranoriškai išlaikymo šalių nepilnametei dukrai nebetiekė, atsakovas nepateikė į bylą šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokėjo po 250-300 Eur į mėnesį (2019 m. balandžio, gegužės ir liepos mėnesiais). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra neturi specialių sveikatos poreikių, yra normaliai besivystantis vaikas. Šalių dukra šiuo metu yra 5 metų amžiaus. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, atsižvelgdamas į atsakovo iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio tiektą išlaikymą šalių dukrai, vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra akivaizdžiai per didelės, ir sprendžia, kad, įvertinus šalių teismui nurodytas gaunamas pajamas, šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 700-800 Eur suma. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

36. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna socialines išmokas kurių dydis per mėnesį yra artimas 400 Eur (1 t., el. b. l. 174). Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (1 t., el. b. l. 177, 2 t., b.l. 9). Atsakovas VĮ Registrų centras duomenimis šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba, tačiau turi nekilnojamojo turto bei transporto priemonę (1 t., el. b. l. 178-179, 181-182). Iš į bylą pateiktų atsakovo sąskaitos Luminor AS išrašų nustatyta, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 3800 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, jog atsakovas gauna papildomas pajamas ir į „Revolut“ kortelę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas gauna pajamas, kurias perveda į kitą kortelę, ir tai nėra papildomos pajamos, tačiau atsakovo darbo užmokestis, gaunamas jam dirbant pagal kontraktus užsienio įmonėse. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo posėdžio data buvo suderinta su atsakovu, paaiškinimus davė tik 2019 m. parengiamojo teismo posėdžio metu. Ieškovės teigimu, atsakovas gauna papildomas pajamas įsidarbinęs kitose valstybėse, papildomas darbines pajamas ieškovės teigimu, jis galimai gauna į „Revolut“ kortelę.

38. Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs šalių nepilnametės dukters poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismo vertinimu, darytina išvada, kad viršyti patikslintame ieškinyje ieškovės pareikštus reikalavimus šiuo metu nėra jokio pagrindo.

39. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą sumą, sprendžia, jog iš atsakovo priteistina po 400 Eur kas mėnesį dukros M. P., gimusios 2014 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirba užsienyje, pagal pateiktus į bylą duomenis nustatyta, jog gauna geras pajamas, turi nekilnojamojo turto, automobilį, todėl turi galimybę didesne suma nei jo nurodoma 250 Eur prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje (vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis), o atsakovė Latvijos Respublikoje, todėl atsakovas patirs papildomas kelionės išlaidas bendraudamas su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė šiuo metu nedirba gauna bedarbio pašalpą Latvijos Respublikoje, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą (ryšių su visuomene specialistė), todėl taip pat turi stengtis gauti jos išsilavinimą ir galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo.

40. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies tenkinus ieškinį ir priešieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 258,00 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą, 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Šiuos reikalavimus patenkinus, 258 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų jai suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (1 t., el. b. l. 172, 2 t., el. b. l. 14) taip pat 61 Eur išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdį (2 t., el. b. l. 12, 13), 116 Eur vertimo paslaugoms apmokėti ir 2,90 Eur už gimimo įrašo kopijos išdavimą (1 t., el. b. l. 5, 9, 10, 159, 160, 173, 2 t., el. b. l. 11).

44. Ieškinys patenkintas iš dalies: 100 proc. patenkintas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; 80 proc. (400 Eur x 100 / 500 Eur) patenkintas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93,33 proc. ((100 + 80 + 100) / 3).

45. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 579,90 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškovės reikalavimus 93,33 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 1 474,52 Eur (1 579,90 x 93,33 / 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Atsakovas taip pat patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., el.b.l. 23, 24, 55). Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, taip pat sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį ir 6,04 Eur už pažymų išdavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktai). Taigi atsakovas iš viso patyrė 506,04 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su priešieškinio pareiškimu.

47. Pažymėtina, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo didžiąja dalimi teismo sprendimu nustatyta, išskyrus tam tikras jos nuostatas dėl pirmų susitikimų su vaiku nustatymo dalyvaujant ieškovei, todėl laikytina, jog šis priešieškinio reikalavimas patenkintas. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies: 100 proc. patenkintas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; 62,50 proc. (250 Eur x 100 / 400 Eur) patenkintas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 87,50 proc. ((100 + 62,50 + 100) / 3), todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 442,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (506,04 Eur x 87,50 / 100).

48. Įvertinus ieškovės atsakovui ir atsakovo ieškovei mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1031,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusios 2014 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. P., gimusiai 2014 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. P. (R. P.) bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. P. tvarką:

- atsakovas R. P. pirmus du kartus bendrauja su dukra, dalyvaujant ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje Rygoje. Šalys bendru sutikimu turi iš anksto suderinti bendravimo su dukra datą. Vėliau atsakovui esant krante, ne jūroje, kas antrą šeštadienį nuo 9.00 val. atsakovas paima dukrą iš gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 19 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

- atsakovas R. P. bendrauja su dukra neporiniais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas abi dienas (pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją bei antrąją Šv. Velykų dienas), pradedant nuo 2019 m. Šv. Kalėdų, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 16.00 val.

- atsakovas R. P. bendrauja su dukra neporiniais metais jos gimimo dieną, ryte 9.00 val. paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į namus iki 21.00 val.

- atsakovas R. P. bendrauja neporiniais metais su dukra Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

- atsakovas R. P. bendrauja su dukra Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

- atsakovas R. P. netrukdomai gali bendrauti telefonu, internetu ir kitomis techninėmis priemonėmis su dukra, atsižvelgiant į dukters dienos rėžimą.

- ieškovė J. U. teikia visą informaciją atsakovui R. P. apie dukros sveikatą, gydymą, lavinimą, ugdymą ir kitus esminius įvykius.

Priteisti ieškovei J. U. iš atsakovo R. P. (R. P.) 1031,73 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 73 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P. (R. P.) valstybei 258 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 000 centų) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.