- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-435-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00160-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. Č.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Č., skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas sušvelninti bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams ir 25 dienoms ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. kovo 27 d. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. (dvi dienos) bei, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, paskirta subendrinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes.
Ignalinos rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-07-24 nutartimi nuteistojo R. Č. prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas atmetė.
Nuteistasis R. Č. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-07-24 nutartį, prašo ją panaikinti bei atidėti jam skirtos bausmės vykdymą. Skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su BK 75 str. nuostatų taikymu bei jų galiojimu laike. Prašo atidėti jam skirtos bausmės vykdymą, kadangi turi du mažamečius vaikus, laisvėje turės darbą bei galės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-07-24 nutartimi nuteistojo prašymas buvo atmestas pagrįstai.
Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Be to turi būti nustatytos ir objektyvios aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai asmeniui bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagal BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki to įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims.
Pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).
Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog formalias BK 75 str. nuostatas (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2015-03-24) R. Č. atitiko dar ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nuosprendžio priėmimo metu, tai yra padarė nesunkų nusikaltimą bei nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta bausmė neviršijanti 4 metų laisvės atėmimo, taigi naujai įsigaliojusi BK 75 str. redakcija niekaip nešvelnina R. Č. teisinės padėties. Tai pagrįstai konstatavo ir nuteistojo prašymą nagrinėjęs apylinkės teismas.
Visgi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, R. Č. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. bei jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat matyti, jog teismas, skirdamas bausmę R. Č., atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. R. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą bei juo siekė savanaudiškų tikslų, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (paskutinis nuosprendis R. Č. buvo devintas), taip pat ir tokio paties pobūdžio veikas. Taigi, šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog bausmės tikslai R. Č. gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Beje, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atidėti nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo, o nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas taip pat konstatavo, jog nuteistajam R. Č. skirta laisvė atėmimo bausmė buvo tinkamai individualizuota. Taigi, vien formaliųjų sąlygų egzistavimas, kaip yra šiuo atveju, neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų, tai yra bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi pagrįstai buvo atmestas R. Č. prašymas, o skundžiamą nutartį naikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.