Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-277/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-27Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-01Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-01Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1-12-277/2014
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00160-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
G. B., S. R.
Advokatai
Antanas Skrebutėnas
Baudžiamoji byla Nr.1-12-277/2014Teisminio proceso Nr.1-59-1-00160-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1;2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Alfredui Baciui, gynėjui advokatui Antanui Skrebutėnui nukentėjusiosioms G. B. ir S. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 1999 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su 350 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 2000 m. gruodžio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams su 1/4 dalies turto konfiskavimu;

3) 2001 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų su viso turto konfiskavimu; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1999 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų ir trims mėnesiams su viso turto konfiskavimu;

2002 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bausmė subendrinta ir su Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų ir trims mėnesiams su viso turto konfiskavimu;

2003 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 metų Baudžiamąjį kodeksą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams su 10 MGL bauda, panaikintas turto konfiskavimas;

4) 2004 m. kovo 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams ir trylikai dienų su 10 MGL bauda; paskirta bausmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 7 d. nutartimi subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams ir trylikai dienų su 10 MGL dydžio bauda;

5) 2006 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams su 10 MGL dydžio bauda;

6) 2009 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d .nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas: R. Č. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimų realioji sutaptis kvalifikuotos viena tęstine nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d .nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams; paleistas 2010 m. lapkričio 17 d. atlikus bausmę;

7) 2013 m. kovo 6 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;

8) 2013 m. kovo 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį areštu devyniasdešimčiai parų;

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrintos: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis - 1111,78 Lt bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pakeista aštuonių parų areštu; Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta devyniasdešimties parų arešto bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 6 d., į bausmės laiką įskaitytos iš dalies atliktos bausmės pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. ir Alytaus rajono apylinkės 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžius, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2012 m. gegužės 12 d., apie 17 val., paskambinęs S. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinęs pažįstamu Č., melagingai pranešė apie jam neva gresiančius nemalonumus dėl eismo įvykio, kurio metu sužalojo žmogų, bei galimybę jų išvengti sumokėjus 2000 Lt, o S. R. sutikus duoti pinigų, atvyko į jos butą ir gavęs iš S. R. 2000 Lt pasišalino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – S. R. priklausiusius 2000 Lt.

Šalies argumentai

R. Č. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad S. R. nepažįsta, 2012 m. gegužės mėnesį jai neskambino, į jos butą atėjęs nebuvo ir 2000 Lt iš jos apgaule neįgijo. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų spaudžiamas melagingai prisipažino apgaule įgijęs iš S. R. 2000 Lt. 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais Visagino areštinėje atliko administracinio arešto bausmę. Turėjo būti paleistas 2012 m. spalio 7 d. pasibaigus bausmės laikui, bet prieš kelias dienas buvo perkeltas į Utenos areštinę, o iš ten vežiojamas į Ignalinos policijos komisariatą. Kriminalinės policijos pareigūnai reikalavo prisipažinti, kad Ignalinoje padarė keturis sukčiavimus. Priešingu atveju grasino suimti. Sakė, kad iš pradžių prisipažintų dėl dviejų epizodų, o vėliau atvažiavęs - dar dėl dviejų. Jokių sukčiavimų Ignalinos rajone nepadarė, bet bijojo, kad bus suimtas, todėl sutiko prisipažinti dėl vieno epizodo. Aiškindamas apie sukčiavimą prasimanė istoriją, kad viešėdamas pas motiną Ukmergėje pragėrė pinigus ir įkeitė vestuvinį žiedą, o norėdamas gauti pinigų žiedui išpirkti, nutarė sukčiauti. Iš tikrųjų taip nedarė. Apie pinigų iš S. R. gavimo aplinkybes jis tyrėjai nepasakojo. Tyrėja pati šias aplinkybes išdėstė protokole, o jis tik pasirašė.

Nukentėjusioji S. R. paaiškino, kad jai į paprastą telefoną paskambino vyras ir pasakė, kad padarė avariją, papuolė žmogus ir šį įvykį reikia nuslėpti nuo policijos. Paklaususi, ar skambina Č., nes turėjo atvažiuoti Anglijoje gyvenantis pažįstamas Č.. Skambinęs vyras patvirtino, kad jis Č.. Prašė 2000 Lt. Sutiko padėti ir duoti pinigų. Tada liepė parašyti pareiškimą, kad perduoda 2000 Lt į nelaimę patekusiam Č.. Netrukus į butą atėjo kaltinamasis, kuriam pinigus atidavė. Pinigus buvo įdėjusi į permatomą maišelį, bet kaltinamajam prašant sudėti pinigus į nepermatomą maišelį, įdėjo juos dar į kitą maišelį. Kaltinamajam pasišalinus pasijuto apgauta ir kreipėsi į policiją. Ieškinį palaiko ir prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

S. R. 2012 m. gegužės 12 d. protokolas-pareiškimas (t.1, b.l. 34) patvirtina, kad S. R. 2012 m. gegužės 12 d. 18 val. 30 min. Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2012 m. gegužės 12 d., apie 17 val., į laidinį telefoną paskambino pažįstamu Č. prisistatęs vyras, kuris paaiškino, kad eismo įvykio metu sužalojo mergaitę, todėl reikia sumokėti 2000 Lt, kad apie įvykį nebūtų pranešta policijai ir ji atidavė 2000 Lt atvykusiam nepažįstamam apie 35 metų amžiaus vyrui.

S. R. 2012 m. gegužės 18 d. papildomos apklausos protokolas (t.1, b.l. 39-40) patvirtina, kad S. R. nurodė žymes ir ypatybes, pagal kurias gali atpažinti apgaule pinigus iš jos paėmusį vyrą: ūgis mažesnis nei 172 cm, amžius apie 30 metų, apvalaus veido, tamsių trumpų lygių plaukų, tarp priekinių viršutinių dantų didelis tarpas.

Asmens parodymo atpažinti protokolas (t.1, b.l. 70-73) patvirtina, kad S. R. 2012 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti metu pagal 2012 m. gegužės 18 d. apklausoje nurodytus žymes ir ypatybes atpažino R. Č. kaip asmenį, kuriam atidavė 2000 Lt.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja. Nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Parodymo atpažinti metu nukentėjusioji S. R. atpažino R. Č. ne tik pagal išorinius bruožus, bet ir apklausos metu nurodytą individualų požymį – tarpą tarp dantų. Papildomos apklausos metu R. Č. S. R. turto įgijimo apgaule faktą pripažino ir smulkiai papasakojo, kaip veikė, kur ėjo. Yra buvusi pas S. R., todėl gali pasakyti, kad ten nebuvęs asmuo negalėtų taip konkrečiai papasakoti apie vietą, kaip papasakojo R. Č., bet jis atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Apklausos metu R. Č. nebuvo daromas joks poveikis, siekiant jo prisipažinimo, nebuvo grasinama, kad bus suimtas, jei neprisipažins.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas. Kaltinamąjį R. Č. pažįsta tik tiek, kiek teko bendrauti tiriant nagrinėjamą bylą. Buvo tiriami keturi sukčiavimo atvejai. Dėl vieno R. Č. prisipažino, papasakojo apie nusikaltimo aplinkybes ir jo pasakojimas atitiko tikrąsias nusikaltimo aplinkybes. Jokio poveikio R. Č., siekiant prisipažinimo, nebuvo daroma. Niekas jam negrasino, kad bus suimtas, jei neprisipažins. Priešingai, R. Č. pats dėstė sąlygą, kad, jei nebus suimtas, duos parodymus vienoje ar dviejose bylose, o atvažiavęs kitą kartą – kitose bylose. Apie nusikaltimo aplinkybes R. Č. pasakojo pats, jam nebuvo nurodyta, kokius parodymus turi duoti. Atlikęs nukentėjusiesiems nusikaltimų metu padarytų skambučių analizę pagal naudotų telefono aparatų IMEI kodus ir SIM kortelių numerius nustatė, kad šiuos skambučius sieja arba naudoti mobilaus ryšio telefono aparatai, arba naudotos SIM kortelės.

Įvertinęs nukentėjusiosios S. R., liudytojų L. J. ir D. D. parodymus, nukentėjusiosios S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nusikalstamą veiką padariusio asmens žymes ir ypatybes, pagal kurias galinti jį atpažinti, asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotus asmens parodymo atpažinti rezultatus, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie pinigų įgijimą apgaule iš S. R. aplinkybes, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. Č. 2012 m. gegužės 12 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai iš S. R. įgijo 2000 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. R. parodymais, kad būtent R. Č., o ne kitas asmuo apgaule įgijo iš jos 2000 Lt. Kaip seka iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų, jie vienas kito nepažinojo ir jų nesiejo jokie ryšiai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji yra suinteresuota pakenkti kaltinamajam. Nukentėjusioji iki asmens parodymo atpažinti buvo apklausta apie nusikalstamą veiką padariusio asmens žymes ir ypatybes, pagal kurias galinti atpažinti tą asmenį. Nurodė jo žymes ir ypatybes, pagal kurias parodymo atpažinti metu ir atpažino R. Č.. Asmens parodymo atpažinti veiksmai atlikti pagal įstatymo nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo abejoti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo rezultatu ir teismas juo remiasi.

Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimą, kad ikiteisminio tyrimo metu, paveiktas policijos pareigūnų grasinimų, jog bus suimtas, melagingai prisipažino apgaule įgijęs iš S. R. 2000 Lt. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai L. J. ir D. D. paaiškino, kad niekas iš pareigūnų nevertė R. Č. prisipažinti dėl nusikalstamų veikų, grasindamas suėmimu, o R. Č. pats papasakojo apie pinigų iš S. R. įgijimo aplinkybes, nurodydamas tokias detales (buto išsidėstymo name vietą), kurių įvykio vietoje nebuvęs asmuo negalėjo žinoti. Teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymų teisingumu, nes byloje nėra duomenų, kad jie būtų susiję su kaltinamuoju kokiais nors ryšiais, būtų su juo susipykę ar būtų suinteresuoti jam kaip nors pakenkti. Jokių priežasčių, dėl kurių paminėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti jam pakenkti, nenurodė ir R. Č.. Teismas, remdamasis nukentėjusiosios, liudytojų L. J. ir D. D. parodymais, kaltinamojo parodymo atpažinti nukentėjusiajai rezultatais, sprendžia, kad R. Č., po to, kai nukentėjusioji S. R. 2012 m. spalio 4 d. jį atpažino, 2012 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnei L. J. davė teisingus parodymus apie pinigų iš S. R. įgijimo apgaule aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Tiriant R. Č. asmenybę nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumams neišnykus. Pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnis). Pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nėra aplinkybių, dėl kurių R. Č. galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis (Baudžiamoj kodekso 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas R. Č. skiriamos bausmės dydį, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatais, numatančiais, kad bausmės dydis nustatomas, skaičiuojant nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismas sprendžia, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį R. Č. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta subendrinta realia vienerių metų penkių mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios neatlikta dalis skaičiuojama mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinamos ir kita kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskiriama.

Nukentėjusiosios S. R. 2000 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant žalos atlyginimą iš R. Č..

R. Č. kaltintas, kad <... 2012 metų gegužės 13 d., apie 19 val. paskambinęs į V. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs jos anūku ir melagingai pranešęs, kad eismo įvykio metu partrenkė bei sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį berniuką, pasiūlęs išvengti nemalonumų sumokėjus 1500 Lt, nuvykęs pas V. V. į namus, apgaule savo naudai įgijo iš jos 800 Lt, padarydamas pastarajai 800 Lt turtinę žalą, tai yra <...> padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje>.

R. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinimo nepripažino, aiškindamas, kad tokių veiksmų nepadarė.

Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios V. V. parodymais, kaltinamojo R. Č. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, nusikalstamų veikų padarymo metu panaudotų telefono aparatų IMEI kodų ir SIM kortelių numerių analize.

Nukentėjusioji V. V., neatvykusi į teismo posėdį dėl ligos, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 13 d., apie 19 val., į laidinį telefoną paskambino anūku pasivadinęs vyras ir papasakojo, kad važiuodamas automobiliu Vilniuje partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį 15 metų berniuką. Skambinusiajam pasakė, kad balsas nepanašus į anūko, bet jis paaiškino, kad ir pats yra susižalotas, sumuštos lūpos. Aiškino, jog tam, kad sužaloto vaiko tėvai nesikreiptų į policiją, jiems reikia sumokėti 1500 Lt. Paaiškinusi, kad turinti tik 800 Lt. Buvo atsakyta, kad bandys susitarti su nukentėjusiojo artimaisiais ir liepta paruošti pinigus. Po to nurodė telefono numerį, į kurį turinti paskambinti. Ji paskambino ir atsiliepusiam asmeniui nupasakojo, kaip iki jos atvažiuoti. Apie 20 val. netoliese sustojo juodos spalvos automobilis ir į namo kiemą atėjo jaunas apvalaus veido vyras, kuriam atidavė 800 Lt ir jis išvažiavo. Paskambinusi dukrai ir sužinojusi, kad anūkas namuose ir į jokią bėdą nebuvo patekęs, suprato, jog yra sukčių apgauta. (t. 1, b.l. 88-89).

Kaltinamojo R. Č. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji V. V. atpažino R. Č., nurodydama, kad atpažįsta jį pagal veido bruožus (t.1, b.l. 31-35).

Liudytoja L. J. paaiškino, kad nukentėjusiajai V. V. R. Č. parodytas atpažinti pagal jo nuotrauką, nes dėl silpnos sveikatos nukentėjusioji negalėjo atvykti į policijos komisariatą, todėl jos apklausa ir kaltinamojo parodymas atpažinti buvo daromi nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje. Dėl to parodytas atpažinti ne pats R. Č., o jo nuotrauka.

R. Č. kaltintas, kad <...2012 metų gegužės 29 d., apie 16 val. paskambinęs į G. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs jos anūku ir melagingai pranešęs, kad eismo įvykio metu partrenkė bei sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų, pasiūlęs išvengti nemalonumų sumokėjus 10000 Lt, nuvykęs pas G. B. į namus, apgaule savo naudai įgijo iš jos 10000 Lt, padarydamas pastarajai 10000 Lt turtinę žalą, tai yra <...> padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje>.

R. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinimo nepripažino, aiškindamas, kad tokių veiksmų nepadarė.

Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios G. B. parodymais ir nusikalstamų veikų padarymo metu panaudotų telefono aparatų IMEI kodų ir SIM kortelių numerių analize.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 29 d., apie 16 val., jai į laidinį telefoną paskambino, kaip jai tuomet pasirodė, anūkas V., kuris pasakė, kad važiuodamas automobiliu partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų ir kad jo artimieji nesikreiptų į policijos komisariatą, reikia sumokėti 10 000 litų. Paprašė pinigus atiduoti žmogui, kuris pas ją greitai ateis. Netrukus atėjo jauno amžiaus apvalaus veido tamsių plaukų nedidelio ūgio vyras, kuriam ji atidavė 10 000 Lt. (t 1, b.l. 120-121). Asmens parodymo atpažinti metu G. B. R. Č. neatpažino, paaiškindama, kad buvo labai susijaudinusi ir smulkiau apibūdinti pas ją buvusio asmens negali.

Teisme nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad jai į paprastą telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad anūkas Vilniuje padarė avariją ir dabar guli ligoninėje. Pamanė, kad anūkas taip padarė, nes jis Vilniuje važinėja. Skambinęs aiškino, kad per naktį ligoninėje budėjo prie anūko, o dabar daktarai jį išleido gauti vaistams reikalingų pinigų. Pasiūlė pakalbėti su anūku. Tada pradėjo kalbėti neva anūkas, prašė duoti pinigų, žadėjo pasveikęs dirbti ir pinigus taupyti. Mananti, kad kalbėjo tas pats asmuo anūku apsimetęs, kalbą kitokią padaręs, ar ragelį kažkuo apdengęs. Labai susijaudino ir sutiko atiduoti turėtus pinigus. Pinigų atvažiavo salėje esantis kaltinamasis. Mašiną jis pastatė nuošaliau pamiškėje ir prie jos pribėgo. Sakė, kad labai skuba, nes ligoninę užrakins ir jis negalės įeiti. Pinigus paėmęs atgal prie mašinos nubėgo. Paskambinusi dukrai suprato, kad buvo apgauta. Tvirtina, kad pinigus atidavė kaltinamajam, bet parodymo atpažinti metu buvo labai susijaudinusi ir klaidingai parodė kitą asmenį. Palaiko pareikštą 10000 Lt ieškinį.

R. Č. kaltintas, kad <...2012 metų liepos 10 d., apie 18 val. paskambinęs į F. I., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs sūnėnu G. ir melagingai pranešęs, kad pateko į eismo įvykį, kurio metu sužalojo berniuką, pasiūlęs išvengti nemalonumų sumokėjus 6000 Lt, nuvykęs pas F. I. į butą, apgaule savo naudai įgijo iš jo 2000 Lt, padarydamas pastarajam 2000 Lt turtinę žalą, tai yra <...> padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje>.

R. Č. kaltinimo nepripažino, aiškindamas, kad tokių veiksmų nėra padaręs. Parodė, kad 2012 m. vasarą kartu su šeima ir pažįstamu E. P. kelias dienas stovyklavo prie ežero Ignalinos rajone. Tuo laikotarpiu ketino parduoti Ukmergėje buvusį savo automobilį ir ieškojo pirkėjo, todėl daug skambino telefonu, bet nesukčiavo.

Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo F. I. parodymais, kaltinamojo R. Č. parodymo atpažinti protokolu, liudytojo E. P. parodymais, nusikalstamų veikų padarymo metu panaudotų telefono aparatų IMEI kodų ir SIM kortelių numerių analize.

Nukentėjusysis F. I., neatvykęs į teismo posėdį dėl ligos, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 10 d., apie 18 val., į laidinį telefoną paskambinęs sūnėnu G. prisistatęs vyras papasakojo, kad padarė avariją ir kad išsisuktų nuo atsakomybės turi sumokėti 6000 Lt, prašė paskolinti pinigų. Paaiškino, kad turi tik 2000 Lt. Skambinęs asmuo padiktavo neva policininko, kuris turi atvykti paimti pinigus, telefono numerį. Tuo telefonu atsiliepęs vyras prisistatė policijos pareigūnų ir pasakė, kad atvažiuos paimti pinigų. Pasakė jam adresą ir laiptinės durų kodą. Apie 19 val. į duris paskambino mažas lieso kūno sudėjimo vyras, kuris prisistatė policininku. Atidavė jam 2000 Lt. Vyras pasakė, kad po pusvalandžio gali paskambinti sūnėnui ir su juo pakalbėti. Paskambinęs sūnėnui sužinojo, kad sūnėnas nepadarė jokios avarijos, o jį apgavo sukčiai (t.1, b.l. 168).

Asmens parodymo atpažinti metu F. I. atpažino R. Č., nurodydamas, kad atpažįsta iš nedidelio ūgio, nes kitų bruožų neįsidėmėjo (t.1, b.l. 184-197).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. paaiškino, kad R. Č. yra geras jo pažįstamas. 2012 m. liepos mėnesį R. Č. kvietimu apie dvi savaites poilsiavo prie ežero Ignalinos rajone. Kartu ilsėjosi R. Č. žmona Eglė ir du jų mažamečiai vaikai. R. Č. dažnai skambindavo telefonu ir jam kildavo įtarimas, kad jis apgaudinėja žmones, nes kalbėdavo pasislėpęs, o po pokalbių kažkur išvažiuodavo ir atsiveždavo pinigų (t.1, b.l.49-51).

Teisme liudytojas E. P. paaiškino, kad su R. Č. palaiko draugiškus santykius. 2012 m. liepos mėnesį kartus su R. Č. ir jo šeima kelias dienas stovyklavo Ignalinos rajone prie kažkokio ežero, kurio pavadinimo nežino. Gyveno palapinėse. Buvo atvejų, kad R. Č. su sutuoktine išvažiuodavo, o jis pasilikdavo stovyklavietėje su vaikais. Nieko apie R. Č. telefoninį sukčiavimą nežino. Matydavo R. Č. kalbant telefonu, bet kiek prisimena, tai buvo susiję su automobilio pirkėjo paieška, nes R. Č. norėjo parduoti automobilį ir ieškojo pirkėjo.

Iš liudytojo D. D. parodymų seka, kad atlikęs nukentėjusiesiems nusikaltimų metu padarytų skambučių analizę pagal naudotų telefono aparatų IMEI kodus ir SIM kortelių numerius nustatė, jog šiuos skambučius sieja arba panaudoti mobilaus ryšio telefono aparatai, arba panaudotos SIM kortelės, bet teismas sprendžia, kad ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad nukentėjusiesiems V. V., G. B. ir F. I. sukčiaudamas skambino R. Č., o ne kitas asmuo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 191 straipsnio 2 dalį atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, o jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ir ypatybes jis tą asmenį atpažino (Baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiosios V. V. apklausa apie nusikalstamą veiką padariusio asmens žymes ir ypatybes apsiribojo įrašu protokole, jog tai buvo „...jaunas apvalaus veido vyras, kuris dėvėjo pilkos spalvos kelnes ir megztinį...“ (t.1, b.l. 89), o paaiškindama, pagal kokias žymes ir ypatybes iš nuotraukų atpažino nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nurodė, kad asmenį „...atpažino pagal jo veido bruožus“ (t.1,b.l. 91-95). Nukentėjusysis F. I., apibūdindamas nusikalstamą veiką padariusio asmens žymes ir ypatybes, nurodė tik, jog tai buvo „Vyriškis <...> lieso kūno sudėjimo mažas“ (t.1,b.l. 168), o paaiškindamas, pagal kokias žymes ir ypatybes atpažino nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nurodė, kad atpažino „...iš nedidelio jo ūgio“, nes kitų bruožų neįsidėmėjo.

Teismas konstatuoja, jog nukentėjusieji V. V. ir F. I. nurodė nepakankamai nusikalstamą veiką padariusio asmens žymių ir ypatybių, kad kaltinamojo R. Č. parodymo jiems atpažinti rezultatai galėtų būti laikomi patikimais ir jais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas šiais ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatais nesiremia.

Nukentėjusiosios G. B. pareiškimas teisme, kad pinigus atidavė kaltinamajam negali būti pripažintas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti tinkamu įrodymu, nes pagal iki parodymo atpažinti atliktos apklausos metu nurodytas žymes ir ypatybes G. B. R. Č. neatpažino ir negalėjo smulkiau apibūdinti nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas, visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog neįrodyta, kad R. Č. apgaule savo naudai įgijo V. V., G. B. ir F. I. pinigus, todėl dėl šių kaltinimų jis išteisinamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č. dėl S. R. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamoj kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme - laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams. Nustatyti, kad bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 27 d. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. (dvi dienas). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, paskirtą subendrinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes.

R. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 4 d. ir 2012 m. spalio 5 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

S. R. civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš R. Č. S. R. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimą.

R. Č. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl V. V. turto įgijimo apgaule išteisinti, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. Č. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl G. B. turto įgijimo apgaule išteisinti, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. Č. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl F. I. turto įgijimo apgaule išteisinti, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. V. R. Č. pareikštą 800 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Genės B. R. Č. pareikštą 10000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

F. I. R. Č. pareikštą 2000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinį įrodymą - 2012 m. spalio 11 d. kratos metu iš R. Č. automobilio paimtą navigacinį įrenginį - grąžinti R. Č..

Telefonų knygos lapą ir išankstinio apmokėjimo paslaugos PILDYK kortelę be SIM kortelės sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam R. Č. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis