- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e1-2829-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26624-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko su savimi laikė žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, iki tol, kol 2024 m. liepos 12 d. apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, t. y. pateikė policijos pareigūnui.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo. Vairuotojo pažymėjimą nusipirko internetu (duomenys neskelbtini) Respublikoje iš internetinės svetainės. Užsisakė pažymėjimą ir jį jam paštu atsiuntė į jo gyvenamosios vietovės pašto skyrių (duomenys neskelbtini). Kadangi jau buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, draugas atsiėmė jo pažymėjimą iš pašto skyriaus, pašte už jį sumokėjo 500 Eur ir vairuotojo pažymėjimą atvežė jam. Draugo, kuris atsiėmė vairuotojo pažymėjimą ir jam jį atvežė, kontaktų nežino. Vairuotojo pažymėjimu naudojosi jau du metus (el. b. 1 t., b. l. 102–105). Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad neprisimena tikslios datos kada įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, naudojosi juo iki 2024 m. liepos 12 d., kol jį pateikus policijos pareigūnams buvo sulaikytas. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų (el. b. 1 t., b. l. 172–174).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba dieninėje pamainoje kartu su kolega, specialistu D. K.. 2024 m. liepos 12 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje buvo sustabdytas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nedraustas, neįregistruotas nustatyta tvarka, vairuotojas M. K. (M. K.) neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko ir paaiškino, kad automobilis priklauso jo pažįstamui, kuriam ir paskambino, kad jis atvyktų pasiimti savo automobilį. Apie 8.15 val. atvyko automobilio savininkas V. K. ir jam pateikė pirkimo pardavimo sutartį. Minėtas pilietis V. K. pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra netikras, nes dokumentas neatitinka visų saugos reikalavimų, taip pat šio dokumento nėra (duomenys neskelbtini) Respublikos duomenų bazėse. Dėl vairuotojo pažymėjimo V. K. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą pirko (duomenys neskelbtini) Respublikoje už 500 Eur (el. b. 1 t., b. l. 11–14).
2024 m. liepos 12 d. R. V. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kokias nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 74).
2024 m. liepos 12 d. vyresniojo tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neturėjo teisės vairuoti minėtos transporto priemonės. Atvykęs minėto automobilio savininkas V. K. specialistui R. V. pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą galimai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 1–6).
2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, šalia autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Įvykio vietoje matomas sustojęs tamsios spalvos automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. judėjimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) tilto ir (duomenys neskelbtini) žiedo (el. b. 1 t., b. l. 64–68, 69–71).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1837 (24) konstatuota, kad tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. vardu yra netikras. Netikro (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, numeris, duomenys, veido atvaizdas išspausdinti terminiu spausdintuvu (tas pats spausdintuvas gali spausdinti tiek termosublimacinio, tiek termotransferinio spausdintuvo būdu) plastiko kortelėje. Dokumente imituota optiškai kintanti priemonė veido atvaizdo srityje, aversas ir reversas padengti skaidriomis plėvelėmis su optiškai kintančiais vaizdais (el. b. 1 t., b. l. 140–142).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, t. y. pripažino žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo faktą. Kaltinamasis nurodė, kad niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimą nusipirko už 500 Eur, juo naudojosi apie dvejus metus. Tai, kad V. K. laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, be kita ko, patvirtina liudytojo specialisto R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad V. K. pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra netikras, nes dokumentas neatitinka visų saugos reikalavimų, taip pat šio dokumento nėra (duomenys neskelbtini) Respublikos duomenų bazėse. Dėl vairuotojo pažymėjimo V. K. įvykio vietoje paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą nusipirko (duomenys neskelbtini) Respublikoje už 500 Eur. Teismas nenustatė priežasčių netikėti minėto liudytojo parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. liepos 12 d. R. V. tarnybiniame pranešime ir 2024 m. liepos 12 d. vyresniojo tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuotos aplinkybės.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas V. K. vardu, kurį jis laikė ir panaudojo paduodamas policijos pareigūnams, yra netikras. To neginčijo ir pats kaltinamasis. Be to, tokią išvadą patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. 11-1837 (24), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. vardu yra netikras. Netikro (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, numeris, duomenys, veido atvaizdas išspausdinti terminiu spausdintuvu (tas pats spausdintuvas gali spausdinti tiek termosublimacinio, tiek termotransferinio spausdintuvo būdu) plastiko kortelėje. Dokumente imituota optiškai kintanti priemonė veido atvaizdo srityje, aversas ir reversas padengti skaidriomis plėvelėmis su optiškai kintančiais vaizdais (el. b. 1 t., b. l. 140–142). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti.
Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojo suformuluotame kaltinime V. K. inkriminuotas BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens V. K. įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo žinomai netikro dokumento įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo maždaug prieš dvejus metus (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą nusipirko internetu, jį paštu jam atsiuntė į jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Respublikoje pašto skyrių. Draugas atsiėmė jo pažymėjimą iš pašto skyriaus, pašte už jį sumokėjo 500 Eur ir vairuotojo pažymėjimą atvežė jam (kaltinamajam). Draugo, kuris atsiėmė vairuotojo pažymėjimą kontaktų nežino. Vien kaltinamojo prisipažinimo, be kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka įgijimo požymiui nustatyti. Kitų duomenų, kuriais būtų galima įrodyti tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Todėl šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Be to, pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra nurodytas nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas, todėl net ir nustačius šį požymį, baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla.
Dėl šių priežasčių netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš V. K. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia V. K. kaltės padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – žinomai netikro dokumento laikymą ir panaudojimą, o to visiškai pakanka pripažinti V. K. kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko su savimi laikė žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, iki tol, kol 2024 m. liepos 12 d. apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, t. y. pateikė policijos pareigūnui.
Taigi šioje byloje nustatyti V. K. padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 183–186).
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje nėra duomenų apie V. K. teistumą ar baustumą administracine tvarka Lietuvos Respublikoje (el. b. 1 t., b. l. 61–62). Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 39 paros arešto, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
V. K. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 2024 m. liepos 12 d. 9.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (el. b. 1 t., b. l. 20–23, 112–115, 195–196). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis). Atsižvelgiant į V. K. paskirtą bausmę ir jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, laikyti kaltinamąjį atlikusiu bausmę.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. 11-1837 (24) likusį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 39 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2024 m. liepos 12 d. 9.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti V. K. atlikusiu bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. 11-1837 (24) likusį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.