Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-2943-890/2016 A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. A. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016-05-26, apie 5.01 val., Taikos pr., Baltijos pr., Klaipėdoje, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,43 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 13 d.

2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas A. B. prašymas sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme A. B. nurodė, kad yra visos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir pasiekti ATPK numatyti administracinės nuobaudos paskirties tikslai. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vienai iš pagrindinių tiesioginių darbo funkcijų atlikti, kadangi kaip ergoterapeutui tenka lydėti pacientus į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai ir patikrai. Taip pat nurodė, kad dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tiesiogiai pablogėjo jo finansinė padėtis, kadangi pažįstamam, kuris jį vežioja į darbą, per mėnesį moka 40 Eur, nors jo darbo užmokestis yra tik 350 Eur. Be to, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis patyrė stuburo diskų išvaržą, todėl teisė vairuoti jam reikalinga ir dėl pablogėjusios sveikatos.

Skundžiama 2017 m. vasario 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. B. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad A. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, būdamas anksčiau baustas už įvairius KET pažeidimus, todėl, teismo nuomone, jo padarytas pažeidimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o jo atsainaus požiūrio į teisės normas ir visuomenės saugumą rezultatas. Pagal teismų praktiką, būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl šios specialiosios teisės netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, vienareikšmiai suponuojančios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad A. B. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti jam paskirto specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

A. B. teigimu, skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta šabloniškai, neįvertinus šio atvejo individualiai, neįvertinus visų bylai pateiktų įrodymų, prieštaraujanti Lietuvos teismų praktikai, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų motyvų.

Teismas visiškai nepasisakė apie esminį ATPK 329 straipsnio taikymo kriterijų ir nesprendė, ar būtų pasiekti ATPK įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad buvo padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, ir padarė išvadą, kad dar nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, tačiau kitų motyvų nenurodė ir detaliau jo prašymo neanalizavo. A. B. sutinka, kad jo padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus, tačiau tai neužkerta kelio taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nes ATPK normos neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas.

Lietuvos teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad teismas privalo išsamiai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino visiškai arba vertino labai paviršutiniškai jo 2017-01-30 prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis.

Pirma, sprendžiant ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtų administracinių nuobaudų, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai ar ne.

A. B. pažymi, jog jis niekada neneigė savo kaltės dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi bei sutinka, kad administracinė nuobauda, atimant specialiąją teisę, jam buvo paskirta pelnytai ir teisėtai, tačiau prašo atsižvelgi į tai, kad toks neteisėtas poelgis buvo vienkartinis, atsitiktinis ir išprovokuotas itin jam skaudaus jo gyvenime įvykio. Dėl padaryto pažeidimo jis padarė išvadas, tapo rimtesnis, atsakingas, sąžiningas ir disciplinuotas pilietis ir pasižada ateityje elgtis rūpestingai bei atsakingai ir jokių pažeidimų nedaryti, nes, išanalizavęs savo padarytą klaidą, suprato, kokios skaudžios galėjo būti jo poelgio pasekmės. Kaip matyti iš teismui pateiktų jo darbdavio ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini)“ trenerio A. J. charakteristikų, jis charakterizuojamas teigiamai.

Antra, iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad, be nuobaudos už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra galiojanti tik viena nuobauda – už stovėjimą uždraustoje zonoje (už šį pažeidimą paskirta 14 Eur bauda buvo nedelsiant sumokėta), tačiau šis pažeidimas nėra šiurkštus ar pavojingas ir nėra analogiškas pažeidimui, dėl kurio jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal teismų praktiką, pažeidėjo praeityje padaryti kitos rūšies KET pažeidimai nėra kliūtis taikyti pažeidėjui ATPK 329 straipsnį, nes įstatymas tokių apribojimų nenumato. Vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad paskirtos nuobaudos tikslai nebus pasiekti sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokią išvadą leistų daryti duomenys apie tai, kad asmuo praeityje buvo baustas už analogišką pažeidimą, atimant teisę vairuoti transporto priemones, ar už pabėgimą iš eismo įvykio vietos, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. A. B. teigimu, jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, anksčiau už analogišką pažeidimą jis nebuvo baustas, teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, tai rodo, kad jis yra atsakingas, pareigingas ir laikosi nusistovėjusių bendro gyvenimo normų. Remiantis Lietuvos teismų praktika, aplinkybė, kad asmuo anksčiau nebuvo baustas už analogiškus KET pažeidimus ir kad paskirtas baudas sumokėjo, vertintina pažeidėjo naudai.

Trečia, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, yra svarbus ir girtumo laipsnis pažeidimo padarymo metu. Remiantis teismų praktika, paprastai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra sutrumpinamas nustačius lengvą neblaivumo laipsnį, kaip ir yra šiuo atveju. Tuo tarpu, esant didesniam nei lengvas neblaivumo laipsniui arba sukėlus avariją, pabėgus iš įvykio vietos ar pan., paprastai prašymai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo yra netenkinami.

A. B. nurodo, kad analogišką jo atvejui situaciją nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir 2016-12-30 nutartyje Nr. ATP-523-332/2016 nurodė, kad nors pažeidėjas vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,86 promilės neblaivumo laipsnis), tuo sukeldamas pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, be to, jis iki nubaudimo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimu buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ATPK 329 straipsnio nuostatos D. K. negali būti taikomos remiantis vien tomis aplinkybėmis, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir tuo, kad jis iki jo nubaudimo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimu baustas administracine tvarka. Be to, A. B. atkreipia teismo dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra atvejų, jog yra pritaikomas ATPK 329 straipsnis net ir tada, kai pažeidėjas buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tai, A. B. nuomone, leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtai ir turi būti panaikinta.

Ketvirta, be ATPK 329 straipsnyje numatytų formaliųjų pagrindų ir teismų praktikoje išaiškintų papildomų pagrindų, priimdamas sprendimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, teismas gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, tokias kaip prasta asmens sveikata ir kt. A. B. nuomone, teismas be pagrindo nevertino kaip rimtos priežasties sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą fakto, kad dėl pablogėjusios sveikatos – stuburo diskų išvaržos, dėl kurios tiesiogiai yra apribota jo judėjimo laisvė, jam reikia nuolatos važinėti pas gydytojus. Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, jog jam reikalinga reabilitacija, tačiau važinėti į ją sunkiai judant ir nuo staigesnių judesių jaučiant skausmus, dėl ko jis nuolatos priverstas vartoti nuskausminamuosius medikamentus, neturint teisės vairuoti automobilį, yra labai sudėtinga, skausminga ir nepadeda jo išgijimui. Vien dėl to jis jau daugiau nei pusę metų yra „įkalintas“ namuose (išskyrus darbo funkcijų atlikimą). Kadangi jam sunku judėti, tai ne tik jis, bet ir jo artimieji patiria labai daug nepatogumų, tai teismų praktikoje vėlgi yra vertinama kaip svarbi aplinkybė taikant ATPK 329 straipsnį. Kartais teismai svarbia priežastimi pritaikyti ATPK 329 straipsnį vertina ne tik paties pažeidėjo, bet netgi ir jo artimųjų asmenų (vaikų, tėvų) pablogėjusią sveikatą, nors tai tiesiogiai nėra susiję su pažeidėjo asmenybe. Be to, A. B. atkreipia dėmesį į tai, kad jo sveikata pablogėjo jau po pažeidimo padarymo, taigi tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo vertinama teismui priimant 2016-06-22 nutarimą.

Penkta, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio nelaikytinas išskirtine aplinkybe. Tačiau vėlgi, vadovaujantis ta pačia Lietuvos teismų praktika, akivaizdžiai matyti, kad kitiems pažeidėjams teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinama anksčiau nustatyto termino būtent dėl šios priežasties. Teismai patenkina pažeidėjų prašymus netgi vien dėl to, kad yra „apsunkintos darbinių funkcijų vykdymas“, vadinasi, netgi nesant būtinybės turėti teisę vairuoti dėl tiesioginių darbo funkcijų vykdymo. Be to, ne vienas aukštesnysis teismas yra sukritikavęs žemesniosios instancijos teismų sprendimus, kai be detalesnio paaiškinimo, atsisakant sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, yra tiesiog konstatuojama, kad darydamas pažeidimą pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Vertinant, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, neužtenka vien tokio deklaratyvaus konstatavimo. Turi būti vertinama visuma (pavyzdžiui, atlikta didžioji dalis nuobaudos, pažeidėjo asmenybė vertinama teigiamai, naujų pažeidimų nepadaryta, paskirta bauda sumokėta ir pan.). A. B. pažymi, kad jo darbdavys tarpininkavimo rašte nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vienai iš pagrindinių tiesioginių darbo funkcijų atlikti, t. y. lydėti pacientus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, Klaipėdos skyrių apžiūrai ir patikrai. Neturėdamas teisės vairuoti jis ne tik kad neatlieka šios savo darbo funkcijos, bet ir sukelia didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių savo darbdaviui. Deja, į darbdavio prašymą teismas neatsižvelgė.

Šešta, teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones tiesiogiai pablogėjo jo finansinė padėtis, taip pat nevertino fakto, kad automobilis yra vienintelė įmanoma transporto priemonė laiku nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini) (autobusas iš Klaipėdos autobusų stoties išvyksta ryte tik vieną kartą – 11 val., o darbas prasideda 8 val.). Ne veltui darbdavys, žinodamas šią problemą, Klaipėdos apskrityje gyvenantiems darbuotojams skyrė tarnybinį automobilį, kad jie visi susikooperavę galėtų laiku nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini). Būtent jam buvo pavesta vairuoti tarnybinį ligoninės automobilį, kuriuo kiekvieną darbo dieną jis veždavo bei parveždavo iš darbo savo vyresniuosius kolegas. Tačiau teismas į šį jo prašymą neatsižvelgė, nors pateiktame prašyme jis nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukėlė didelių nepatogumų ne tik jam, bet ir jo kolegoms, kuriuos kas dieną jis veždavo į darbą ir parveždavo iš darbo į namus. Neturėdamas teisės vairuoti jis yra priverstas savo pastangomis ir sąskaita ieškoti transporto, kad galėtų nuvažiuoti į darbą ir grįžti į namus. Patiriami papildomi kaštai yra neproporcingi jo gaunamam atlyginimui. Papildomai A. B. nurodo, kad Lietuvos teismai paskirtos nuobaudos terminą sutrumpina tiesiog remdamiesi šeimos, socialinių, kultūrinių ir ūkinių poreikių lengvesniu tenkinimu ir dėl galimybės tinkamai atlikti pavestas darbo pareigas.

Septinta, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. A. B. pažymi, jog jis supranta ir neginčija, kad jo padarytas pažeidimas yra šiurkštus, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą, kuris buvo nulemtas jo emocinės būklės (itin jam skaudaus įvykio gyvenime), padarė pirmą kartą, pažeidimu nepadaryta turtinė žala, nesukeltas eismo įvykis. Šiuo metu jis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos nuobaudos, t. y. iki specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos liko kiek daugiau nei 3 mėnesiai. Visą šį laikotarpį jokių naujų pažeidimų jis nepadarė. Neteisinga būtų iš teismo pusės konstatuoti, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų vien remiantis aplinkybe, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. A. B. nuomone, specialios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas, per jį jis įvertino savo elgesį, todėl tolesnis šios nuobaudos taikymas būtų perteklinis ir neproporcingas padarytam pažeidimui ir jo prašyme bei atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms.

A. B. nuomone, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda jau pasiekė ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl jam turėtų būti sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. A. B. manymu, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai tikslai bus pasiekti sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas šio jo prašymo netenkino, nes Lietuvos teismų praktikos pavydžiai analogiškose bei panašiose bylose rodo, kad analogiškos kaip jo aplinkybės kitų teismų buvo įvertintos kaip svarbios, į jas buvo atsižvelgta ir nuobaudos terminas buvo sutrumpintas. Yra nemažai net ir nesenos teismų praktikos, kai net ir esant sunkesniems pažeidimams nei jo padarytas ar net esant sunkinančioms aplinkybėms (pavyzdžiui, buvo padaryta labai daug KET pažeidimų, baustas už vairavimą neblaiviam ne pirmą kartą, pasitraukė iš įvykio vietos, sukėlė avariją ar pan.), vis tiek Lietuvos teismai nuspręsdavo sutrumpinti pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Iš viso to galima daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra per griežta, neproporcinga ir turėtų būti panaikinta.

Atskirasis skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. B. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutarys administracinėse bylose Nr. N-1-1571/2007, Nr. P-756-91/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. B. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. B. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,43 promilės). Toks girtumas daugiau kaip tris su puse karto viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus A. B. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) A. B. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą A. B. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

A. B., kvestionuodamas skundžiamą teismo nutartį, savo skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, rėmėsi praeities faktais apie jo ankstesnį baustumą, nors APK 329 straipsnis apie tai nekalba, juolab kad anksčiau jo padarytas pažeidimas nėra itin šiurkštus KET pažeidimas. Toks A. B. skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas netaikė jam administracinės atsakomybės už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, o aplinkybę apie jo baustumą apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą kartu ir sistemiškai su kitomis jo asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11–13), A. B. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tyčinius KET pažeidimus ir, nors kaip nurodoma pareiškėjo skunde, paskutinį kartą jis buvo baustas už tai, kad pažeidė draudžiamo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimus, o šis pažeidimas nėra itin šiurkštus KET pažeidimas, tačiau, kaip matyti, praeityje A. B. buvo baustas ir už nustatyto greičio viršijimą, o šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, priskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų. Šie duomenys charakterizuoja A. B. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenimis nustatytą A. B. elgesį vairuojant transporto priemones praeityje, jog jis vėl elgėsi lengvabūdiškai bei itin rizikingai ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai apelianto A. B. tvirtinimui, ši aplinkybė rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas A. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį, kai neblaivumas buvo net 1,43 promilės. Akivaizdu, kad anksčiau A. B. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek nuvažiuoti į darbą (duomenys neskelbtini) (pasak A. B., būtent jam darbdavys pavedė vairuoti tarnybinį ligoninės automobilį, kuriuo kiekvieną darbo dieną jis veždavo bei parveždavo iš darbo savo vyresniuosius kolegas), tiek lydint pacientus į (duomenys neskelbtini) ligoninę (jam, kaip ergoterapeutui, tenka lydėti pacientus į apžiūras ir patikras), tiek dėl pablogėjusios sveikatos (specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis patyrė stuburo diskų išvaržą, tai pasunkino jo judėjimo galimybę, dėl pablogėjusios sveikatos jam dažnai tenka lankytis pas gydytojus), nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Be to, A. B. nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti jam reikalinga nuvažiuoti į darbą kitame mieste, nei jis gyvena, t. y. į (duomenys neskelbtini), ir grįžti iš jo bei lydint pacientus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo žinoma dar iki pažeidimo padarymo, tačiau jis to nepaisė ir sėdo prie vairo neblaivus, būdamas visiškai abejingas pasekmėms. Kita vertus, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos A. B. charakteristikos (b. l. 53), jis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos departamente dirba nuo 2012 m., t. y. dirbo iki pažeidimo padarymo ir dirba iki šiol. Taigi akivaizdu, kad A. B. savo darbovietėje dirbo dar prieš pažeidimo padarymą, taigi jis žinojo, jog teisė vairuoti jam reikalinga važinėti į darbą iš Klaipėdos, kurs jis gyvena, į (duomenys neskelbtini), kur dirba, taip pat lydint pacientus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą. Kita vertus, kaip matyti iš minėtos A. B. darbdavio pateiktos charakteristikos, vairuoti darbdavio tarnybinį automobilį yra paskirtas ir kitas darbuotojas, o tai, kad dėl to ligoninė patiria finansinių nuostolių, nes, kaip nurodoma, tą pačią funkciją tuo pačiu metu atlieka du darbuotojai vietoj vieno, dėl to darbuotojų laikas išnaudojamas neefektyviai, savaime nesudaro pagrindo grąžinti A. B. teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, kaip ir pastarojo nurodoma aplinkybė dėl nepatogaus jo darbo laikui visuomeninio transporto grafiko nuvažiuoti į darbą iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde A. B. taip pat akcentuoja, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga ir dėl pablogėjusios sveikatos, nes dėl patirtos stuburo diskų išvaržos tiesiogiai yra apribota jo judėjimo laisvė, dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, traumą A. B. patyrė 2016 m. liepos mėnesį ir buvo nedarbingas nuo 2016-07-14 iki 2016-08-26 (b. l. 61–66), o 2017-01-12 medicinos dokumentų išraše nurodyta tik tai, kad dėl stuburo juosmeninės dalies išvaržos, potrauminės (sporto) kelių sąnarių artrozės, stuburo kanalo sterozės reikalingas tausojamasis režimas ir rekomenduotinas reabilitacinis gydymas bei su chirurgais sprendžiamas klausimas dėl operacijos (b. l. 68–69), tačiau duomenų, kad šios sveikatos problemos trukdo A. B. toliau dirbti, nepateikta. Kita vertus, sistemiškai analizuojant ATPK 27 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, matyti, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, jog tuomet, kai automobilį vairuoja neblaivus asmuo, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas net ir tuo atveju, jei jis naudojasi automobiliu dėl neįgalumo. Šioje normoje atsispindi įstatymo leidėjo nuostata, kad vairavimas būnant neblaiviam yra ypatingai šiurkštus pažeidimas, ir tokiu atveju asmeniui gali būti atimama teisė vairuoti net ir tuomet, jei tai reikštų judėjimo negalios nulemtą mobilumo apribojimą. Todėl akivaizdu, jog ir svarstant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, pažeidėjo nurodomas po traumos paūmėjęs stuburo ir kojų skausmas, kuris, kaip minėta, netrukdo jam toliau dirbti, nelaikytinas išimtine aplinkybe, dėl kurios jam turėtų būti pirma laiko grąžinamas vairuotojo pažymėjimas. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad A. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. B. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias A. B. skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.

A. B. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, kuris, jo teigimu, yra atsitiktinio pobūdžio, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. B. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. B., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslai A. B. jau pasiekti, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. B. ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei A. B. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį A. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.