Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovei advokatei A. M., atsakovams V. G., A. S., išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo atsakovams V. G., A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės santuoka su atsakovu V. G. nutraukta 2001-07-10, tais pačiais metais 2001-08-29 gimė duktė (duomenys neskelbtini). Kadangi duktė J. gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, todėl atsakovas V. G. ir buvo įrašytas vaiko tėvu. J. biologinis tėvas yra A. S.. Ieškovė su atsakovu A. S. artimai bendravo nuo 1999 m. Nuo 2001 m. sausio mėnesio iki 2001 m. birželio mėnesio gyveno kartu. Vėliau susipyko ir išsiskyrė, nuo to laiko nebebendrauja. J. turi teisę žinoti savo kilmę, savo tėvą ir kitus giminaičius iš tėvo pusės. Atsakovas V. G. nėra biologinis dukters J. tėvas, jos niekada neišlaikė, kartu negyveno, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Nuo dukters gimimo ieškovė viena rūpinasi jos sveikata, ugdymu, teikia jai visokeriopą pagalbą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Per mėnesį dukters išlaikymui reikia 160 eurų. Visas dukters pragyvenimui ir jos ugdymui būtinas išlaidas turi skirti abu tėvai proporcingai savo pajamoms ir turtui. Prašė dukters J. išlaikymui iš atsakovo A. S. priteisti po 80 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos nepilnametystės. Teismo posėdžio metu papildomai ieškovė paaiškino, kad praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, dėl netinkamai vesto gyvenimo būdo. Šiuo metu ji pasikeitė, pakeitė gyvenimo būdą. Kreipėsi į teismą, nes greitai bus dukrai 15 metų, gautų socialine pašalpą, dėl dukters interesų. Teigia, kad visada buvo aktualūs vaiko interesai, padidėjo poreikiai. Nori įrodyti kad duktė yra ne G., jis tuomet atliko bausme, ji su juo negyveno, nepalaikė ryšio. Tuo metu gyveno su vaikais ir S.. Kai vaikas gimė, A. S. atlikinėjo bausme įkalinimo įstaigoje ir ji viena augino dukrą. Prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos. Šiuo metu dukra gyvena su ja, todėl prašo nustatyti jos gyvenamąją vietą. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė prašė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti visiškai.

Atsakovas V. G. reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pripažino pagrįstais. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nėra biologinis J. G. tėvas, nes nuo 1998 m. iki 2001 metų rugsėjo vidurio atliko bausmę Marijampolės pataisų darbų kolonijoje ir su ieškove nebendravo. Ieškovė G. G. pataisos namuose nelankė. Apie vaiko gimimą sužinojo iš savo mamos. 2015 metais iš antstolio sužinojo, kad jis įrašytas mergaitės tėvu. Mergaitę yra matęs 2-3 kartus, tačiau tėvystės nepripažįsta.

Atsakovas A. S. sutiko su visais ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad jį pripažįsta. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1999 metų jis artimai bendravo su ieškove, gyveno kartu iki 2001 m. Po atliktos DNR ekspertizės savo tėvystę pripažįsta ir sutinka teikti išlaikymą. Prašomo priteisti dydžio neginčija.

Savivaldybės institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje - pritarė ieškovės G. G. prašymui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu skyriaus atstovė nurodė, kad duotą išvadą palaiko ir papildomai paaiškino, kad ieškovės reikalavimas atitinka ieškovės dukters J. G. interesus. Mergaitė savo nuomonę išreiškė raštu. J. teigimu, ji nepažįsta V. G., kuris dokumentuose yra įrašytas jos tėvu. J. sutinka, kad jos tėvu būtų įrašytas A. S., tačiau nori, kad pavardė liktų ir toliau „G.“, nes tokia yra sesers ir mamos pavardė. Vaiko kilmės nustatymas yra labai reikšmingas, nes būtent kilme grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko teisė yra žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais. Ieškovė G. G. prašo priteisti iš atsakovo A. S. dukrai J. G., gim. 2001-08-29, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 eurų iki dukros pilnametystės. Vaikų teisių apsaugos skyrius prašomą 80 eurų išlaikymą vaikui vertina kaip minimalų užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovė G. G. prašo nustatyti dukters J. G. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos motina. Pati J. išreiškė norą likti gyventi su mama. Skyrius nustatė, kad G. G. turi sąlygas auginti vaikus. Šeima gyvena Panevėžio rajono savivaldybės skirtame bute su daliniais patogumais. Bute yra du kambariai, virtuvė. Vaikams skirti 2 atskiri kambariai, pakankamai švaru ir tvarkinga. J. G. ir motinos santykiai geri. Motina rūpinasi vaiko auklėjimu ir ugdymu, sveikata, laisvalaikio organizavimu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta - ieškovės G. G. santuoka su atsakovu V. G. nutraukta 2001-07-10; G. G. 2001-08-29 gimė dukra J.. Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2001-09-07 išduotame gimimo liudijime AA Nr.093026 nurodyta, kad 2001-08-29 gimė J. G., kurios tėvu gimimo metrikų knygoje įrašytas V. G., o motina – G. G. (įrašo Nr.84).

Šios bylos reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai akcentuoja žmogaus teisę žinoti, kas yra jo tėvai. Teisiniai santykiai, susiję su tėvystės nustatymu, yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami prioritetiškai.

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pateikimui, motyvuodama, tuo, kad nors ji nuo vaiko gimimo žinojo, jog dukters tikrais tėvas yra A. S. ir negali objektyviomis priežastimis pateisinti savalaikio nesikreipimo į teismą, tačiau vaikas nori ir turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, savo tėvus ir artimus giminaičius, neturėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, pripažįsta svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 3.161 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 str. 2 d. numatyta, kad vaikui gimus praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Taigi J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu jos gimimo liudijime įrašytas V. G.. Ieškovė prašė ne santuokos metu gimusios dukros tėvu pripažinti atsakovą A. S.. Pagal CK 3.150 str. 1 d. nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai - civilinėje byloje Nr. 2-217-812/2013 (123-124 b.l.) esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES52/13(01) patvirtina, kad atsakovas A. S. yra vaiko J. G., gim. 2001-08-29, tėvas su 99,99997 % tikimybe. Šios išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsakovas tėvystės ir ekspertizės akto išvados neginčijo. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad atsakovas V. G. nėra biologinis J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir tuo pačiu daro išvadą, jog yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme. Atsakovas A. S. pripažintinas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu (CK 3.146 str. 1 d.).

J. G., gim. 2001-08-29, gyvena kartu su ieškove. Ieškovė prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas A. S. dėl to neprieštaravo. Institucijos teikiančios išvadą atstovas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės J. G., gim. 2001-08-29, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. G..

Šalys patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Nustatytina, kad atsakovas A. S. su dukra J. G., gim. 2001-08-29, bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo susitarimą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. S. 80 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutiko teikti dukrai 80 EUR išlaikymą per mėnesį. Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad reikalaujamo išlaikymo suma leistų tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju, nesant ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio, teismas neanalizuoja pateiktų įrodymų dėl išlaidų dydžio, ieškovės turtinės padėties. Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas, atsižvelgia į tai, kad atsakovas A. S. neginčijo išlaikymo dydžio, atsiliepimo ir įrodymų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius, kuriems pagal įstatymą privalo teikti paramą, nepateikė. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių atsakovo negalėjimą mokėti prašomo dydžio išlaikymą, todėl daro išvadą, kad priteistina 80 Eur išlaikymo suma yra realiai įvykdoma ir nepažeis jo interesų. Priteisiama išlaikymo suma laikytina pagrįsta ir protinga, reikalinga vaiko, išlaikymui bei atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.) bei realiai įvykdoma. Teismas, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą, ieškinį tenkina visiškai, priteisdamas iš atsakovo A. S. nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisdamas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iki jos pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Ieškovė teismo sprendimu skiriama J. G. mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja (CK 3.190 str.).

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė G. G. paduodama ieškinį sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį (6 b.l.). 2015-07-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (1.2)SP1-15-T-1403-1518 yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (16 b. l.). Duomenų apie tai, kad ji yra sumokėjusi 50 proc. žyminio mokesčio, byloje nėra. 2015-09-09 Panevėžio teismo nutartimi ieškovė yra atleista nuo 31 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį (37-38 b.l.). Byloje pateikti įrodymai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra – 186,97 Eur atstovavimo išlaidos ( 74 b.l.), 11,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.). Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 80 str.1d.5p., 92 str., 96 str.1d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Pripažinti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. G. nėra V. G. vaikas.

Pripažinti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. G. yra A. S. vaikas.

Nustatyti nepilnametės J. G., gim.2001-08-29, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. G., gim.2001-08-29, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo 2015-09-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui J. G. mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama jos motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 5,00 Eur (penkis eurus) žyminį mokestį ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, 5,98 Eur (penkis eurus 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodai 5660), bei 93,48 Eur (devyniasdešimt tris eurus 48 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, 5,98 Eur (penkis eurus 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodai 5660), bei 93,48 Eur (devyniasdešimt tris eurus 48 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.