- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- eI2-1753-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03057-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 6561,13 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena prieš pareiškėją buvo pradėta 2017-08-17, nutraukta 2018-07-10, nutarimas nutraukti administracinę teiseną įsiteisėjo 2018-07-30.
Pažymėjo, jog 2017-08-17 10.30 val. (duomenys neskelbtini) ., pareiškėjas buvo sustabdytas vairuodamas transporto priemonę. 2017-08-17 10.39 val. alkoholio matuokliu pareiškėjui nustatytas 0,43 promilės (taikytina paklaida 0,017 prom.) neblaivumas. Pareiškėją testavo pareigūnė A. P.. Pareiškėjas su matuoklio rodmenimis nesutiko, prašė leisti pūsti pakartotinai arba nekliudyti jam kuo greičiau nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pateikti kraujo mėginį blaivumui nustatyti. Į pareiškėjo prašymus nebuvo įsiklausyta, priešingai, prieš pareiškėjo valią (neturint pareiškėjo sutikimo) pareiškėjas buvo nugabentas į policijos komisariato patalpas surašyti protokolo. 2017-08-17 11.10 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. T. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 98ANP-113424131-17 dėl to, kad 2017-08-17 10.30 val. pareiškėjas (duomenys neskelbtini)., vairavo sunkvežimį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,43 promilės girtumas, nurodė, jog už tai nustatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktas, nusižengimui nustatyti panaudotos technikos priemonės: alkoholio matuoklis ALCOTEST 7510, ARJK-0088, 0590345, 0,43 promilės.
2017-08-17 11.39 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnė A. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (pareiškėjui), viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17, kuriuo, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, skyrė V. V. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 350 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. Nutarime tyrėja A. P. nurodė pažeidimo (aut. past. – turi būti „nusižengimo“) esmę: <...>2017-08-17 10.30 val. (duomenys neskelbtini) V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,43 promilės girtumas <...>. Procesiniai veiksmai su pareiškėju buvo atliekami 2017-08-17 nuo 10.30 val. iki 12.15 val., t. y. 1 val. 45 min. 2017-08-17 12.50 val. VšĮ Jurbarko ligoninėje buvo paimtas pareiškėjo kraujo mėginys ir pagal specialisto išvadą konstatuota, jog pareiškėjo kraujyje alkoholio nerasta. Nesutikdamas su 2017-08-17 nutarimu, pareiškėjas apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017 2017-08-17 nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17 panaikino ir bylą grąžino institucijai, atlikusiai tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Už tą patį nusižengimą (nurodant kitą nusižengimo padarymo vietą), praėjus 5 mėnesiams po įvykio, 2018-01-17 pareiškėjui buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas. 2018-01-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 66-ANR_P-149-2018 už tai, kad V. V. (duomenys neskelbtini)., 2017-08-17 10 val. 30 min. padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. 2017-08-17 10.30 val. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,43 promilės girtumas. Tyrėja nurodė, jog už tai nustatyta atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pažeistas KET 14 punktas, nusižengimui nustatyti panaudotos technikos priemonės: alkoholio matuoklis ALCOTEST 7510, ARJK-0088, 0590345, 0,43 promilės, paklaida 0,01 promilės. Pateiktas pasiaiškinimas, kuriame asmuo laikosi Jurbarko rajono apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017 duotų paaiškinimų: prieš pučiant pareigūnai paklausė, kada gėrė alkoholio, daugiau nieko neklausė; nesutikęs su nustatytu neblaivumu, asmuo davė mėginį gydymo įstaigoje, kur kraujyje nebuvo rasta alkoholio.
2018-02-05 10 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja O. R., dalyvaujant pareiškėjui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 91-ANR_N-139-2018 ir, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, skyrė V. V. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. Nesutikdamas su 2018-02-05 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-139-2018, pareiškėjas skundą teikė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018-07-10 išnagrinėtą pareiškėjo skundą patenkino visiškai, nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant V. V. veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Marijampolės AVPK su priimtu teismo nutarimu sutiko, apeliacine tvarka nutarimo neginčijo. 2018-07-10 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-47-630/2018 teismas konstatavo, kad procesinis sprendimas patraukti V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik vieną kartą atlikto patikrinimo alkoholio matuokliu rodmenimis. Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant skundžiamą nutarimą V. V. vadovautasi nebuvo. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl V. V. patikrinimo alkoholio matuokliu aplinkybių. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, jog pareiškėjo neblaivumas buvo nustatomas pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas nuo pat pradžių nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, o policijos pareigūnai apribojo jam galimybę įgyvendinti jo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, t. y. nesutinkant su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, pačiam asmeniui per 1 valandą nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Policijos pareigūnai neleido asmeniui per kuo trumpesnį laiką nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo, priešingai, pareigūnai atliko veiksmus, kurie nebuvo būtini atlikti nedelsiant, tai yra surašę administracinio nusižengimo protokolą, neatidėdami bylos nagrinėjimo, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, – tai taip pat pailgino laikotarpį. Be to, patruliavo su neveikiančia (sugedusia) technine įranga, todėl neturėjo galimybės surašyti administracinio nusižengimo protokolo asmens sustabdymo vietoje, vežė asmenį į policijos komisariatą ir ten buvo laikomas dar ilgiau. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui buvo nustatytas minimalus neblaivumo laipsnis, už kurį yra traukiama administracinėn atsakomybėn, bei į tai, kad asmuo ne kartą pats prašė policijos pareigūnų pasitikrinti neblaivumą pakartotinai, teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai turėjo atsižvelgti į asmens prašymą pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu dar kartą bei suteikti galimybę per kuo trumpesnį laiką nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pakartotiniam neblaivumo nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kad kraują ištyrimui pareiškėjas pateikė tik po 2 val. 11 min. nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo (o ne per 1 val., kaip numato teisės aktai), dėl etilo alkoholio koncentracijos kraujyje mažėjimo greičio ir galimybės iki nulio pasišalinti 0,43 prom. per 2 val. 11 min., byloje buvo paskirta ekspertizė. Ištyręs įrodymų visetą, administracinę teiseną teismas nutraukė nesant pareiškėjo veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.
Nurodė, jog 2017-08-17 pareiškėjas pareigūnų buvo sustabdytas darbo metu, vairuodamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką. 2018-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams išdavė pareiškėjo charakteristiką, kurioje V. V. charakterizavo kaip atsakingą, sąžiningą, darbštų bei lojalų darbuotoją, aktyviai prisidedantį prie bendrovės darbo rezultatų. Darbdavys pažymėjo, jog pareiškėjas įmonėje nuo 2017-06-20 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Jo darbo užmokestis buvo 839,42 Eur (neatskaičius mokesčių) ir dienpinigiai. Į pareiškėjo darbo funkcijas įėjo darbas, tiesiogiai susijęs su sunkiasvoriu transportu, krovinių gabenimu, dokumentų, važtaraščių pildymu. Darbo pobūdis buvo labai aktyvus ir mobilus, darbo funkcijoms atlikti būtina darbo priemonė yra vilkikas, todėl būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Įvykus minėtai situacijai ir laikinai praradus vairuotojo pažymėjimą, išlaikydamas darbo vietą, darbdavys pareiškėjui suteikė nemokamas atostogas nuo 2017-08-25 iki 2017-11-30. Pateikęs duomenis apie užsitęsusius teisminius ginčus dėl nuobaudos, 2017-12-01 pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas. Dėl darbo vietos paieškos pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos darbo biržą. Nuo 2017-12-05 Lietuvos darbo biržoje buvo įrašytas į darbo ieškančių asmenų gretas, VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpis Darbo biržoje yra nuo 2018-01-01 iki 2018-07-26. Už šį laikotarpį pareiškėjui išmokėta 1 859,64 Eur nedarbo draudimo išmoka. Pagal pareiškėjo Darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 839,42 Eur per mėn. (neatskaičius mokesčių), darbo trukmė 8 val. per dieną, 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis įsigaliojo 2017-06-19, nutraukta 2017-12-01. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėjo nedraudiminis laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2017-08-25 iki 2017-11-30. Atsižvelgiant į tai, kad už 20 darbo dienų UAB „(duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išmokama į rankas 764 Eur (764 Eur/20 d. d. = 38,20 Eur), per laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2018-07-27 pareiškėjui būtų išmokėta 8 490,97 Eur darbo užmokesčio suma. Iš šios sumos atėmus pareiškėjui išmokėtą nedarbo išmoką – 1 859,64 Eur ir galutinį atsiskaitymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 40,20 Eur, negautų pajamų suma yra 6 561,13 Eur, kurią pareiškėjas būtų gavęs per laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2018-07-27, bet negavo dėl apribotos teisės vairuoti transporto priemones. Atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas išsyk buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ toms pačioms pareigoms, kaip ir iki 2017-12-01 atleidimo. Negautas pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas laiko turtine žala. Tai pajamos, kurias pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti iš savo darbdavio pagal Darbo sutartį.
Susiklosčiusi situacija sukėlė pareiškėjui neigiamų neturtinių padarinių (neturtinę žalą). Dėl nusižengimo, kurio nepadarė, pareiškėjas daugiau nei vienuolika mėnesių patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, t. y.: netikrumo jausmas dėl ateities, įtampa ir stresas dėl teisminių procesų, nemiga, moralinis pažeminimas institucijose įrodinėjant savo nekaltumą, nors įrodinėjimo pareigą šiuo atveju turėjo atsakovė (valstybė), sumenkintas autoritetas prieš darbdavį, prieš pareiškėjo vaikus ir jų motiną (negalint teikti vaikams reikiamo išlaikymo ir paramos), pragyvenimo lėšų stygius, asmuo turėjo tenkintis žmogaus orumą žeminančia pragyvenimui tenkančia nedarbo išmoka, kurios nepakako patenkinti būtiniausiems poreikiams maistui ir būstui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Marijampolės AVPK pareigūnai pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis). Pareiškėjo neblaivumas buvo nustatomas pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus bei kitus numatytus teisės aktuose reikalavimus, – tai konstatuota įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-10 nutarime administracinėje byloje Nr. II-47-630/2018 bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017.
Be to, Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK vilkino perduoti bylos medžiagą Šakių rajono policijos komisariatui, kuriam pagal kompetenciją priklausė nagrinėti įvykį (Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2017-08-17 nutarimo Nr. 98ANN-113433039-17 panaikinimo priimta 2017-10-19, byla Šakių rajono policijos komisariatui perduota 2018-02-05).
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, pirmiau nurodytais veiksmais Marijampolės AVPK pareigūnai pažeidė proceso teisingumo (sąžiningumo) ir teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) yra nustatęs teisingo (sąžiningo) proceso principo sąsajas su kitomis Konvencijos numatytomis garantijomis. Marijampolės AVPK pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, teisėtumo principus, tariamo pažeidimo fiksavimo metu galiojusio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2004-07-16 įsakymo Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ 4.9 papunkčio reikalavimus būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, pareigūnai neatliko jiems ANK įtvirtintų pareigų, o jų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų.
Pareiškėjo vertinimu, teismo priimtų procesinių sprendimų (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017 ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018-07-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-47-630/2018) analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus pareigūnų veiksmus ir suteikia teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo iš valstybės. Tarp atsakovės veiksmų ir pareiškėjui kilusių pasekmių (turtinės ir neturtinės žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2016-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Minėta, kad pareiškėjas patyrė 6 561,13 Eur nuostolių (negautų pajamų), kurie yra atsakovės veiksmų (netinkamo pareigų atlikimo) rezultatas. Šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto pagal pareiškėjo Darbo sutartį su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo lūkestis gauti šias pajamas buvo pagrįstas: pareiškėjas darbe buvo gerai charakterizuojamas ir vertinamas, laikant jam darbo vietą, buvo išleistas nemokamų atostogų ir tik užsitęsus teisinėms procedūroms iš įmonės buvo atleistas. Susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas tą pačią dieną buvo priimtas atgal į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su skunde nurodytais neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais. Policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Per visą laikotarpį, kol institucijos aiškinosi, kaip ir kam priklauso tirti atvejį, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pareiškėjui nepagrįstai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, asmuo pagal teisėsaugos pareigūnų nurodymus privalėjo lankytis institucijose, dalyvauti teismuose, rinkti įrodymus, įrodinėti savo nekaltumą, buvo atleistas iš darbo, liko be pragyvenimo šaltinio, be kaltės atliko nuobaudą (beveik 12 mėnesių neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir negalėjo dirbti darbo, kurį geba dirbti). Pareiškėjui administracinę nuobaudą paskyrus neteisėtais Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmais, pagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Teismų praktikoje yra pripažinta, jog administracinės nuobaudos paskyrimas asmeniui sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas – papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų. Pareiškėjo vertinimu, sąžininga, teisinga ir protinga satisfakcija dėl patirtų neigiamų pasekmių pareiškėjui būtų 500 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu iš dalies sutiko. Šiuo konkrečiu atveju Marijampolės AVPK pareigūnai įgyvendindami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų uždavinius atliko Policijos įstatymo 6 straipsnyje nustatytas funkcijas – eismo automobilių keliais priežiūrą, administracinių nusižengimų prevenciją bei atskleidimą. Administracinio nusižengimo teisena prieš pareiškėją buvo pradėta 2017-08-17, kai Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai sustabdė pareiškėjo vairuojamą sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas. Tą pačią dieną Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnė, dalyvaujant pareiškėjui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17, kuriuo, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, paskyrė pareiškėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 350 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. laikotarpiui. Nesutikdamas su 2017-08-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnės A. P. priimtu administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 98ANN-113433039-17, pareiškėjas šį nutarimą apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017 2017-08-17 nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17 panaikino ir bylą grąžino institucijai, atlikusiai tyrimą, tam, kad būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis nutarimas. 2018-01-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 66-ANR_P-149-2018 už tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini)., 2017-08-17 10 val. 30 min. padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. 2017-08-17 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,43 promilės girtumas. 2018-02-05 10 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, dalyvaujant pareiškėjui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 91-ANR_N-139-2018 ir, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, skyrė pareiškėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. laikotarpiui. Nesutikdamas su 2018-02-05 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-139-2018, pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams. 2018-07-10 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja L. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. V. skundą dėl Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato 2018-02-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-139-2018, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Taigi, pripažino, kad Marijampolės AVPK neskundė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018-07-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-47-630/2018, kuriame buvo nustatyta, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjas neteko teisės vairuoti transporto priemonę ir todėl patyrė turtinę žalą.
Ginčo atveju pareiškėjas nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų per laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2018-07-27, kai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, patyrė turtinę žalą: negavo 6 561,13 Eur pajamų, kurias realiai būtų gavęs kaip darbo užmokestį iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylose dėl žalos atlyginimo žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso pareiškėjui. Be to, vertinant turtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus matyti, jog pareiškėjui 2017-10-31 surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-126161307-17 pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir paskirta bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn. laikotarpiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2017-11-20 iki 2018-02-19. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės AVPK negali būti atsakingas už visus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių jam atsirado turtinė žala. Pareiškėjo reikalavimas už laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2018-02-19 priteisti turtinę žalą pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl manytina, kad pareiškėjas turtinės žalos dydžio neįrodė ir ji turi būti atitinkamai mažinama, kadangi nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones už kitą nusižengimą nei ginčo atveju.
Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie patirtą neturtinę žalą. Nekonkretūs, deklaratyvūs, abstraktūs, atkartojantys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą teiginiai negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Galimo neigiamo poveikio trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip smulkų, mažareikšmį, kuris pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių bei sunkumų, kurių intensyvumas viršijo administracinės teisenos proceso įprastai sukeliamus nepatogumus. Marijampolės AVPK nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Visa tai, atsakovės atstovo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai nepagrįstas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybės pareiga atlyginti žalą kildinama iš delikto, t. y. turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Marijampolės AVPK nuomone, CK 6.210 straipsnis numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Ši norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šiuo atveju atsakovas jokios vykdytinos piniginės prievolės pareiškėjui neturėjo, taigi nebuvo ir negali būti praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui. Todėl reikalavimas priteisti palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtai surašyto protokolo ir priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir iš to kylančios turtinės (negautos pajamos) ir neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017-08-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17, kuriuo, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, paskyrė pareiškėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 350 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. laikotarpiui.
Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-523/2017 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2017-08-17 nutarimą Nr. 98ANN-113433039-17 panaikino ir bylą grąžino institucijai, atlikusiai tyrimą, tam, kad būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis nutarimas.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-10-19 nutartyje pažymėjo, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka reglamentuotas ANK XXXIII skyriuje. ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Nustatė, jog tas pats pareigūnas, kuris prisidėjo prie administracinio nusižengimo tyrimo, neturėtų priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, o tai šiuo atveju ir buvo atlikta. Taip pat konstatavo, jog nebuvo išaiškintos pareiškėjo teisės, netinkamai surašytas nutarimas (neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-22 nutarimo Nr. 640 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų), administracinė nuobauda paskirta jos neindividualizavus, protokole bei nutarime nurodyta netiksli nusižengimo padarymo vieta, pažeista kompetencija nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą.
2018-01-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 66-ANR_P-149-2018 už tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini)., 2017-08-17 10 val. 30 min. padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2018-02-05 priėmė nutarimą Nr. 91-ANR_N-139-2018 ir, vadovaudamasi ANK 422 straipsnio 5 dalimi, skyrė pareiškėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėn. laikotarpiui.
Pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2018-02-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-139-2018 apskundė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018-07-10, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato 2018-02-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-139-2018, nutarimą panaikino ir bylą nutraukė nesant pareiškėjo veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Nutarimas įsiteisėjo 2018-07-31.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018-07-10 nutarime pažymėjo, jog teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik vieną kartą atlikto patikrinimo alkoholio matuokliu rodmenimis. Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant skundžiamą nutarimą V. V. vadovautasi nebuvo. Kaip matyti tiek iš V. V. skundo, tiek iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas ginčija patį administracinio nusižengimo padarymo faktą. Nustatyta, jog policijos pareigūnai nesuteikė galimybės asmeniui pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu pakartotinai, taip pat, užuot leidę asmeniui per kuo trumpesnį laiką nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo, atliko veiksmus, kurie nebuvo būtini atlikti nedelsiant, tai yra surašę administracinio nusižengimo protokolą, neatidėdami bylos nagrinėjimo, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o tai taip pat pailgino laiką. Be to, dėl techninės įrangos gedimo (sistemos neveikimo) nebuvo galimybės surašyti administracinio nusižengimo protokolo asmens sustabdymo vietoje, todėl asmuo turėjo vykti į policijos komisariatą ir buvo laikomas dar ilgiau. Taip pat nustatyta, jog asmens neblaivumas buvo nustatomas nelaukiant 15 minučių, tai yra pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimo instrukcijoje aiškiai nustatyta, kad jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10–15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Teismas padarė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad V. V. 2017-08-17 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 0,43 (± 0,02) promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A4543-520/2017 ir kt.).
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. LAT 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, sudarytų galimybę teismui visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. ???Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartimi panaikinus Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK 2017-08-17 nutarimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo institucijai buvo aiškiai konstatuoti nutarimo neteisėtumo pagrindai. Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-10 priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuoti taip pat netinkami Marijampolės AVPK Šakių rajono PK pareigūnų veiksmai priimant 2018-02-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Teismo nutarimas įsiteisėjęs. Todėl teismo nutarime konstatuoti pareigūnų padaryti procedūriniai pažeidimai, nesilaikant ANK nuostatų, pareiškėjui nesuteikiant galimybės per 1 val. nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimas Nr. 452), pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti esant vieną iš Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Kadangi institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektai padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų pareigūnų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 6561,13 Eur negautų pajamų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimo paėmimo 12 mėn. laikotarpiui) pareiškėjas negalėjo dirbti vairuotoju. Teigė, jog iš pradžių jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, o vėliau dėl užsitęsusių procesų buvo atleistas. Tačiau grąžinus vairuotojo pažymėjimą, jis iš karto buvo priimtas dirbti į tą pačią įmonę toms pačioms pareigoms.
Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių žalą patyrusio asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
Pareiškėjo byloje pateikti duomenys patvirtina, jog jis įvykio metu (2017-08-17) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo funkcijoms atlikti buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Laikotarpiu nuo 2017-08-25 iki 2017-11-30 darbdavys pareiškėjui suteikė nemokamas atostogas ir tai patvirtina į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-17 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. 2017-12-01 pareiškėjas buvo atleistas. Po atleidimo pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos darbo biržą. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-07-26 pareiškėjui išmokėta 1 859,64 Eur nedarbo draudimo išmoka. 2018-07-27 pareiškėjas vėl buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020-09-18 pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius.
Pareiškėjo darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo 839,42 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį ir dienpinigiai. Darbo trukmė 8 val. per dieną, 5 dienos per savaitę. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-17 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog pareiškėjas į rankas gaudavo 764 Eur už mėnesį.
Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2018-07-26, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neteko 6561,13 Eur negautų pajamų.
Negautas pajamas – 6561,13 Eur – sudaro: 8490,97 Eur (negautas darbo užmokestis) ((2017 m. rugpjūčio mėn. – 163,37 (764–600,63 (gautas atlygis už 2017 m. rugpjūčio mėn.)) + 7640 Eur (2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. birželio mėn. po 764 Eur (764*10))+ 687,60 Eur (2018 m. liepos mėn. (764/20 d. d. )*18 d. d.)) – (atėmus) 1 859,64 Eur (išmokėtą nedarbo draudimo išmoką).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė patirtos 6561,13 Eur turtinės žalos dydį, t. y. tikėtinas ir numatytas gauti pajamas esant normaliai veiklai (einant vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas) ir kurios buvo negautos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, pareiškėjui 2017-10-31 nutarimu už ANK 416 straipsnio 4 dalį buvo paskirta 120 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn. laikotarpiui. Pažeidimas buvo fiksuotas 2017-07-19, t. y. prieš 2017-08-17 įvykį. Nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2017-11-20 iki 2018-02-19. Minėto nutarimo pareiškėjas neginčijo.
Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas sprendžia, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-02-19 būtų patyręs negatyvias pasekmes ir būtų negalėjęs dirbti 3 mėn. Todėl teismas sprendžia, jog turtinė žala mažintina. Laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-02-19 pareiškėjas būtų negavęs 3 mėnesių darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, kadangi be vairuotojo pažymėjimo negalėtų atlikti tinkamai pareigų, todėl būtų negavęs 2 292 Eur (764*3) darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma 6561,13 Eur suma mažintina iki 4269,13 Eur (6561,13 – 2292) ir ji priteistina iš atsakovės pareiškėjui.
Pareiškėjas teismo prašė priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, asmuo pagal teisėsaugos pareigūnų nurodymus privalėjo lankytis institucijose, dalyvauti teismo posėdžiuose, rinkti įrodymus, įrodinėti savo nekaltumą, buvo atleistas iš darbo, liko be pragyvenimo šaltinio, be kaltės atliko nuobaudą (beveik 12 mėnesių neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir negalėjo dirbti darbo, kurį geba dirbti). Dėl to patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. netikrumo jausmą dėl ateities, įtampą ir stresą dėl teisminių procesų, nemigą, moralinį pažeminimą įrodinėjant nekaltumą, sumenkintas autoritetas prieš darbdavį, vaikus ir jų motiną, pragyvenimo lėšų stygius, turėjo tenkintis tik nedarbo išmoka, kurios nepakako patenkinti būtiniesiems poreikiams – maistui ir būstui.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).
Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).
Šiame sprendime konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, atsakovės atstovui priėmus vėliau nepagrįstais pripažintus nutarimus administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėn., skirta 300 Eur bauda), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumų, išgyvenimų. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų (procesas tęsėsi beveik metus), reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 500 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1619-520/2017, 2015-07-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015 ir kt.).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2020-12-08 nutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2020-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už skundo parengimą. Prašymas grindžiamas 2020-10-21 teisinių paslaugų sutartimi, sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 20054 bei mokėjimo nurodymu.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2020 m. gruodžio mėnesį, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1398,5 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3496,25 Eur (1398,5 x 2,5). Pareiškėjo prašoma suma neviršija maksimaliai nustatytos sumos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui reiškė du materialinius reikalavimus ir vienas iš jų patenkintas visiškai (50 proc.), o kitas – iš dalies (32,5 proc. ((4269,13 x 50) / 6561,13), todėl išlaidų apskaičiavimui taikytinas koeficientas 0,825. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovės atstovo Marijampolės AVPK priteistina 825 Eur (1 000 x 0,825) bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos ir 4269,13 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2020-12-08 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 825 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.