Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sandrai Krakienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgiuose

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra šalių nesantuokinio vaiko K. S. biologinis tėvas, vengiantis teigti išlaikymą nuo vaiko gimimo. Vaikas buvo pradėtas šalių trumpalaikės draugystės metu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis vaikui gimus nesusituokusiai motinai ir esant nepripažintai tėvystei, tėvystę gali nustatyti tik teismas. Taigi atsakovui nepripažįstant tėvystės, ieškovė neturi kito pasirinkimo kaip tik kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Nepilnametis K. S. gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomas ir ugdomas. Tuo tarpu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Ieškovė mano, kad sūnaus K. S. minimalių poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę šios sumos, t. y. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius 36 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove.

Atsakovas J. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (įteikti per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją), tačiau atsakovas dėl teismui nežinomų priežasčių atsisakė priimti procesinius dokumentus.

Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad neturi duomenų apie ankstesnius šalių tarpusavio santykius, gyvenimą kartu. Mano, kad patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove, kadangi K. S. nuo pat gimimo buvo jos prižiūrimas bei auklėjamas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2013 metų sausio mėnesį per „Facebook“. Iš pradžių jie bendravo žinutėmis. Po to atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę, į jos motinos namus. Atsakovas iš viso buvo apsilankęs apie 5 kartus. Antro ir trečio susitikimo metu kartu su jais buvo ir ieškovės draugė I. G., ketvirto – ieškovės motina. Ji turėjo lytinius santykius su atsakovu, tačiau nenaudojo apsaugos priemonių, kadangi manė, jog jie gyvens kartu, kurs bendrą ateitį. Atsakovas žinojo apie tai, kad ieškovė turi dukterį, jam ši aplinkybė netrukdė. Ji ne kartą buvo sakiusi atsakovui, kad laukiasi. Vėliau atsakovas pradingo, į ieškovės skambučius nebeatsakinėjo. Kartą skambinant atsakovui atsiliepė nepažįstama moteris, kuri nurodė, kad ji atsakovui neskambinėtų, kadangi pastarasis nenori bendrauti su ja. Apie vaiko gimimą pranešė atsakovui per „Facebook“. Atsakovas po to susisiekė su ja, pripažino, kad tai jo sūnus, netgi keletą kartų buvo atsiuntęs vaiko išlaikymui pinigų. Atsakovas per kitus asmenis atliko keturis pavedimus, kurių bendra suma siekė 100 Eur. Daugiau nebuvo atlikta pavedimų. Šiuo metu prašo priteisti būtent tokią išlaikymo sumą (200 Eur), kadangi vaiką rengiasi leisti į darželį, dėl ko padidės jo poreikiai. Ieškovė nedirba, yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą, kol neturėjo dukters dirbo Vilkyškių pieninėje. Šiuo metu negalinti dirbti, kadangi neturi kur palikti vaikų. Jos pajamos siekia apie 380 Eur: gauna 167,17 Eur socialinę pašalpą, 90,44 Eur išmoką skirtas abiem vaikams, taip pat 68,40 Eur už dukrą – vaiko išlaikymo išmoka, kadangi dukters tėvas neteikia jai išlaikymo. Ieškovė gyvena su vaiku savo motinos G. S. namuose. Jai finansiškai padeda motina bei motinos sugyventinis. Vaiko poreikiai minimalūs - maistas, drabužiai, avalynė, mokymosi priemonės, higienos reikmenys. Nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Nedraustų bendrauti vaikui su tėvu jei pastarasis elgtųsi gražiai.

Liudytoja G. S. parodė, kad ieškovė yra jos dukra, gyvena kartu su ja, turi du vaikus. Atsakovą yra mačiusi du kartus. Pirmą kartą sutiko 2014 m. sausio mėnesį, kai grįžusi ryte namo rado jį savo namuose. Kitą kartą atsakovas buvo atvykęs jai būnant namuose, tą kartą jis visą naktį praleido su jos dukterimi. Dukra apie tai, kad laukiasi, pranešė jai po 2-3 mėnesių, kai jau buvo nėščia. Paaiškino, kad tai atsakovo vaikas. Nežino ar dukra turėjo kitų vaikinų. Turi dviejų kambarių butą, viename kambaryje gyvena ieškovė su vaikais, o kitame ji. Ji ir jos sugyventinis gauna pašalpas iš darbo biržos. Siūlė darbą Vilkyškiuose, tačiau neturi galimybės nuvykti. Mano, kad duktė galėtų dirbti, jai išvykus pasirūpintų vaikais.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė prašė priimti sprendimą teismo nuožiūrą. Teismo posėdžio metu palaikė teiktą išvadą, mano, kad prašoma nustatyti 200 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Pažymi, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslingiausia būtų nustatyti su vaiko motina – ieškove, nes vaikas nuo pat gimimo su ja gyvena, o kontakto su tėvu apskritai nėra turėjęs. Ieškovės šeima dėl vaikų teisių pažeidimų jiems nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra mažamečio K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mama, vaiko gimimo išraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 28). Ieškovės teigimu, atsakovas yra jai gimusio sūnaus tėvas, nes jie kurį laiką bendravo, turėjo lytinių santykių, po kurių ir gimė vaikas. Atsakovas tėvystės nepripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.

Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę siekiant nustatyti ar atsakovas yra ieškovės sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. 2019-04-25 teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovas yra K. S. biologinis tėvas su 99,999999985 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ir K. S. giminystę, todėl konstatuotina, kad atsakovas J. Š. yra K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o K. S. – atsakovo sūnus.

Atsakovui išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Šiuo atveju bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad K. S. gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi ir prižiūri. Tuo tarpu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Institucijos teikiančios išvadą atstovė išvadoje nurodė bei teismo posėdžio metu palaikė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja yra jos išlaikomas, o atsakovo apskritai nėra regėjęs gyvenime. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove L. S. jos gyvenamoje vietoje.

Išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuri iš šalių gali kreiptis ateityje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas K. S. šiuo metu yra keturių metų amžiaus (b.l.28). Vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. K. S. gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, jį išlaiko ieškovė, ieškovės motina bei ieškovės motinos sugyventinis.

Ieškovė netekėjusi, dviejų vaikų: K. S. ir S. J., gim (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 5), nedirba, gyvena iš pašalpų, t. y. gauna 167,17 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 90,44 socialinę išmoką už du vaikus bei 68,40 Eur išlaikymo išmoką už dukterį S. J. (b. l. 64-66), transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 6, 11), jos vardu užvesta viena vykdomoji byla dėl 345,14 Eur išieškojimo (b. l. 8).

Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis jokių sveikatos problemų bei kitų išlaikytinių, kita vertus, atsakovas šiuo metu nedirba (b. l. 59), neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto (b. l. 7, 10), jo vardu yra užvesta 18 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškojimo suma siekia 4778,68 Eur (b. l. 9), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2014-05-22, kas esmingai suvaržo jo galimybes susirasti apmokamą darbą.

Taigi įvertinus bylos duomenis konstatuotina, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nėra gera.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 400 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę šios sumos (200 Eur). Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pažymą, kurioje detalizavo kokios išlaidos per mėnesį yra reikalingos vaikui išlaikyti: maistui – 270 Eur, rūbams, avalynei – 50 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50 Eur, sveikatos higienos reikmėms – 10 Eur, mokymo, ugdymo priemonėms – 20 Eur. Pastebėtina, kad, remiantis rašytiniais bylos duomenimis, ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 344 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti save ir du mažamečius vaikus. Teismui šioje vietoje kyla abejonių tiek dėl ieškovės nurodytos vaiko minimaliems poreikiams patenkinti sumos dydžio (400 Eur) pagrįstumo, tiek dėl pačios ieškovės finansinių pajėgumų vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur kas mėnesį.

Taigi, įvertinus šalių sūnaus amžių (4 metai), jo poreikius, atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju 300 Eur išlaikymo dydis sūnui, teismo sprendimo priėmimo metu atitinka minimalius vaiko poreikius, proporcingumo ir protingumo principus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas K. S. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-07) iki K. S.pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sutinkamai su LR CPK 178 str.1d. ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti po 200 Eur. kas mėnesį sūnaus Kajaus išlaikymui iki jo pilnametystės.

Ieškovės parinkta išlaikymo forma-kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka šalių vaiko interesus (LR CK 3.196 str.).

Nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7200 EUR išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį. Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo nepareiškė.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas niekada negyveno su ieškove ir tai, kad vaiku (duomenys neskelbtini) nuo pat jo gimimo 2014-11-05 rūpinosi viena, pilnai jį išlaikė bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 05 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2018-10-27, ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaiku teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2018-11-07 šalių vaiko (duomenys neskelbtini) poreikiai dėl amžiaus buvo mažesni, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma iš atsakovo už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2015-1-07 iki 2018-11-07 mažintina iki 4680 Eur (130x 36 mėn.), skaičiuojant išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur .

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutinkamai su LR CPK 93 str.1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei L. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų.

LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė L. S. ieškinyje atsakovo atžvilgiu reiškia keturis reikalavimus: 2 turtinius reikalavimus ir 2 neturtinius reikalavimus, kurių kiekvieno procentinė išraiška – po 25 proc. Neturtiniai ieškovės reikalavimas tenkinti pilna apimtimi.

Reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintas iš dalies priteisiant po 150 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį, t. y. 18,75 proc. (25 proc. x 200,00 Eur : 150,00 Eur).

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas iš dalies priteisiant 4680 Eur, t.y.16,25 proc. (25 proc. x 4680:7200).

Ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 85 proc. (25 proc. +25 proc. +18,75 proc. +16,25 proc.).

Už ieškovo reiškiamus neturtinius reikalavimus mokėtinas 200 Eur žyminis mokestis, už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis mokėtinas 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis; už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas 140,40 Eur (4680 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis. Bendra iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma – 394,40 Eur .

Iš 2019-06-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-12-18 pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 734,47 Eur.

Byloje buvo patenkinta 85 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 624,30 Eur (734,47 Eur x 85 proc. ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo nepadengta antrinės teisinės pagalbos išlaidų (110,17 Eur) dalis apmokėtina iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.

Nustatyti nepilnamečio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4680 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-11-07 iki 2018-11-07.

Paskirti ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnaus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų uzufrukto tvarkytoja.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 394,40 Eur žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 624,30 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Padengti iš valstybės lėšų 110,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.