- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-2776-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23656-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M. (toliau – antstolė), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – išieškotoja).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti varžytynes Nr. 156255 neteisėtomis ir jas atšaukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, jog antstolė paskelbė varžytynes pareiškėjo turtui, t.y. ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas. Be to, pažymėjo, jog antstolė vykdo išieškojimą dėl 339,09 Eur dydžio skolos, kai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur. Minėtas butas, dėl kurio paskelbtos varžytinės, pareiškėjui priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, tačiau naudojimosi tvarka šiuo turtu nėra nustatyta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išieškojimas turėtų būti vykdomas ne iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o iš pareiškėjui priklausančios sandėlio dalies, nes jo vertės turėtų pakakti įsiskolinimui padengti.
2. Antstolė 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S1-40724 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, jog pareiškėjas antstolei nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pajamas gauna, nei kad skolas iš skolininko gaunamų pajamų galėtų būti išieškotos per CPK 663 straipsnyje įtvirtintą terminą. Antstolė pažymėjo, jog iš pareiškėjo išieškoma ne viena skola, ne vieno išieškotojo naudai, todėl išieškomos skolos dydis viršija CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytą 2030 Eur sumą. Antstolė nurodė, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis taikoma tik tada, kai išieškojimas vykdomas dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas. Kadangi antstolė nevykdo išieškojimo iš pareiškėjo dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, CPK 663 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina. Antstolė pažymėjo ir tą aplinkybę, jog pats pareiškėjas negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentas, kad minėtas butas yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Aplinkybė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nėra nustatyta nėra kliūtis turtą parduoti varžytinėse. Antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog išieškojimas turėtų būti vykdomas ne iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o iš pareiškėjui priklausančios sandėlio dalies, nes jo vertės turėtų pakakti įsiskolinimui padengti, kadangi pareiškėjo įsiskolinimo suma yra didesnė nei nurodo pareiškėjas, o antra, pareiškėjui priklausančio turto (žemės sklypo ir ant jo esančių buto bei sandėlio) dalys sudaro vientisą turtinį kompleksą, ir šio komplekso pardavimas skirtingiems pirkėjams neatitiktų protingumo principo. Be to, minėto sandėlio vertė yra menkavertė.
Atsiliepimas
3. Išieškotoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose prašė suinteresuotu asmeniu įtraukti ir antstolį R. V., kadangi jo vykdomas 138066,73 Eur dydžio skolos išieškojimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjo įmonei „Alivila“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, išieškotojas AS „Reverta“ yra įtrauktas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorinį sąrašą, todėl priverstinis išieškojimas vykdymo procese iš restruktūrizuojamo juridinio asmens ir jo dalyvio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir CPK normas yra privalomai stabdytinas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, kadangi ten registruota pareiškėjo restruktūrizuojama įmonė. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), lange iškaba „Parduodu“ yra ne pareiškėjo pakabinta, tačiau pareiškėjo sesers, kuriai irgi priklauso dalis minėto buto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė. Nustatė, kad antstolė 2016 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, kartu ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 25 d. interneto svetainėje www.evarzytinės.lt paskelbtos antrosios varžytinės dėl pareiškėjui priklausančio areštuoto turto pardavimo. Šios varžytinės baigėsi 2018 m. liepos 25 d., buvo paskelbtos neįvykusiomis. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ gyventojų registro departamento duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomosiose bylose nėra pakankamų įrodymų nustatyti, jog faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė. VĮ „Registrų centras“ išrašas apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą paneigia pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis gyvenamasis būstas priklausantis pareiškėjui. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kadangi pareiškėjas neįrodė paminėtų aplinkybių, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neturi pagrindo nagrinėjamu atveju vadovautis CPK 663 straipsnio 3 dalies taisykle, kadangi nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini).
6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolės pozicija, jog byloje nėra įrodymų, kad egzistuoja CPK 703 straipsnyje nustatyti varžytinių atšaukimo pagrindai, todėl pareiškėjo reikalavimas atšaukti varžytynes atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog pareiškėjas siekdamas apskųsti antstolio R. V. galimai neteisėtus veiksmus, skundą dėl antstolio veiksmų pirmiausia turėtų teikti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pačiam antstoliui R. V..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantas A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir patenkinti jo skundą, pripažįstant varžytynes Nr. 156255 neteisėtomis. Nurodo, kad namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), A. L. nuosavybės teise nepriklauso nuo 2018 m. vasario 8 d., kai turtas buvo parduotas restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo byloje, tačiau asmuo dar nespėjo pakeisti savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Pažymėtina, kad dokumentus antstolė pareiškėjui siųsdavo adresu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol pareiškėjas ten gyveno, tačiau po turto pardavimo antstolė dokumentus pareiškėjui siuntė elektroniniu paštu arba pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur randasi restruktūrizuojama individuali įmonė A. L. firma „Alivila“. Taigi, A. L. nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra jo vienintelis gyvenamasis būstas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl antstolio R. V. vykdomo išieškojimo, nes tai aktualu nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl išieškomos skolos dydžio ir atitinkamai paskelbtų varžytinių teisėtumo, kadangi būtent nuo sumos dydžio priklauso galimybės vykdyti išieškojimą iš vienintelio skolininko gyvenamojo būsto. Antstolės paskelbtose varžytinėse yra parduodamas vienintelis skolininko būstas, o vykdomojoje byloje išieškoma skola yra 339,09 Eur ir neviršija CPK 663 str. 3 d. nustatytos 2030 Eur sumos, be to, varžytinėse yra kartu parduodami trys turto vienetai, kurių pradinė pardavimo kaina yra 6000 Eur, nors CPK 664 straipsnyje yra nustatyta aiški išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, ir yra numatyta, kad iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena yra išieškoma tik penktąją eile, darytina išvada, kad varžytinės yra paskelbtos neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o pareiškėjo A. L. skundas turėtų būti patenkintas.
Atsiliepimas
8. Antstolė atsiliepime prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas ar galimybę išieškoti skolą per LR CPK 663 straipsnyje įtvirtintą terminą. Šiuo atveju antstolė išieškojimą iš pareiškėjo vykdo VMI prie LR Finansų ministerijos naudai, o antstolis R. V., vykdantis didžiausią piniginį išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, išieškojimą vykdo UAB „Gelvora“ naudai, išieškomos skolos niekaip nesusijusios su komunalinėmis paslaugomis. Vykdomoji byla Nr. 0015/13/00755 yra tik pagrindinė vykdomoji byla, kai tuo tarpu antstolė pareiškėjo atžvilgiu iš viso vykdo šešias vykdomąsias bylas. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą kitų kreditorių naudai, yra prisijungę prie išieškojimo (antstolis R. V. su 138066,73 Eur išieškojimu AS Reverta (dabar UAB „Gelvora“) naudai). Vykdymo procese antstolės priimti procesiniai dokumentai pareiškėjui siunčiami registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikiami jam šiuo adresu pasirašytinai. Vien tai, kad šiuo adresu įregistruota įmonės buveinė, ar kad šis būstas nuosavybės teise priklauso ne pačiam pareiškėjui, o jo individualiai įmonei savaime nepaneigia fakto, kad būtent adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas realiai ir gyvena, kad tai ir yra jo realus gyvenamasis būstas. Vykdymo procese pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimus, nesiėmė ir nesiima. Priešingai, vykdymo procese surinkti duomenys, kad pareiškėjas disponuoja savo restruktūrizuojamos firmos „Alivila“ sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, lėšas naudoja savo poreikiams bei pasirinktų skolų dengimui. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo akivaizdų skolininko nesąžiningumą ir suinteresuotumą ne savo įsipareigojimų vykdymu, atsiskaitymu su Valstybe, o priešingai, jų išvengimu. Kitą vertus, vykdymo procese skelbtos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės neįvyko. 2018 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S-l8-15-9878 turtas grąžintas skolininkui, areštas nerealizuotam turtui panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-552 buvo nuspręsta išieškoti 1170,80 Lt (339,09 Eur) mokestinę nepriemoką iš skolininko A. L. turto. Šis sprendimas buvo perduotas antstolei V. M. ir 2013 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. 1 15 2013 02 25 755 vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/00755 priimtas vykdyti. Tą pačią 2013 m. vasario 25 d. A. L. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2018 m. kovo 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl realizavimo būdo ir ekspertizės paskyrimo, kuriuo nusprendė areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarką, parduodant jį iš varžytynių, bei skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamojo turto ¼ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 306/1669 žemės sklypo ir 75/1000 sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. 2018 m. kovo 21 d. patvarkymu antstolė informavo apie ekspertizės išvadas ir areštuoto turto vertę. 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymu antstolė informavo apie paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. 154246, tačiau 2018 m. birželio 14 d. šias varžytynes nuspręsta laikyti neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2018 m. birželio 25 d. antstolė informavo, jog paskelbtos antrosios A. L. priklausančio turo varžytynės Nr. 156255. A. L. 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas pripažinti varžytynes Nr. 156255 neteisėtomis ir jas atšaukti. Antstolė 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S1-40724 A. L. skundą atsisakė tenkinti ir perdavė jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 633 straipsnio 1 dalimi, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija su 2030 Eur (CPK 633 str. 3 d.).
13. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentai, jog išieškoma skola yra 339,09 Eur, todėl ši suma negali būti išieškoma parduodant vienintelį jo gyvenamąjį būstą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatyme numatyta, jog išieškoma negali būti tik iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas galėjo būti vykdomas, nes skolininkas, adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kiekvienas asmuo turi pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas šią pareigą yra įvykdęs ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, gyvenamosios vietos deklaravimas nėra sudėtinga ar daug laiko reikalaujanti procedūra, o nuo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo reikalavimų apelianto argumentas, kad deklaruoti savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jis nespėjo. Kitą vertus, pats A. L. atskirajame skunde nurodė, kad pardavus turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini), jis antstolę informavo, kad laiškai jam būtų siunčiami ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad nors apeliantui (skolininkui) nuosavybės teise priklauso ¼ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu asmuo negyvena.
14. CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
15. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. negyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolė nepažeidė išieškojimo iš skolininko turto eilės ir tvarkos.
16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 663-664 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėta, bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.