- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- e2-1740-367/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01492-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- O. Š.
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui O. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „4finance“ (toliau tekste - ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo O. Š. (toliau tekste - atsakovas) 280,49 Eur negrąžintos paskolos, 37,01 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 285,08 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai atsakovui. Pagal CPK 123 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, valdanti sistemą Vivus.lt ir atsakovas 2012-12-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - sutartis), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 144,81 Eur sumą 18 mėnesių terminui. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, atsakovas pateikė 2013-06-21 prašymą papildomoms 130,33 Eur ir 2013-06-21 31,86 Eur kredito sumoms. Atsakovas dalį paskolos sumos grąžino, tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2013-09-01 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Atsakovas liko skolingas 280,49 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė nurodė, kad atsakovui paskaičiavo 322,09 Eur palūkanas, kurios susideda iš dviejų sumų: fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais ) - 37,01 Eur, skaičiuota laikotarpiu nuo 2013-02-12 iki 2013-09-01, ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą - 285,08 Eur, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-05-01.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nesumokėjo įmokos sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė sutartį. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 280,49 Eur negrąžintą paskolą ir 37,01 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 285,08 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas nuo 2013-02-12 iki 2013-09-01. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Iš ieškovės pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 145,30 procento. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 145,30 procento dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovė paskaičiavo 285,08 Eur dydžio palūkanas po kredito sutarties nutraukimo už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-09-02 iki 2014-05-01 (239 dienų). Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013-11-06 nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotojas ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo galimybės derėtis dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 28,58 Eur palūkanų suma (317,50 Eur x 0,05% x 180 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį (likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (346,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus 57 proc., bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 8,55 Eur (15 Eur x 57 %) bylinėjimosi išlaidų suma. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovo O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 280,49 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų 49 ct) negrąžinto kredito, 65,59 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 59 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 346,08 Eur (trys šimtai keturiasdešimt šeši eurai 08 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Tauragės rajono apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti (duomenys neskelbtini) str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės rajono apylinkės teismą.