- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-446-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Civilinis ieškovas
- R. V.
- Advokatai
- Stasė Budėnė, Lina Alksnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei, Daivai Aliulienei, Laurai Kiškiūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. M. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteistas iš V. M. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. V. civilinis ieškinys – 600 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteistas iš V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 336,18 Eur turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteistas iš V. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui civilinis ieškinys 686,55 Eur turėtų išlaidų dėl ligos išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme, prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 2,02 promilės neblaivumas, konflikto metu tyčia ranka sudavė du kartus R. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. V. kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimą, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
2. Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė sužalojus nukentėjusįjį R. V. patvirtinama nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, pasekmes bei į tai, kad anksčiau V. M. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Dėl šių priežasčių V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu.
3. Nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė Lina Alksnienė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir V. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Sprendžiant, kad V. M. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą pagrindo nėra, pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl 600 Eur turtinės žalos priteisimo R. V., panaikinti įpareigojimą per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą. Sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur bei išdėstyti šios sumos mokėjimą dalimis. Teismui šio reikalavimo netenkinus – išdėstyti priteistos 2000 Eur neturtinės žalos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, 35 mėnesius kas mėnesį iki einamojo mėnesio 28 dienos mokant po 55 Eur, paskutinį mėnesį – 75 Eur. Išdėstyti priteistą 336,18 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 6 mėnesių laikotarpiui, 5 mėnesius mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 28 dienos po 50 Eur, paskutinį mėnesį – 86,18 Eur. Išdėstyti priteistą 668,55 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui per 13 mėnesių, 12 mėnesių mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 28 dienos po 50 Eur, paskutinį mėnesį – 68,55 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas neginčija fakto, jog nukentėjusiajam sukėlė sveikatos sutrikdymą (sulaužė nosį), tačiau teismas nevertino, jog sužalojimai buvo padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Paties apelianto parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti, nors jis nurodė, kad pirmasis apeliantą pastūmė būtent nukentėjusysis, po ko ir apeliantas pastūmė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis suėmė apeliantą už drabužių, jie abu susikibo ir nukrito ant žemės. Nukentėjusysis užgulė apeliantą ir sudavė jam vieną kartą į šoną, po ko apeliantas, gindamasis trenkė nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusysis apeliantui keletą smūgių į galvą.
3.2. Teigiama, kad V. M. pirmosios instancijos teisme gynėjo neturėjo, todėl savo, kaip kaltinamojo teisių nesuprato. V. M. tikėjosi, jog ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme bus apklausti visi gimtadienio šventėje dalyvavę asmenys. Visą tarp nukentėjusiojo ir apelianto įvykusį konfliktą matė R. V. ir R. M., tačiau jie apklausti nebuvo. Nors V. M. kaltę pripažino, tačiau jis nežinojo, kad jis pats savo iniciatyva turėjo nurodyti minėtus asmenis. Teismas turėjo pareigą surinkti išsiaiškinti, ar surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai. Teismas apklausęs apeliantą apie įvykį, į apelianto duotus parodymus apie vykusią gynybą grumtynių metu, niekaip nereagavo ir dėl to nuosprendyje nepasisakė. Baudžiamoji byla buvo nagrinėta neišsamiai ir teismas buvo pasyvus stebėtojas. Nuteistajam paaiškinus įvykio seką, kyla klausimas dėl būtinosios ginties veikimo, kas šalintų baudžiamąją atsakomybę arba provokuojantis nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas būtų atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
3.3. Skunde nurodoma teismų praktika dėl BK 28 straipsnio 2 dalies kilimo ir nurodoma, jog byloje ištirti įrodymai nepaneigia V. M. parodymų, jog pirmasis V. M. pastūmė nukentėjusysis bei to, jog nukentėjusysis buvo užgriuvęs ant apelianto ir smūgiavo jam į šoną, dėl ko gindamasis trenkė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko netyčia sulaužė nosį. Nors nukentėjusysis parodė kitokias įvykio aplinkybes, tačiau jo parodymų nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis yra gerokai didesnio ir tvirtesnio sudėjimo nei V. M., be to, nukentėjusysis buvo užgulęs apeliantą ir atliko smurtinius veiksmus. Kėsinimasis nebuvo apelianto vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo apelianto sveikatai (būti sužalotam). Po įvykio V. M. net kreipėsi į Varėnos ligoninę, kadangi jautė skausmą šonuose, buvo sužalota jo galva.
3.4. Toliau skunde teigiama, kad viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra tai, kad neturi būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Pagal teismų praktiką išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, besikėsinančių skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Šiuo atveju besikėsinantis asmuo buvo gerokai didesnis ir stipresnis už besiginantį, be to, jį buvo užgulęs ir suvaržęs teisę judėti. Apelianto gynyba pasireiškė nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apelianto gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, t. y., kad nagrinėjamu atveju buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
3.5. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su civilinių ieškinių priteisimu. Teigiama, kad kadangi V. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti. Visgi, jeigu teismas spręstų, jog V. M. nuteistas pagrįstai, yra pagrindas pakeisti nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos civiliniams ieškovams priteisimo. Visu pirma, teigiama, kad turtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais tą patvirtinančiais dokumentais. Nėra aiški nukentėjusiojo tariamai sugadintų drabužių ir avalynės vertė, nepateikti jokie įrodymai, kas patvirtintų, kad šių drabužių ir batų nebūtų galima išvalyti. Niekuo nepagrįstos nukentėjusiojo nurodytos transporto samdymo išlaidos bei gydymo priemonėms įsigyti skirtos išlaidos. Be to, nukentėjusysis teigia iš SODROS gavęs 542 Eur laikino nedarbingumo išmoką ir dėl to tariamai negavęs 238,00 Eur pajamų, tačiau VSDF civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam išmokėta laikino nedarbingumo išmoka siekė 686,55 Eur.
Šalies argumentai
3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis nurodė, kad jo turtinę žalą sudaro netekti 35 Eur vertės džinsai, 20 Eur vertės marškiniai, 50 Eur vertės batai, 50 Eur transporto samdymo išlaidos, 50 Eur vykimo pas teismo medicinos ekspertą išlaidos, 30 Eur gydymo priemonių įsigijimo išlaidos ir 238 Eur negautos pajamos. Taigi iš viso sudėjus gaunama 473,00 Eur suma, tačiau kas sudaro likusią 127,00 Eur sumą nuosprendyje nenurodyta. Nukentėjusiajam nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, pagrindo tokį reikalavimą tenkinti nebuvo.
3.7. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio priteisimo turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeimyninė ir socialinė padėtis ir kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką jo turtinei padėčiai, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje. V. M. neturi jokių santaupų, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ar kitokio vertingo turto. Apeliantas yra dirbantis, tačiau jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudaro 730 Eur. Iš gaunamų 533,65 Eur pajamų apeliantas turi tenkinti savo būtinuosius poreikius, dėl ko jam vos užtenka jo gaunamų pajamų ir V. M. turėtų galimybę kas mėnesį mokėti ne daugiau kaip 150 Eur. Civiliniams ieškiniams dengti. Skunde pažymima, kad nuteistajam atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kadangi visų priteistų sumą iš karto apeliantas sumokėti negalės, todėl bus pradėtas priverstinis vykdymo procesas, dėl ko jo pajamos dar labiau sumažės ir yra rizika, jog tokiu atveju nuteistasis nebeišgalės sumokėti būsto nuomos. Apelianto manymu yra pagrindas mažinti atlygintinus nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu.
3.8. Toliau skunde nurodoma, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalyje ir 6.251 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį bei kitas šiuose teisės normose nurodytas aplinkybes. Skunde remiantis teismų praktika teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pastovios ir ilgalaikio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą laikyti V. M. turtinę padėtį sunkia. Nuteistojo gaunamos pajamos vos pakankamos jo paties būtiniesiems poreikiams patenkinti, o likvidaus turto apeliantas neturi, dėl ko yra pagrindas konstatuoti sunkią V. M. turtinę padėtį. Taip pat skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam adekvati, proporcinga ir protinga priteistina neturtinė žala nukentėjusiajam būtų – 1000 Eur, tačiau nuteistasis neturi galimybės sumokėti šią sumą iš karto, dėl ko šią sumą, bei kitas priteistas civiliniais ieškiniais sumas, prašoma išdėstyti dalimis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė Lina Alksnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovė advokatė Stasė Budėnė prašė skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinis skundas atmetamas
6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundu ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.
7. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. M. ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo pripažinti, kad V. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismui nenustačius būtinosios ginties sąlygų, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo.
Įrodymų vertinimas
8. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apylinkės teismas konstatavo, kad V. M. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis pilnai kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus, bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami žodinio proceso tvarka. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. nurodė, kad 2021 m. vasarą, laiko tikslaus neprisimena, nakties metu, valandos tikslios neprisimena, kieme prie pastato „(duomenys neskelbtini)“, Varėnos mieste, kur vyko jo sesers vyro gimtadienio šventė, prie suoliukų tarp jo ir T. P. įvyko žodinis konfliktas, po kurio susinervino ir pasitraukė nuo pastato, nuėjo apie 200 metrų nuo pastato, link geležinkelio pervažos. Pabuvo apie 10 minučių, apsiramino ir vėl grįžo prie pastato. Grįžus, kieme stovėjo R. V., kuris jam pradėjo priekaištauti kodėl šis grįžo. Jam kažką atsakė ir R. V. lyg pirmas jį ranka pastūmė. Į kurią kūno dalį jis pastūmė neatsimena, nuo pastūmimo nenugriuvo. Tada jis ranka pastūmė R. V.. Tada R. V. sugriebė jam už drabužių ir rankų, jis taip pat sugriebė jam už drabužių ir rankų ir jie susikibo, pradėjo stumdytis. Susistumdymo metu abu nugriuvo ant žemės. Jis nugriuvo nugara ant žemės, R. V. užgriuvo ant jo priekiu. Nugriuvus, R. V. jam kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį šoną. Tada jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą R. V. į veidą, pataikė į nosį. Kiek prisimena tai sudavė tik vieną kartą, galėjo būti, kad sudavė du kartus, to gerai neprisimena dėl neblaivumo. Po to R. V. jam kairės rankos kumščiu dar sudavė kelis kartus į abu šonus. Kiek tiksliai jis jam sudavė smūgių, nurodyti negali. Neprisimena. Tada R. V. jam lyg sudavė rankos kumščiu, kurios neprisimena, kelis kartus į galvą. Kiek tiksliai jis sudavė kartų neprisimena. Tuo metu, kažkas juos išskyrė, tačiau kas neprisimena bei vienas nuo kito atsitraukė. Matė, kad R. V. iš nosies bėgo kraujas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 273 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, t. y. atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą neįvertino, jog nuteistojo duoti parodymai teisme neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išanalizavus jo parodymus, nustatyta, kad jis kaltu prisipažino tik iš dalies, dėl ko aukštesnysis teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir ištyrė visus bylos duomenis.
11. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atnaujinus įrodymų tyrimą V. M. parodė, kad 2021 m. liepos 31 d., (duomenys neskelbtini) šventė E. V. gimtadienį. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išėjo į lauką parūkyti, kartu buvo T. P., R. V. ir S. K.. Būdamas lauke su T. P. apsižodžiavo, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Po konflikto nuėjo prie geležinkelio pervažos, apsiramino ir sugrįžo atgal paprašyti, kad pusbrolis R. M. parvežtų jį namo. Teismui pagarsinus dalį V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42–44), V. M. parodė, kad tuomet R. V. kažką jam pasakė, nukentėjusysis pastūmė jį ranka, po ko jis atsitraukė ir liepė jam nusiraminti. Visko tiksliai neatsimena, kadangi buvo neblaivus, tačiau prisimena, kad R. V. puolė jį pirmas. Vienas kitam „kibo į atlapus“, nukentėjusysis jam sudavė pirmą smūgį ir jie nukrito ant žemės, pats užsidengė rankomis galvą. Nukentėjusysis jį mušė į galvą ir šonkaulius, su kumščiu sudavė tris smūgius į šonkaulius ir keletą kartų į galvą. Pats nukentėjusiajam nespėjo suduoti smūgių. Nesusiorientavo kas, bet kažkas juos išskyrė. Vėliau atvažiavo policija, jam nustatė 2,3 promilės girtumą. Greitoji pagalba taip pat buvo atvažiavusi, tačiau jo neišsivežė, nes jam nereikėjo. R. V. nebuvo išvežtas su greitąja, tačiau jis buvo kruvinas. Jis apsitaškė savo krauju. Vėliau V. M. vyko pas gydytojus. Teismui pagarsinus dalį specialisto išvados (2 t., b. l. 55–56), V. M. parodė, kad R. V. nesužalojo. Bei teismui pagarsinus dalį V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 26–28), V. M. paaiškino, kad neneigia, jog nukentėjusiajam padarė sužalojimus. Nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą į veidą jį atstumdamas. Tuo metu kai nukentėjusysis jį buvo užgulęs, tai jis dengėsi abejomis rankomis galvą. Teismui pagarsinus dalį V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42–44), V. M. parodė, kad gailisi, kad įvyko šis incidentas. Įvykusios akistatos metu, kaip klausė taip atsakė. V. M. parodė, kad jis nugriuvo pirmas, o nukentėjusysis užgriuvo ant jo. Pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino, nesakė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Teismui pagarsinus dalį teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 101), V. M. parodė, kad neneigia tos versijos, jog trenkė nukentėjusiajam, tačiau ar pataikė į nosį nežino. Nukentėjusysis pirmas pradėjo smūgiuoti, kai jau buvo nukritę ant žemės. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti, kadangi jo brolis ir sesė gerai uždirba.
12. Nukentėjusysis R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. atvyko į pusbrolio E. V. gimtadienį. Susirinkus svečiams visi šventė, vartojo alkoholį, šoko, prie stalo sėdėjo šalia V. M., sutarė gerai, kalbėjosi. Prieš vidurnaktį išėjo parūkyti, buvo kartu S. ir T.. Tuomet atbėgo V. M. ir pradėjo užgaulioti T. P. visokiais žodžiais dėl jo tarnybinės padėties. Jie susistumdė ir E. V. juos išskyrė, o V. M. buvo išprašytas iš šventės. Tada visi grįžo į salę, o po kurio laiko nukentėjusysis išėjo vienas į lauką parūkyti, pamatė, kad grįžta V. M., jo paklausė, kodėl jis grįžta ir kodėl užpuolė T. P.. V. M. trenkė jam į veidą, t. y. į nosį du kartus. Tuomet nukentėjusysis suklupo ir jam dar kartą trenkė, po ko jis griebė V. M. už krūtinės ir jie nukrito, pradėjo grumtis. Ar jam sudavė, negali pasakyti, kadangi buvo šoko būsenoje. Nors buvo vartojęs alkoholio, tačiau aplinkybes atsimena. Negali pasakyti ar ilgai vyko konfliktas, atrodė, kad ilgai. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jam operaciją galėjo atlikti tik po dešimt dienų, po operacijos dar 10 dienų buvo su gipsu. Nukentėjusysis paaiškino, kad neturėjo jokių priežasčių pirmas stumti V. M., kadangi šventės metu sutarė gerai. Buvo pareiškęs 3000 Eur neturtinės 600 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį, kurį palaiko. Jautė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvykis buvo prieš pat jo vestuves, po operacijos buvo dešimt dienų likę iki vestuvių. Dar ir dabar jaučia nosies lūžimo pasekmes. Gydytojai pasakė, kad nosies atstatyti į pradinę padėtį nėra galimybės, gali kreiptis į plastikos chirurgus, tačiau tam neturi nei laiko, nei pinigų. 600 Eur turtinę žalą sudaro visi važinėjimai, drabužiai. Patyrė gydymo išlaidas – įtvaras, tepalai nuo mėlynių ir patinimų, vaistai nuo skausmo. Rūbus teko išmesti, jų išplauti nepavyko. Kadangi pats negalėjo vairuoti, todėl samdėsi vairuotoją, kad jį nuvežtų gydymosi tikslais. Iš SODROS „į rankas“ gavo 542 Eur.
13. Liudytojas D. D., apklaustas apeliacinio proceso tvarka parodė, kad atsimena 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykį. Buvo gautas pranešimas dėl įvykusių muštynių. Nuvažiavo ir nustatė kas yra nukentėjusysis, kas galimai padarė nusikalstamą veiką. Abejiems asmenims buvo patikrinti girtumai. R. V. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Matėsi, kad buvo pakitusi nosis, ar buvo kraujo neatsimena. V. M. konfliktą neigė. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96–98), liudytojas parodė, kad ant V. M. nesimatė jokių sužalojimų. Aiškinosi ar buvo asmenų, mačiusių įvykį, jeigu jų buvo, tai yra pažymėta procesiniuose dokumentuose. Šiuo atveju gali būti, kad nenustatė jokių liudytojų. Detaliai V. M. neapžiūrėjo, tik vizualiai nustatė, kad nebuvo jokių sužalojimų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Liudytojas S. K., apklaustas apeliacinio proceso tvarka, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo pusbrolio 30 gimtadienyje. Vartojo alkoholį. Kieme įvyko konfliktas, dėl ko neatsimena, jame dalyvavo T. P., E.. Teismui pagarsinus dalį liudytojų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106–108), liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, jog daugiau papildymų neturi, pačių muštynių įvykusių tarp V. M. ir R. V. nematė.
15. Liudytojas T. P., apklaustas apeliacinio proceso tvarka, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo šventėje, kavinėje. Buvo E. gimtadienis, kurio metu įvyko konfliktas, tačiau jo nematė. Liudytojas kartu su kitais keliais svečiais vakare buvo išėjęs parūkyti. Su V. M. apsižodžiavo, įvyko žodinis konfliktas. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau viską suprato. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113–115), šis parodė, kad po konflikto su E. grįžo į salę, o kur nuėjo V. M. nematė. Kadangi jau buvo tamsus paros metas, todėl neatsimena ar po įvykio matė kraujo ant asmenų.
16. Liudytojas E. V., apklaustas apeliacinio proceso tvarka, parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. buvo švenčiamas gimtadienis. Šventės metu, kieme įvyko žodinis konfliktas tarp V. M. ir T. P.. Kadangi T. P. yra pareigūnas, todėl, kad nekiltų didesnis konfliktas, nusivedė jį atgal į salę. Tęsiant šventę išgirdo, kad kažkas rėkia, jog mušasi ir tuomet išėjo į lauką ir pamatė, kad ant pievelės guli V. M. ir R. V.. Liudytojas juos išskyrė ir viena ranka vieną laikė, o su kita ranka – kitą. R. V. bėgo kraujas, lyg iš nosies. Kitą dieną po įvykio jam skambino R. V. ir pasakė, kad V. M. jam sulaužė nosį. Su V. M. taip pat kalbėjosi po kelių dienų, tačiau apie įvykį jam nieko nepasakojo. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 101–103), liudytojas parodė, kad jokių smūgių nematė, juos matė tik kai jie buvo susikibę pievelėje. Matė, kad nukentėjusiajam iš veido srities bėgo kraujas.
17. Liudytoja R. V., apklausta apeliacinio proceso tvarka, parodė, kad V. M. paprašė jį parvežti namo. Lauke, šiek tiek toliau tuo metu buvo R. V. ir R. M.. Priėjęs R. V. pradėjo žodinį konfliktą su V. M.. Liudytoja liepė apsiraminti ir nuėjo pas R. M., jog šis parvežtų V. M. namo. Liudytoja grįžo į salę. Praėjus 2-3 min. išėjo iš salės, o R. V. jau sėdėjo ant V. M. ir jie mušėsi. Tuomet liudytoja šūktelėjo, kad mušasi ir išbėgo jos vyras ir juos išskyrė. Liudytojai esant lauke, tarp jų nebuvo jokio susistumdymo. Jai pasiėmus automobilio raktelius ir grįžus į lauką matė, kaip R. sėdėjo ant V. ir jį mušė. V. buvo užsidengęs veidą. Jiems būnant ant žemės nematė, kad V. M. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Kai liudytojos vyras juos išskyrė, matė, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, o V. M. nieko nebuvo, kažkuris žandas buvo apdraskytas, tačiau kraujo nebuvo. Matė tą momentą, kai jos vyras juos išskyrė. V. M. gulėjo ant žemės, o R. V. sėdėjo ant jo. Vieną į vieną šoną pakėlė, kitą į kitą šoną. Muštynės vyko netoli salės, koks dešimt žingsnių, gal šiek tiek toliau. Jai vyras sakė, kad prieš šį konfliktą buvo įvykęs žodinis konfliktas, tačiau jo negirdėjo. Tuo metu lauke buvo ir R. M.. Tuo metu kai V. M. priėjo prie jos paprašyti parvežti namo, liudytoja stovėjo prie kelio, kadangi draugė buvo prašiusi paduoti raktus. V. M. prie jos priėjo ne nuo salės pusės, greičiausiai iš kažkur kitur.
18. Liudytojas R. M., apklaustas apeliacinio proceso tvarka, parodė, kad matė kaip prie R. V. priėjo V. M., prašė, kad parvežtų namo, tačiau ji negalėjo, nes buvo su vaikais. Tuomet jis atėjo prie liudytojo, įvyko žodinis konfliktas tarp V. M. ir R. V., liudytojas juos apramino. Tuomet ėjo link automobilio ir nuėjęs 10-20 žingsnių iki mašinos, atsisukęs pamatė, kad jie jau grumiasi. Matė kaip jie krenta ant žemės, tuomet jie dar persivertė vienas ant kito. R. V. buvo ant V. M., tuomet išbėgo E. ir juos išskyrė. Suprato, kad R. V. lūžo nosis. Liudytojas pamatė tik tą momentą, kai jie griuvo ant žemės. Buvo sužalotas ir V. M. ir R. V.. Tą vakarą liudytojas alkoholio nevartojo. Tarp jų prieš tai buvo įvykęs žodinis konfliktas. Vienas kitą įžeidinėjo. Prie R. V. jie konfliktavo žodžiais. Vėliau jie priėjo prie liudytojo ir vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. V. M. buvo prisidengęs nuo smūgių, po to jie voliojosi susikibę. Prie liudytojo, smūgių suduota nebuvo.
19. Nors apeliaciniu skundo V. M. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. V. M. kaltę patvirtina ir apeliacinio proceso tvarka ištirti ir rašytiniai bylos duomenys:
19.1. Pareiškėjo R. V. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstamas V. M.. Apklaustas liudytoju R. V. nurodė, kad 2021 m. liepos 31 d. apie 19 val. atvyko į salę, kuri yra Varėnoje, (duomenys neskelbtini). Ten buvo pakviestas kaip svečias į pusbrolio E. V. gimtadienį. Kažkuriuo momentu jis kartu su šventėje buvusiais T. P., S. K., išėjo į kiemą parūkyti. Vėliau prie jų priėjo V. M., kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti su T. P.. Išgirdęs konfliktą prie jų atėjo E. V., kuris paprašė V. M. pasišalinti. V. M. pasišalino, tačiau po maždaug 10 min., tai yra 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.30 val. vėl grįžo į gimtadienį ir pradėjo konfliktuoti su T. P.. Jie tarpusavyje apsistumdė, o jis juos atskyrė. Po to V. M. savo dešinės rankos kumščiu jam sudavė du smūgius į nosį. Nuo suduotų smūgių skaudėjo, pastebėjo, kad iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Po to jie tarpusavyje apsistumdė, tačiau pasakius, kad iškvies policiją, V. M. atsitraukė. Vėliau paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnų ekipažas. Medikai jį pristatė į VšĮ ,,Varėnos ligoninė“ priėmimo skyrių, kuriame po apžiūros medikai jam nustatė nosies lūžį ir išleido į namus (1 t., b. l. 15–21).
19.2. 2022 m. sausio 7 d. parodymų patikrinimo protokolu, R. V. parodė vietą, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prie pastato, kurioje jam V. M. sudavė du smūgius į nosį (1 t., b. l. 30–36).
19.3. 2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų – nosies nugarėlės srityje, nosies laukų lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant nosies dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kumštis gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant kumščiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 49–50).
19.4. 2022 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nustatytos galvos ir kairės alkūnės sumušimo diagnozės nėra pagrįstos objektyviu sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių aprašymo, todėl kaip sužalojimai nėra vertinamos. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui. V. M. dėl užduotyje nurodytų veiksmų, galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 55–56).
19.5. 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Nurodytu adresu randasi dviejų aukštų mūrinis pastatas. Atvykus nuo (duomenys neskelbtini) pusės matyti trinkelėmis grįstas takelis, kuriuo einama link įėjimo į pastatą iki vienos pakopos laiptelių. Jais nusileidus kairėje pusėje už pasodintų krūmų matoma apželdintas žemės plotas. Apžiūrėjus įvykio vietą grumtynių požymių, į kraują panašių dėmesių, objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta (1 t., b. l. 15–24).
19.6. 2022 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo protokole nurodyta, kad V. M. parodė vietą kieme (duomenys neskelbtini), prie pastato, kurioje jis sudavė R. V. (2 t., b. l. 31–37).
19.7. 2022 m. vasario 25 d. akistatos tarp R. V. ir V. M. protokole nurodyta, kad R. V. nurodė, kad švenčiant pusbrolio gimtadienį, Varėnos mieste, prie kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, pastato, tikslaus adreso nežino, kieme V. M. priėjo prie jo. Jo paklausė, kodėl jis grįžo, nes prieš tai buvo žodinis konfliktas. Dar paklausė, kodėl jis taip elgiasi. V. M. nieko nesakęs sudavė jam du kartus rankos kumščiu į nosį. Kuria ranka jis sudavė pasakyti negali, neprisimena. Po jo suduotų smūgių, abu su V. M. susigrūmė, abu sugriebė vienas kitam už rankų, stumdėsi, nugriuvo abu ant žolės, gėlynų. Nugriuvus dar šiek tiek pasistumdė, gali būti, kad gulint ant žolės vienas kitam sudavė smūgius, tačiau ar tikrai sudavė neprisimena. Negali pasakyti, nei kiek buvo smūgių, nei kur buvo suduota. Konflikto metu dėl V. M. suduotų dviejų smūgių į nosį, jam buvo sulaužytas nosies kaulas. Jam buvo atlikta nosies operacija, gydėsi. V. M. R. V. parodymų nei patvirtino, nei nepatvirtino. Nurodė, kad jis neprisimena ir negali pasakyti, kuris kuriam sudavė pirmas. Tik patvirtino, kad jis sudavė rankos kumščiu R. V. į veidą. Kiek kartų sudavė neprisimena, vieną, gal du kartus, bei kuria ranka neprisimena. Jis jam pataikė į nosį. R. V., kai abu nugriuvo ant žemės ir pradėjo grumtis jam sudavė ranka kelis kartus į galvą ir kelis kartus į šonus (2 t., b. l. 62–64).
19.8. 2021 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu pateiktas 2021 m. rugpjūčio 1 d. pokalbio garso įrašas bei šio įrašo apžiūra, kuriame užfiksuota, kaip R. V. kviečia pagalbą, nurodydamas, kad jam sulaužė nosį (1 t., b. l. 121–126).
20. Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad iš 2021 m. liepos 31 d. į 2021 m. rugpjūčio 1 d. naktį tarp V. M. ir R. V. kilo konfliktas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis V. M. parodė, kad tarp jo ir R. V. iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į grumtynes. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis bei byloje apklausti liudytojai. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina 2021 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. V. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant nosies dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant kumščiu. Tai, kad V. M. nukentėjusiajam R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka liudytojas S. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis teigė, kad išėjęs iš kavinės pamatė netoliese stovintį R. V., kurio veidas buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas E. V. parodė, kad nors ir nematė pačių muštynių vykusių tarp V. M. ir R. V., tačiau matė, kad R. V. veidas buvo kruvinas. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinio proceso tvarka apklausta liudytoja R. V., kuri nurodė mačiusi, kad V. M. ir R. V. būdami ant žemės grūmėsi, po ko nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas R. M. taip pat patvirtino, jog matė kaip po įvykusio žodinio konflikto, V. M. ir R. V. nukritę ant žemės grūmėsi. Taigi, byloje neginčijamai patvirtina, kad po įvykusio žodinio konflikto tarp V. M. ir R. V., kuris peraugo į muštynes, nukentėjusiajam R. V. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėles srityje, nosies lakų lūžimas, dėl ko V. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
21. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai – pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį, teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. M. būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia sudavė du kartus R. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. V. kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimą, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde, nuteistasis neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, taip jį sužalodamas, tačiau teigia, jog nukentėjusiajam sužalojimus padarė veikdamas būtinosios ginties ribose, t. y. gindamasis nuo R. V. agresyvių veiksmų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, atnaujinus įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad V. M. neveikė esant būtinosios ginties sąlygomis.
23. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
24. Nuteistasis V. M. savo veiksmus, jog veikė būtinosios ginties ribose, vertina todėl, jog konflikto metu, nukentėjusysis pirmas pradėjo agresyviai elgtis, jam priekaištauti, po ko jie susistumdė, nugriuvo abu ant žemės, o nukentėjusysis jį užgulė bei trenkė jam į įvairias kūno vietas. Dėl šių priežasčių, nuteistasis gindamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam į veido sritį, bandydamas save apginti, t. y. nuteistasis gindamas savo sveikatą nuo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi ėmėsi fizinio atsako ir veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma paneigia teiginius apie būtinosios ginties buvimą. Pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio V. M. turėjo teisę gintis, šioje byloje nenustatytas.
25. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, kuris iš asmenų inicijavo smurtinius veiksmus, visų pirma svarbu įvertinti byloje apklaustų asmenų parodymus. Vertinant V. M. parodymus viso proceso metu, pastebėtina, kad nuteistojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs. V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju parodė, kad su R. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą R. V. į veidą. Lyg sudavė vieną kartą, nors galėjo suduoti ir daugiau kartų, neprisimena. Jam pataikė į nosį. Tada lyg R. V. dešinės rankos kumščiu sudavė jam tris kartus į galvą. Nuo suduotų smūgių nugriuvo ant žemės. R. V. nugriuvo ant jo ir užgulęs sudavė dešinės rankos kumščiu kelis kartus jam į abiejų pusių šonkaulius. Kai R. V. sudavė smūgius, matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas (2 t., b. l. 26–28). Toliau, V. M. papildomos apklausos metu parodė, kad R. V. jam grįžus pradėjo priekaištauti, kodėl šis grįžo. Jam kažką atsakė ir R. V. lyg pirmas jį ranka pastūmė. Nuo pastūmimo nenugriuvo. Tada jis ranka, kuria neprisimena, pastūmė R. V., po to R. V. sugriebė jam už drabužių ir rankų ir jie abu susikibo, pradėjo stumdytis. Susistumdymo metu abu nugriuvo ant žemės. Jis nugriuvo nugara ant žemės, o R. V. užgriuvo ant jo priekiu. Nugriuvus, R. V. jam kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį šoną. Tada jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą R. V. į veidą. Jam pataikė į nosį. Kiek prisimena, sudavė vieną smūgį, tačiau galėjo būti, kad sudavė ir du kartus, to gerai neprisimena. Po to, R. V. jam kairės rankos kumščiu dar sudavė kelis kartu į abu šonus. Tada R. V. jam sudavė rankos kumščiu, kelis kartus į galvą (2 t., b. l. 42–44). Taigi, V. M. pirminės apklausos metu nurodė, jog žodinio konflikto metu, dar stovint ant žemės, R. V. kumščiu trenkė į veido sritį – nosį, tačiau papildomos apklausos metu, šiuos parodymus pakeitė, nurodydamas, kad R. V. pirmas jam trenkė, jie nugriuvo ant žemės ir jis gindamasis trenkė R. V.. Šios gynybinės versijos V. M. laikėsi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Visgi, šie nuteistojo parodymai laikytini kaip jo gynybinė versija, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
26. Vertinant nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo R. V. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad V. M. savo dešinės rankos kumščiu jam sudavė du smūgius į nosį, po ko jie tarpusavyje apsistumdė (1 t., b. l. 15–21). Papildomos apklausos metu, R. V. parodė, kad būnant kieme, prie jo priėjo sugrįžęs V. M.. Jį pamatęs, nukentėjusysis paklausė, kodėl jis sugrįžo, taip pat paklausė, kodėl jis įžeidinėjo T. P.. Tokie jo pasakyti žodžiai V. M. nepatiko, jis supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus į veidą. Abu kartus pataikė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po smūgių sudavimo, sugriebė V. M. už jo abiejų rankų, o jis sugriebė rankomis jam už abiejų rankų, jie susikibo, pradėjo stumdytis. Besistumdant abu nugriuvo ant žemės. Griūdamas nesusimušė, sužalojimų nepatyrė. Nugriuvus vienas kito nepaleido (1 t., b. l. 27–29). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, t. y., kad tarp jo ir V. M. įvyko žodinis konfliktas, po ko šis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, o pasilenkus sudavė antrą smūgį, po ko prasidėjo grumtynės (2 t., b. l. 100–105). Nukentėjusysis apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka parodė, kad V. M. trenkė jam į nosį du kartus, po ko jis griebė V. M. už krūtinės ir jie nukrito, pradėjo galinėtis. Ar jam sudavė, negali pasakyti, kadangi buvo šoko būsenoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu iš esmės išliko nuoseklūs, dėl ko teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, kaip matyti iš akistatos protokolo, vykusio tarp R. V. ir V. M., nukentėjusysis parodė, kad V. M. nieko nesakęs sudavė jam du kartus rankos kumščiu į nosį. Po suduotų smūgių, abu su V. M. susigrūmė, abu sugriebė vienas kitam už rankų, stumdėsi, nugriuvo ant žolės, gėlynų. Nugriuvus dar šiek tiek apsistumdė, gali būti, kad gulint ant žolės vienas kitam sudavė smūgius. V. M. parodė, jog negali nei patvirtinti, nei nepatvirtinti šių nukentėjusiojo parodymų. Neprisimena, kuris kuriam sudavė pirmas. Patvirtina, kad rankos kumščiu sudavė R. V. į veidą. Kiek kartų, neprisimena, pataikė į nosį. R. V., kai abu nugriuvo ant žemės ir pradėjo grumtis, jam sudavė ranka kelis kartus į galvą ir kelis kartus į šonus (2 t., b. l. 62–63). Taigi, iš esmės nuteistojo parodymai, kuris pirmasis panaudojo fizinę jėgą, skyrėsi, priešingai nei nukentėjusiojo, kuris viso proceso metu išliko nuoseklus.
27. Nors nuteistasis V. M. teigia, jog nukentėjusiajam galėjo kumščiu suduoti jau grumiantis ant žemės, t. y. tuo metu kai nukentėjusysis buvo jį užgulęs, visgi, ši nuteistojo versija nepatvirtinta jokiais byloje surinktais duomenimis. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė kuomet nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veido sritį. Iš esmės, byloje apklausti liudytojai patvirtino tik matę tarp V. M. ir R. V. grumtynes ant žemės. Liudytojas E. V. parodė, kad išgirdęs, jog kažkas mušasi, išėjo į lauką ir pamatė, kad ant pievelės guli V. M. ir R. V.. Jokių smūgių prie jo nebuvo suduota, jie grūmėsi gulėdami ant pievelės. Tuomet liudytojas juos išskyrė. Liudytoja R. V. taip pat patvirtino, jog išėjusi į lauką pamatė, kad R. V. užgulęs V. M. ir jie mušasi. Matė kaip R. V. mušė V. M., kuris buvo užsidengęs veidą. Jiems besigrumiant ant žemės, nematė, jog V. M. būtų sudavęs R. V. į veidą. Nors kaip jau minėta, nei vienas iš liudytojų nematė nuo pat pradžių įvykusių muštynių, tačiau liudytojas R. M. patvirtino, jog muštynių metu jis buvo lauke, ėjo link automobilio ir atsisukęs pamatė kaip V. M. ir R. V. grumiasi ir krenta ant žemės. R. V. užgulė V. M., tačiau jam matant, suduotų smūgių nebuvo. Tuomet išbėgo E. V. ir juos išskyrė. Taigi, apklausti liudytojai patvirtino, jog tarp V. M. ir R. V. įvyko muštynės, kurių metu jie buvo nugriuvę ant žemės ir grūmėsi, tačiau net ir liudytojas R. M., kuris matė jų grumtynes nuo to momento, kai jie nugriuvo ant žemės, nematė, jog V. M. besigindamas būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Taigi, šie duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį sudavė dar jiems prieš nukrentant ant žemės.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nevertino pačio nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, kas galėtų būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti tai, kad V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dar prieš sukonfliktuodamas su nukentėjusiuoju, šventės metu iniciavo konfliktą ir su liudytoju T. P.. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis R. V., kuris parodė, kad V. M. kieme užgauliojo T. P., dėl jo tarnybinės padėties, po ko V. M. buvo išprašytas iš šventės. Liudytojai – S. K., E. V. taip pat patvirtinto, jog šventės metu tarp V. M. ir T. P. buvo įvykęs žodinis konfliktas, tačiau tarp jų jokių smurtinių veiksmų nekilo, tai patvirtinto ir liudytojas T. P.. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykusio žodinio konflikto su liudytoju T. P., nuėjo šiek tiek atokiau nuo vykusios šventės, o po kurio laiko grįžo ir sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Liudytojas R. M. patvirtinto, kad prieš pat įvykstant smurtiniams veiksmams, tiek R. V., tiek V. M. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir vienas kitą įžeidinėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti tai, kad būtent nuteistojo elgesys tą vakarą buvo provokuojantis ir agresyvus ne tik su nukentėjusiuoju, bet ir su kitais šventėje dalyvavusiais asmenimis.
29. Nuteistojo teigimu, jo veikimą būtinosios ginties ribose patvirtina tai, jog po įvykusių muštynių jis taip pat patyrė sužalojimus, o tai patvirtina VšĮ Varėnos Ligoninės pateikta ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje kortelėje užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. 01.30 val. V. M. nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas; alkūnės sumušimas; kitos asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas (2 t., b. l. 175–176). Įvertinus byloje esančius duomenis, nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegijos manymu, byloje nustatyta, kad tarp V. M. ir R. V. kilo žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes. Visgi, svarbu įvertinti tai, kad 2022 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis tyrimui pateiktais VšĮ Varėnos ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. M. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nustatytos galvos ir kairės alkūnės sumušimo diagnozės nėra pagrįstos objektyviu sužalojimams būdingų markomorfologinių požymių aprašymu, todėl kaip sužalojimai nėra vertinamos. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui. Nors išvadoje taip pat nurodyta, kad V. M., dėl užduotyje nurodytų veiksmų, galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau šiuo atveju V. M. jokių pretenzijų nepareiškė, ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai patirtų fizinių skausmų nepradėtas. Šiuo atveju, analizuojant teismų praktiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2013, 2K-392/2021). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad teisė į būtinąją gintį, esant konfliktinei muštynių situacijai, galima tik tuo atveju, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-3-648/2021). Kaip jau iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, po žodinio konflikto tarp V. M. ir R. V., sekė jų grumtynės, ko iš esmės neneigia nei pats nuteistasis, nei nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, kad grumtynių metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neabejotina, kad grumtynės tarp asmenų vyko pakankamai intensyviai ir nė vienas iš konfliktine dalyvaujančių asmenų nesustabdė tolimesnio konflikto vystymosi iki kol liudytojas E. V. juos išskyrė. V. M. veiksmai buvo nukreipti ne į siekimą apsiginti, jaučiant realią grėsmę savo sveikatai, o į tebesitęsiančios konfliktinės situacijos sprendimą tyčiniu smurtu. Nuteistojo V. M. veiksmai negali būti vertinami kaip asmens veikimas besiginant nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.
30. Apeliaciniame skunde, siekiant įrodyti būtinosios ginties situacijos egzistavimą, akcentuojama jėgų santykio persvara bei nuteistajam konstatuoti sveikatos sužalojimai. Visgi, būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, jog viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad būtinoji gintis galima tik esant kėsinimuisi, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, kad V. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį R. V. ir ranka du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimą, tuo nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tenkinti apelianto skundą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės
32. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
33. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui padarius nusikaltimą gali būti skiriama laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų.
34. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. M. bausmės rūšį atsižvelgė į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo veiksmų seką, t. y., jog grįžęs į šventę, kieme prikibo prie nukentėjusiojo ir neišreikšdamas jokių konkrečių pretenzijų ar priekaištų, jis užsipuolė nukentėjusįjį ir panaudodamas fizinį smurtą jį sužalojo. Apylinkės teismas nustatė, jog veika padaryta keršto motyvais, kas turi didesnį pavojingumą, nei veika padaryta spontaniškai kilus tarpusavio konfliktui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, sprendė, jog V. M. skirtina griežtesnio pobūdžio bausmė, tačiau kadangi jis yra dirbantis, o paskyrus arešto bausmę būtų nutraukta jo darbinė veikla bei susidarytų kliūčių dėl civilinių ieškinių atlyginimo, sprendė, jog V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
35. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažino V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti. Vis dėlto, kaip matyti iš V. M. parodymų bei apeliacinio skundo turinio, V. M. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta V. M. lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, apylinkės teismas, bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažino trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip jau nustatyta, V. M. nepripažino savo kaltės, dėl apylinkės teismo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą, o bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apklaustas tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusysis, į bylą buvo kviečiami liudytojai. Įvertinus aptartus duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, todėl aukštesnysis teismas, nesunkindamas nuteistojo padėties, turi pareigą iš naujo jam paskirti bausmę už nusikalstamą veiką.
36. V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, vienu atveju ir už tai, jog viešoje vietoje pasirodė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Duomenų apie V. M. įrašymą į priklausomybės ir psichiatrijos ligų įskaitas, nėra. Kaip teisingai paminėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo veiksmų seką, t. y., jog grįžęs į šventę, kieme prikibo prie nukentėjusiojo ir neišreikšdamas jokių konkrečių pretenzijų ar priekaištų, jis užsipuolė nukentėjusįjį ir panaudodamas fizinį smurtą jį sužalojo. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, todėl įvertinus visus aptartus duomenis sprendžia, kad V. M. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
37. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visuma ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas konstatavo, jog atidedant bausmės vykdymą, yra pagrindas manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu V. M. galėtų būti padaryta teigiama įtaka, jog jis daugiau nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl BK 75 straipsnio sąlygų taikymo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra pagrindas taikyti V. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, paliktini skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą. Manytina, jog tokie nuteistajam paskirti įpareigojimai užtikrins tinkamą bausmės vykdymą.
Dėl civilinių ieškinių
39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis R. V. patyrė 600 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su šiomis priteistomis sumomis.
41. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš V. M. priteisti 3000 Eur neturtinei žalai ir 600 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 90–91). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkinto iš dalies ir iš nuteistojo V. M. priteisė nukentėjusiajam 600 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
42. Nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje nurodė, jog patyrė bendrą – 600 Eur turtinę žalą. R. V. nurodė, jog dėl V. M. nusikalstamų veiksmų, jam buvo sugadinti drabužiai: džinsai, kurie kainavo 35 Eur, marškiniai 20 Eur vertės, batai (Adidas) 50 Eur vertės. Šie rūbai buvo aptaškyti krauju, jie nenusiplovė ir teko juos išmesti. Apeliaciniu skundu nesutinkama su šiomis nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis, teigiant, jog nukentėjusysis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, nėra nustatyta, jog iš minėtų drabužių nebuvo galima panaikinti dėmių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl V. M. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimas. Byloje apklaustas nukentėjusysis parodė, jog dėl V. M. suduotų smūgių į veido sritį, jam lūžo nosis, dėl ko jam gausiai bėgo kraujas. Po įvykusio konflikto, nukentėjusysis nuėjo nusiprausti kraujuojančio veido, o tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojai patvirtino tą aplinkybę, jog nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Kaip nustatyta, tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko kelių minučių susistumdymas ir grumtynės ant žemės, dėl ko nėra pagrindo abejoti, jog įvykio metu nukentėjusiojo vilkėti drabužiai buvo aptaškyti krauju. Nors teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog nepavykus išvalyti dėmių, šiuos drabužius iš ties teko išmesti, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti suma už drabužius: džinsus 35 Eur vertės, marškinius 20 Eur vertės, batus (Adidas) 50 Eur vertės yra reali bei pagrįsta protingumo kriterijumi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinio ieškinio dalį dėl šios patirtos turtinės žalos dydžio.
43. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl patirtos traumos negalėjo vairuoti, todėl teko prašyti kitų asmenų, jog jį nuvežtų į Lazdynų ligoninę, kurioje teko lankytis 4 kartus. O už šią paslaugą teko sumokėti 150 Eur. Atsižvelgiant į nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus, kurie buvo patirti dėl neteisėtų V. M. veiksmų, neabejotina, jog nukentėjusiajam kelis kartus teko vykti pas medikus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo R. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo teigimu jam teko kelis kartus vykti į Lazdijuose esančią ligoninę. Tai, kad nukentėjusiajam buvo reikalinga lankytis gydymo įstaigose patvirtina ir VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (1 t., b. l. 73). Taigi, nors nukentėjusysis nėra pateikęs kelionės išlaidų patvirtinančių duomenų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. V. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, dėl ko visiškai tikėtina, kad dėl turimos traumos jam teko vykti į gydymo įstaigas, o nukentėjusiojo nurodyta 150 Eur suma yra reali bei pagrįsta protingumo kriterijumi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis išlaidomis. Be to, nukentėjusysis taip pat nurodė, jog vyko pas medicinos ekspertą, dėl ko jam ši kelionė kainavo 50 Eur. Tai, kad nukentėjusysis išties vyko pas specialistą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 49). Nukentėjusysis R. V. pas ekspertą apžiūrėtas 2021 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus mieste, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, todėl neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė išlaidų, susijusių su nuvykimu pas med. ekspertą. Įvertinus atstumą tarp medicinos tarnybos buvimo vietos (Alytaus miestas) bei nukentėjusiojo gyvenamosios vietos (Varėnos r.), nukentėjusiojo pateiktas paaiškinimas, jog kelionės išlaidos siekė 50 Eur yra visiškai tikėtinos. Taigi įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog nukentėjusiojo patirtos kelionės išlaidos yra nepagrįstos.
44. Nesutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nepagrįstos yra ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos vaistams. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog atsižvelgus į gydytojo rekomendacijas teko pirkti nuo skausmo vaistus – „Ibuprom“, kurių kaina 3 Eur, nosies lašus „Rinopanteina“ 8 Eur, tepalą „Medihoney barrier cream“ 12 Eur, bei bintą, pleistrus, kurių kaina buvo 4 Eur. Be to, teko įsigyti nosies įtvarą, kurio kaina 30 Eur. Taigi, nors kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis nepateikė jokių pirkimą patvirtinančių dokumentų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti su šiomis nukentėjusio patirtomis išlaidomis. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas nosies lūžimas, todėl neabejotina, jog nukentėjusiajam tai kėlė skausmas ir dėl to buvo reikalingi vaistai nuo skausmo. Be to, VšĮ „Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės“ 2021 m. rugpjūčio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme skirtas gydymas bei nurodyta, jog esant skausmui vartoti „ibuprofen 400 mg iki 3 kartų per dieną (1 t., b. l. 69). O VšĮ „Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės“ 2021 m. rugpjūčio 11 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, jog rekomenduojama vartoti nosies lašus „Rinopanteina“ (1 t., b. l. 79). Taigi, nors byloje nėra pateiktų čekių, susijusių su vaistų pirkimu, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti šių vaistų būtinumu ir kainų realumu. Nukentėjusiajam nustatytas nosies lūžis, todėl visiškai realu, jog R. V. pirko civiliniame ieškinyje nurodytus vaistus, pleistrus bei nosies įtvarą.
45. Neabejotina, jog dėl nuteistojo V. M. veiksmų, nukentėjusiajam R. V. taip pat turi būti atlygintos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų nuteistojo veiksmų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nurodė, jog R. V. buvo išmokėta 686,55 Eur suma, nors nukentėjusysis teigia, jog 542 Eur, todėl R. V. nepagrįstai prašo atlyginti jam negautas pajamas, kurios sudaro 238 Eur. Aukštesnysis teismas, šiuos skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Pažymoje nurodyta, jog R. V. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. priskaičiuota išmokos suma yra 686,55 Eur, o jam išmokėta suma – 542,38 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, jeigu jis būtų dirbęs, būtų gavęs 780 Eur, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai priteisė dėl laikino nedarbingumo prarastas pajamas – 238 Eur.
46. Byloje taip pat buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 131–135) dėl nukentėjusiojo R. V. gydymo išlaidų 336,18 Eur atlyginimo privalomajam sveikatos draudimo fondui ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo, kadangi nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, buvo pareikštas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys (1 t., b. l. 145–155), kuriuo nurodė, kad dėl nukentėjusiojo R. V. turėto laikinojo nedarbingumo jam išmokėjo 686,55 Eur laikinojo nedarbingumo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šie civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl pilnai tenkinti. Šiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas. Iš esmės, apeliaciniame skunde nėra ginčijamos šios priteistos sumos iš nuteistojo V. M., tačiau prašoma atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, priteistus civilinius ieškinius išdėstyti mokėti dalimis.
47. Sprendžiant klausimą dėl priteistų civilinių ieškinių išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų visas atlygintas iš karto, nenumatytas terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. Taigi, šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nedalyvavo, savo pozicijos dėl prašymo priteistus ieškinius išdėstyti dalimis neišsakė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, dėl ko prašoma priteistus civilinius ieškinius išdėstyti dalimis, tačiau pastebėtina, kad priteisti civiliniai ieškiniai nėra sąlyginai dideli, atitinkamai 336,18 Eur ir 686,55 Eur. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie išties itin sunkią V. M. turtinę padėtį. Nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie išlaikomus asmenis nėra, yra dirbantis. Atsižvelgiant į santykinai ne itin didelį žalos dydį ir vertinant tai, kad vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis, t. y. susitarus su civiliniais ieškovais, V. M. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, atmestinas.
48. Byloje taip pat buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, šią civilinio ieškinio dalį patenkino iš dalies, iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam R. V. priteisiant 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
49. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl V. M. veiksmų R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neabejotina, jog R. V. patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, diskomfortą, nukentėjusiojo patirti išgyvenimai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog po atliktos nosies operacijos jis jautė didelį stresą, kadangi po 10 dienų turėjo vykti jo vestuvės, be to, jo būsima sutuoktinė tuo metu laukėsi, todėl jo patiriami išgyvenimai buvo dar stipresni.
51. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš esmės, apeliaciniu skundu sutinkama, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 2000 Eur neturtinė žala atitinka teismų formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Apeliaciniame skunde sutinkama, jog 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti atitinka teismų formuojamą praktiką, tačiau atsižvelgiant į itin sunkią V. M. turtinę padėtį, apeliaciniu skundu prašoma, neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Eur.
52. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala buvo padaryta nukentėjusiajam R. V., kuriam specialisto išvada konstatuoti sužalojimai – kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimas. Šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ranka du kartus suduodant į veido sritį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl V. M. panaudoto fizinio smurto, nukentėjusysis R. V. jautė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą ir nepatogumus, ypač įvertinus tai, jog buvo suplanuotos nukentėjusiojo vestuvės. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai, kas kelia nepatogumus asmeniui aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Atsižvelgiant į padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į liekamuosius reiškinius, į tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kas atitinka teismų formuojamą praktiką (2000 Eur).
53. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam, o tai yra esminės aplinkybes nustatant žalos dydį – kompensaciją, išreikštą pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu, tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015).
54. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti mažinamas dėl itin sunkios nuteistojo V. M. turtinės padėties, tačiau aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais sutikti neturi pagrindo. Pastebėtina, jog V. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, nevedęs, išlaikytinų asmenų neturi, duomenų apie kitus įsiskolinimus, byloje nėra. Tai, kad nuteistasis neturi jokio turto savaime nesuponuoja išvados, kad jis yra nepajėgus sumokėti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos. Byloje nėra duomenų apie akivaizdžiai sunkią V. M. turtinę bei finansinę padėtį. Neturtinės žalos atlyginimas už patirtus išgyvenimus priteistas iš jauno, darbingo, sveiko nuteistojo, todėl nėra pagrindo manyti, jog priteistos neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ar pažeidžiantis protingumo kriterijus.
55. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteistą neturtinę žalą išdėstyti dalimis. Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstyto dalimis klausimą, būtų atsižvelgiama į abiejų šalių interesus. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, nukentėjusysis neišreiškė sutikimo jam priteistą neturtinę žalą išdėstyti dalimis. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami tik V. M. interesai ir neatsižvelgiama į nukentėjusiojo lūkesčius. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Kaip jau nurodyta, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, turintis nuolatines pajamas, o byloje nėra duomenų kurie patvirtintų apie akivaizdžiai sunkią jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos manymu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog susiklostė išimtinės aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas priteistą neturtinę žalą išdėstyti dalimis. Patenkinus nuteistojo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką. Be to, nuteistasis turi teisę su nukentėjusiuoju sudaryti sutartį dėl mokėtinų sumų dydžio, taip užtikrindami abiejų šalių interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl neturtinės žalos išdėstymo, atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
56. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautas nukentėjusiojo R. V. atstovės advokatės Stasės Budėnės prašymas priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Į bylą buvo pateiktos sąskaitos už teisinę pagalbą bei mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad R. V. advokatei Stasei Budėnei sumokėjo viso 900 Eur – 500 Eur už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga bei atstovavimą teisme, 200 Eur už atstovavimą 2022 m. liepos 21 d. teismo posėdyje bei 200 Eur už atstovavimą 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje.
57. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-272/2011, 25-605-2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
58. Nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas pateikė nuteistasis V. M.. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to, nukentėjusiojo R. V. turėtos išlaidos dėl advokatės dalyvavimo teismo posėdžiuose turi būti apmokėtos. Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo advokatė nedalyvavo, todėl ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka buvo reikalinga susipažinti su bylos medžiaga. Sprendžiama, kad priteistų išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmas ir jos darbo sąnaudoms. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, išviso vyko penki teismo posėdžiai, iš kurių į du posėdžius dėl objektyvių priežasčių neatvyko kaltinamojo gynėja. Taip pat, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, t. y. apklaustas nuteistasis, nukentėjusysis, bei šeši liudytojai. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad prašomos priteisti procesinės išlaidos yra proporcingos ir priteistinos iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo R. V. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais
nutaria:
nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymą panaikinti, nurodant:
V. M. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti nukentėjusiajam R. V. iš nuteistojo V. M. 900 (devynis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.