Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., jo įgaliotai atstovei advokatei E. G., išnagrinėjusi K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 5 d., 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), K. J. vairavo transporto priemonę Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuri neapdrausta privalomuoju draudimu, būdamas neblaivaus, kai nustatytas 2,5 promilių girtumo laipsnis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu, įkalnėje pariedėjo atgal ir atsitrenkė į iš paskos važiavusį ir sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 226 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, jog vairavo nedraustą transporto priemonę neblaivus ir padarė su ja avariją, tačiau neigė, jog pasišalino iš įvykio vietos, nes jį iš eismo įvykio vietos nusivežė policininkai. Teismui paaiškino, jog sustojo prie sankryžos, kitas automobilis privažiavo ir į jį atsitrenkė. Jis užsimanė nusišlapinti, nuėjo truputį į šalį, o per tą laiką ir atvažiavo policija. Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta privalomuoju draudimu, nes neturėjo tam pinigų (25, 40 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju O. K. parodė, kad nuvyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) sodų bendrojoje. Rado du automobilius, vienas vairuotojas buvo eismo įvykio vietoje, kito automobilio įvykio vietoje nebuvo. Vaikai pasakė, kad automobilio vairuotojas bėgo iš įvykio vietos, jo kolega jį nusivijo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 50 metrų pabėgo, apsisuko ir grįžo į eismo įvykio vietą, nuo įvykio vietos buvo nutolęs maždaug 500 metrų atstumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išgėręs, nepateikė techninės apžiūros ir draudimo, nes jie pasibaigę (40-41 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. R. parodė, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Nuvyko ir įvykio vietoje rado Renault Espace ir kitą automobilį. Automobilį Renault turėjo vairuoti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau jo įvykio vietoje nebuvo, buvo tik nukentėjęs asmuo. Įvykio vietoje buvę vaikai sakė, jog Renault vairuotojas bėgo, jis pats nematė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bėgtų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, kai jis jam liepė, tada pradėjo valgyti nuo krūmo lapus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo. Patikrino duomenų bazėje ir nustatė, jog nėra nei techninės apžiūros, nei draudimo (41-42 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju J. A. parodė, kad buvo netoli įvykio vietos, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilis Renault Espace įvažiavo atbulas į kitą automobilį, iš automobilio Renault Espace išlipo administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo. Išlipęs iš Renault Espace, jo vairuotojas norėjo tartis, nuo eismo įvykio vietos vairuotojas nebuvo pasišalinęs toliau, nei 50 metrų. Toliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėjo, jį pasišaukė policininkai. Nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesklido alkoholio kvapas, tačiau matėsi, jog jis išgėręs (49-50 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. V. K. parodė, jog rugpjūčio 5 d., apie 11 val. 40 min., su žmona ir anūku važiavo iš s/b „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatve, nuo kalno pastebėjo atvažiuojantį šviesiai žalios spalvos Renault. Kairėje pusėje stovėjo raudonas Golf automobilis. Praleidęs Golf automobilį, Renault automobilis jau beveik išriedėjo į (duomenys neskelbtini) g. ir stabtelėjo. Jis pradėjo įriedėti į (duomenys neskelbtini) gatvę, truputį įvažiavo, staiga Renault mašina pradėjo riedėti atgal, nes toje vietoje nuokalnė. Spaudė garso signalą, tačiau Renault vairuotojas nereagavo, trenkėsi į jo automobilio dešinę pusę, sulaužė dešinį žibintą ir bamperį. Išlipęs iš automobilio, Renault vairuotojas elgėsi grubiai, bandė tartis, atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neblaivus. Kai atvažiavo policija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėjo Slėnio gatve, policijos pareigūnai jį atvedė iki mašinų, jis buvo nuėjęs gatve apie 50 metrų (50-51 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

K. J. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., be jo paties prisipažinimo, teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustų liudytojų parodymų, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais (4,5,6,7 b.l.), fotonuotraukomis (8-9 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (10 b.l.), A. V. K. paaiškinimu (11 b.l.), asmens blaivumo testu Nr. 115, iš kurio matyti, kad K. J. 2015 m. rugpjūčio 5 d. 12 val. 04 min. nustatytas 2,50 promilių girtumas (12 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (13 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (14 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (15 b.l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 436 (17 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (18 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. J. 2015 m. rugpjūčio 5 d., 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuri neapdrausta privalomuoju draudimu, būdamas neblaivaus, kai nustatytas 2,5 promilių girtumo laipsnis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu, įkalnėje pariedėjo atgal ir atsitrenkė į iš paskos važiavusį ir sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. K. J. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. J. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailėjosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog jis gailisi dėl teisės pažeidimo padarymo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės advokatės E. G. prašymu K. J. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Skiriant administracinę nuobaudą, teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės pateiktus dokumentus – pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (37 b.l.) ir pažymą (38 b.l.), iš kurių matyti, jog K. J. materialinė padėtis yra sunki, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. J. buvo paskirta socialinė pašalpa už ją ir už administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis. Teismų praktikoje šeiminės aplinkybės, finansiniai sunkumai nelaikytinos ypatingai išskirtinių aplinkybių kompleksu, bylojančiu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-874-175/2015). K. J. elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, ir sukėlė pasekmes - turto sugadinimą. Tačiau toks pažeidimas galėjo sukelti dar sunkesnes pasekmes, susijusias su žmogaus sveikata ar gyvybe, ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo K. J. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau, įvertinus K. J. įgaliotos atstovės pateiktus dokumentus ir juose nurodytas aplinkybes, patvirtinančias jo sunkią materialinę padėtį, jam skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 3 dalies sankcijų ribose – minimalaus dydžio baudos, bei papildoma nuobauda – minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. J. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 5 d., 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino ir buvo sulaikytas pareigūnų. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219, 220 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 219 punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus <...>.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. neigė kaltę dėl to, jog pasišalino iš įvykio vietos, nes jį iš eismo įvykio vietos nusivežė policininkai, jis buvo pasitraukęs nuo automobilių susidūrimo vietos, kadangi norėjo nusišlapinti (25, 40 b.l.). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. K. parodė, jog kai atvažiavo policija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, policijos pareigūnai jį atvedė iki mašinų, jis buvo nuėjęs gatve apie 50 metrų (50-51 b.l.). Liudytojas J. A. parodė, Renault Espace vairuotojas nuo eismo įvykio vietos nebuvo pasišalinęs toliau nei 50 metrų, atvykę policijos pareigūnai jį pasišaukė (49-50 b.l.). Į įvykio vietą atvykę ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sulaikę policijos pareigūnai taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos - liudytojas O. K. parodė, kad vaikai pasakė, kad automobilio vairuotojas bėgo iš įvykio vietos, jo kolega jį nusivijo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 50 metrų pabėgo, apsisuko ir grįžo į eismo įvykio vietą (40-41 b.l.). Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. R., kuris taip pat parodė, kad įvykio vietoje buvę vaikai sakė, jog Renault vairuotojas bėga, jis pats nematė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bėgtų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, kai jis jam liepė, tada pradėjo valgyti nuo krūmo lapus (41-42 b.l.). Šie liudytojų parodymai nepatvirtina, jog K. J. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog jis atsitraukė nuo eismo įvykio vietos norėdamas nusišlapinti.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog K. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia K. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyviąją pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad K. J. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

K. J. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį - 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį – 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. K. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.