Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo A. K. (A. K.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1 400 Eur dydžio bauda su neteisėtai gabentų cigarečių konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

A. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 30 d. apie 12.30 val., Vilniaus rajone, Šumsko pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką A. K. vardu registruotu automobiliu ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs specialiai įrengtose slėptuvėse po galinėmis sėdynėmis, centriniame tunelyje, tarp variklio skyriaus ir salono, variklio kapote gabeno 550 pakelių cigarečių: 10 640 vienetų cigarečių ,,Minsk“ ir 360 vienetų cigarečių ,,Queen“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 1 644,50 Eur. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą dalyje dėl automobilio grąžinimo savininkei iš transporto priemonę konfiskuoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. ir jo atstovas advokatas N. V. prašo nekeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo nekeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė, kuria neteisėtai gabentos cigaretės, konfiskuota nebuvo. Pirmosios instancijos teismas automobilį vairavusiam ir administracinį nusižengimą padariusiam A. K. skyrė baudą bei konfiskavo neteisėtai gabentas cigaretes. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl automobilio grąžinimo jo savininkei ir konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo neteisėtai gabenamos cigaretės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės šioje administracinio nusižengimo byloje taikyti ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad automobilis ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, numatytą ANK 29 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, iš byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkė yra A. K., registracijos liudijimas išduotas 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. likus pusei metų iki nusižengimo padarymo, taigi automobilis tiek prieš nusižengimo padarymą, tiek jo padarymo metu, tiek po to priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. dukterėčiai. A. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilį jai nupirko tėtis (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis), A. K. automobilį ji paliko sutvarkyti, apie vežamas cigaretes nieko nežinojo. Tokias pat aplinkybes dėl automobilio priklausomybės nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K.. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, automobilio savininkas nagrinėjamu atveju nustatytas remiantis ne tik transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta informacija, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat registracijos liudijime nurodytos automobilio savininkės parodymais, kurie nėra paneigti jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad nusižengimo padarymo priemonė priklausė ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, taikant ANK 29 straipsnio nuostatas turi būti vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Sprendžiant ne pažeidėjui, o jo dukterėčiai priklausančio automobilio, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą.Pagal ANK 29 straipsnio nuostatas, dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio ketvirtoje dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą be kita ko patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, to skunde neginčija ir Vilniaus teritorinė muitinė (2.2. punktas), byloje nėra jokių duomenų, kad A. K., perduodama automobilį dėdei jį remontuoti, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi pagrindo taikyti šioje byloje ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą nėra. Vilniaus teritorinė muitinė skunde pažymi, jog automobilis gali būti konfiskuojamas ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, tiek prieš nusižengimą, tiek jo padarymo metu, tiek po jo priklausė ir vis dar priklauso tam pačiam asmeniui – nusižengimą padariusio asmens dukterėčiai A. K., kuri nėra nei nusižengimą padariusio asmens šeimos narys, nei jo artima giminaitė. Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas asmeniui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys ar artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai. Taigi pagrindo taikyti ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą šioje byloje nėra. Dėl skundo argumentų, susijusių su automobilio pritaikymu kontrabandos dalykui gabenti, galimybe kontrabandos dalyką per sieną gebanti be transporto priemonės (2.5. punktas) apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skunde nurodoma neva aktuali teismų praktika šiuo metu jau nėra aktuali.

10.1. Pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) galėjo būti konfiskuojamas tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu atitinkamuose ATPK straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 26 straipsnio redakcija, pagal kurią dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, buvo numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurino pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (kasacinė nutartis Nr. 2AT-59-697/2016).

10.2. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ATPK 26 straipsnio redakcija dėl kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo yra analogiška taisyklėms, numatytoms dabar galiojančiame ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktika, pagal kurią, nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas ir kurią cituoja Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniame skunde (2.5. punktas), galiojo iki to laiko, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (kasacinė nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Kadangi tokios sąlygos šioje byloje nenustatytos, pagrindo tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.