- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- A8.-542-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00093-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,
dalyvaujant A. K., jo atstovui adv. N. V., suinteresuotam asmeniui A. K.,
vertėjaujant Alicijai Stančinskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, išsituokusio, administracine tvarka Lietuvoje nebausto, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2018 m. sausio 30 d. apie 12.30 val., Vilniaus rajone, Šumsko pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką A. K. vardu registruotu automobiliu ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs specialiai įrengtose slėptuvėse po galinėmis sėdynėmis, centriniame tunelyje, tarp variklio skyriaus ir salono, variklio kapote gabeno 550 pakelių cigarečių: 10640 vienetų cigarečių ,,Minsk“ ir 360 vienetų cigarečių ,,Queen“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 1644,50 eurai. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.
Nusižengimas įrodytas: A. K. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu, kad pripažįsta padaręs nusižengimą. Važiavo į Vilnių apsipirkti, kartu gabeno cigaretes (b. l. 6, 8); ir teisme, kad automobilis priklauso dukterėčiai, pastaroji paliko jam savo automobilį, kad jis suremontuotų greičių dėžę, ir jis nusprendė juo pasinaudoti. Žinojo kur kokios ertmės yra, jose ir paslėpė cigaretes. Jokių slėptuvių neįrenginėjo, tiesiog paslėpė gamyklinėse ertmėse, tiesa, kai ką pjauti reikėjo. Automobilį pasinaudoti paėmė be leidimo. Dukterėčia nieko apie tai nežinojo. Buvo susitarę, kad suremontavęs automobilį jai grąžins. Ji gyvena kitame mieste – Minske, ten studijuoja. Atstumas apie 220 km nuo jo gyvenamosios vietos. Prašo nekonfiskuoti automobilio, o skirtiną baudą leisti mokėti dalimis, nes šeimos turtinė padėtis yra sunki (b. l. 24-25); suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimu teisme, kad automobilis, kuris yra sulaikytas šioje byloje, nuosavybės teise priklauso jai. Jai jį padovanojo tėvai. Iš Minsko grįžus pas tėvus, sugedo pavarų dėžė, todėl automobilį paliko dėdei pataisyti. Nors jos tėvai gyvena tame pačiame mieste kaip ir dėdė, ji pati gyvena ir mokosi Minske. Dėdė pasakė, kad grąžins automobilį, kai pataisys. Apie tai, kad jos automobiliu gabens cigaretes, jai nieko nesakė. Prašo jo nekonfiskuoti (b. l. 25-26).
Nusižengimas taip pat įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną automobiliu ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių, o tik jų leistiną kiekį. Atlikus automobilio detalų patikrinimą rentgeno sistema nustatyta, kad paslėpęs specialiai įrengtose slėptuvėse po galinėmis sėdynėmis, centriniame tunelyje, tarp variklio skyriaus ir salono, variklio kapote A. K. gabeno 550 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 1644,50 eurai, kas atitinka 32,89 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (nustatyta pagal 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 707, kuriuo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis patvirtintas 50 Eur).
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (550 pakelių cigarečių) ir vertę (1644,50 eurai), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 15-16), jo šeimos turtinę padėtį, kad gauna nedidelį atlyginimą (b. l. 17-20), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Atsižvelgiant į pažeidėjo sunkią finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
A. K. ir suinteresuotas asmuo A. K. prašo nekonfiskuoti automobilio, nes automobilio savininkė A. K. nieko nežinojo apie daromą nusižengimą.
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija), ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.
Esant tokiam teisniam reglamentavimui, pagrįstai darytina išvada, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas. Todėl, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ne administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., o jo dukterėčiai priklausančio automobilio, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (LAT 2018-02-13 nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. neteisėtai automobiliu gabeno 500 pakelių cigarečių, be automobilio pareiškėjas nebūtų galėjęs fiziškai gabenti tokio kiekio cigarečių, todėl automobilis pripažįstamas nusižengimo padarymo priemone ir to neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš tiesų, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, o būtent A. K. ir suinteresuoto asmens – A. K. parodymų teisme, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K., palikdama automobilį pas savo dėdę – A. K., būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taip pat byloje nėra juokių duomenų, kad šis daiktas jai buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Iš byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkė yra A. K., registracijos liudijimas išduotas 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. likus pusei metų iki nusižengimo padarymo, taigi, automobilis tiek prieš nusižengimo įvykdymą, tiek jo padarymo metu, tiek po to priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. dukterėčiai.
Taigi vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso pažeidėjo giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, o kitų konfiskavimo sąlygų, numatytų ANK straipsnio 4 dalyje, ar aplinkybių, kurios leistų teismui teigti, jog A. K. nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jai priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams, byloje taip pat nenustatyta. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą su kontrabandos daiktų (550 pakelių cigarečių: 10640 vienetų cigarečių ,,Minsk“ ir 360 vienetų cigarečių ,,Queen“) konfiskavimu.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.
Nutarimui įsiteisėjus automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti A. K. arba jo savininkei A. K..
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18077584896.