Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. I., R. M., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (e. b. l. 3–5).Po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo kreiptasi. Po palikėjo mirties liko pirmos eilės įpėdiniai (suinteresuoti asmenys) – dukra J. I. (buvusi pavardė M.) ir sūnus R. M., tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė.Palikėjas 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai. Po palikėjo mirties liko 0,5101 ha žemės sklypas, adresas Kauno r., (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja ir palikėjas įgijo santuokos metu (duomenys neskelbtini).Po palikėjo mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. organizavo likusios žemės sklypo dalis priežiūrą, mokėjo mokesčius, perėmė visus asmeninius palikėjo daiktus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu sutiko su pareiškimu, jeigu pareiškėjai įrodys, kad ji tinkamai tęsė naudojimąsi žeme palikėjui mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo.Suinteresuotas asmuo J. I. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko.Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškimu sutinka.Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu su pareiškimu sutiko, nurodydamas, kad jis neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavęs pranešimo dėl jo perėjimo valstybei.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 27). Palikėjas 2016 m. birželio 30 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą palikėjo pareiškėjai (e. b. l. 28). Pareiškėja ir palikėjas 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24–25).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Po pareiškėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal testamentą santykiai, nes palikėjas sudaręs testamentą, kuriuo visą savo palikimą paliko pareiškėjai. Vadovaujantis CK 5.19 straipsniu 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjas turėjo du vaikus, tačiau testamentu palikėjas visą savo turtą paliko pareiškėjai, o teismas nenustatė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Be to, palikėjo vaikai priimti palikimo nepageidauja. Pareiškėja po palikėjo mirties rūpinosi jų bendru, santuokoje įgytu žemės sklypu, mokėjo už jį mokesčius bei priėmė kitus asmeninius palikėjo daiktus (e. b. l. 29–31).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėja po palikėjo mirties, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, rūpindamasi žemės sklypu, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.