Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. yra kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2020-10-29 iki 2020-11-05, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) įsibrovė į L. S. priklausantį sodo namelį, tai yra išstūmęs plastikinį langą su užraktu, 300 eurų vertės, pateko į vidų bei pagrobė svetimą – nukentėjusiajam L. S. priklausantį, turtą: 2 benzininius pjūklus, bendros 315 eurų vertės, 2 benzininius trimerius, bendrai 320 eurų vertės, 10 pakuočių 3 l talpos obuolių sulčių, vienos pakuotės vertė 5 eurai, viso 50 eurų vertės, automagnetolą, 40 eurų vertės, prekybinę tašę su žiebtuvėliais, peleninėmis ir įvairiais suvenyrais, bendros 200 eurų vertės, ruletinį elektros kabelį 30-40 m ilgio, 50 eurų vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „(duomenys neskelbtini)“ 30 eurų vertės, elementus „AA ir AAA“ dydžio, viso 8 eurų vertės, fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės, fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės, navigaciją „(duomenys neskelbtini)“, 40 eurų vertės, 5 vnt. kvapus automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, bendros 5 eurų vertės, garso kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, 3 vnt. medžiaginius automobilio sėdynių užvalkalus, vieno užvalkalo vertė 12 eurų, bendros 36 eurų vertės, 2 vnt. odinius automobilių sėdynių užvalkalus, kurio vieno užvalkalo vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, belaidį kompaktinių plokštelių grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“, 40 eurų vertės,

atrakinęs duris įsibrovė į malkinę, iš kurios pagrobė 4 vnt. 25 l talpas su dyzeliniu kuru, bendros 100 eurų vertės,

sugadinęs automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio spynelę ir dešinės pusės priekines dureles, 120 eurų vertės, įsibrovė į automobilį, iš kurio pagrobė 12 butelių 0,7 talpos brendžio „(duomenys neskelbtini)“ bendros 80 eurų vertės, 60 butelių 2 l talpos alaus „(duomenys neskelbtini)“, bendros 114 eurų vertės,

sugadinęs automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių spyną, 150 eurų vertės, iš jo salono pagrobė auto magnetolą su DVD grotuvu 226 eurų vertės ir automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią magnetolą, 79 eurų vertės,

iš neužrakinto namelio ant ratų pagrobė akumuliatorių „(duomenys neskelbtini)“, 110 eurų vertės, akumuliatorių „(duomenys neskelbtini)“, 75 eurų vertės, akumuliatorių, 75 eurų vertės, bei

sugadino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durų spynelę, 150 eurų vertės,

tuo padarydamas nukentėjusiajam L. S. 2888 eurų turtinę žalą.

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvada, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje yra patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data) <...>. To paties straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, nurodoma BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę, kaltinamajam yra nurodomas prie kiekvienos inkriminuotos veikos. Konkretūs teisės aktai turi būti nurodyti tam, kad nekiltų abejonių dėl veikos teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą, o tokių duomenų nebuvimas ne tik suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, bet ir trukdo teismui nagrinėti bylą (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-11 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-255/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Kaltinamajam A. Č. pareikštame kaltinime aprašyti 6 epizodai (1. svetimo, L. S. priklausančio, turto pagrobimas įsibrovus į L. S. priklausantį sodo namelį bei turto sugadinimas; 2. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į malkinę; 3. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei turto sugadinimas; 4. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei turto sugadinimas; 5. svetimo turto pagrobimas iš neužrakinto namelio ant ratų; 6. svetimo turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimas), kaltinamasis A. Č. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o būtent, svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, turtinės žalos už pagrobtą ir sugadintą turtą padarymu. Be to, aprašant kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas prokuroras neaiškiai nurodė nusikalstamų veikų padarymo vietą bei laiką (ar laiko intervalas, ar aplinkybės, kad tikslus laikas nenustatytas). Iš kaltinamajam inkriminuojamų veikų aprašymo ir prokuroro kaltinamajame akte nurodytos veikų kvalifikacijos (įvardijimo Baudžiamojo kodekso straipsnių (jų dalių ir (ar) punktų), numatančių atsakomybę už tokių veikų padarymą), neaišku, ar asmuo yra kaltinamas vienos tęstinės ar kelių nusikalstamų veikų padarymu, ar kaltinamas tik svetimo turto pagrobimu, ar (ir) svetimo turto sugadinimu (kaip aprašyta kaltinime), kas kartu su paminėtais kaltinamojo akto trūkumais neleidžia nustatyti bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis) ir yra kliūtis nagrinėti tokią bylą teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam pareikštas įtarimas taip pat suformuluotas ydingai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamojo akto trūkumus.

Paminėti kaltinamojo akto trūkumai – kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų, suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d.).

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų <...>“. Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (nutartis Nr. 2K-7-337/2006). Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamajam, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės; apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai (Mažeikiai).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.