Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Stanislovaičiui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (40-42 b.l.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) įregistravo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 208) (5 b. l.). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S. (6 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (9 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis, kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie šalių vardu šiuo metu registruotas transporto priemones (10 b. l.). 2019 m. spalio 24 d. ieškovė pasiūlė atsakovui nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko (11 b.l.). Pateikta pažyma dėl privalomosios mediacijos patvirtina faktą, kad ieškovė įgyvendino nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (12 b. l.). Pateiktoje pažymoje apie pajamas matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio gavo 651,42 Eur sumą (išmoka vaikui) (13 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovei nustatyta teisė į antrinė teisinę pagalbą ir ją teikti paskirta advokatė I. M. (14-17 b. l.). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad nepilnamečiui vaikui A. S. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (29-32 b.l.). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravęs išvykimą į Norvegiją (33 b. l.). Sodros informacinėje sistemoje apie T. S. darbovietę duomenų nėra (34 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas– šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo santuokos pradžios nuolat girtavo, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ieškovę, tokiais veiksmais keldamas nuolatinę įtampą ir baimę. Tokiu netinkamu ir agresyviu elgesiu atsakovas iš esmės ir labai grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Šalių santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko po to, kad 2019 metais atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Atsakovas šeimos nelanko, su ieškove nebendrauja, ja nesirūpina, neteikia jai nei materialinės, nei moralinės pagalbos. Atsakovas neprisideda prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis netinkamu ir agresyviu elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Be to, išvykdamas dirbti į užsienį ir palikdamas vieną atsakovę su nepilnamečiu vaiku, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, nustojo sutuoktinę remti tiek moraliai tiek materialiai, kas galutinai nulėmė santuokinių ryšių nutrūkimą tarp šalių, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Iš pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, jog santuoka sudaryta bažnyčioje. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos- ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų pagal vidaus (kanonų) teisės normas, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (Lietuvos A. T. CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį tenkinant, naikintinas įrašas dėl santuokos įtraukimo į apskaitą dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.24, 3.49 straipsniai).

Tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Sūnus nuo gimimo gyvena su mama, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. S. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti Viršilaitės pavardė. Atsakovas nepateikė jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl po santuokos nutraukimo: ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė- Viršilaitė, atsakovui- Stanislovaitis (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 300,00 Eur per mėnesį. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per didelės). Teismo nuomone, prašomas 150,00 Eur išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas T. S. negali teikti vaikui išlaikymo. Nors nėra žinoma apie šiuo metu užsienyje (Norvegijoje) gyvenančio ir dirbančio atsakovo pajamas, jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, gali susirasti jo amžių ir galimybes atitinkantį darbą ir gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Be to, teismas neturi jokių duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ar jo sveikatos problemas. Teismo nuomone, prašomas 150,00 Eur išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai ir ateityje užtikrins būtinas vaiko vystymosi sąlygas, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Ši suma priteistina iš atsakovo nuo kreipimosi š teismą dienos 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už 7 mėnesius, kuris jos paskaičiavimu sudarė 1050,00 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šį reikalavimą patikslino, nurodydama, kad atsakovo tėvai davė dalį vaiko išlaikymui reikalingos pinigų sumos, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 570,00 Eur. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prie sūnaus išlaikymo prisidėjo nepilnai, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesių laikotarpį skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį (šiuo laikotarpiu atsakovas išlaikymo nemokėjo visai), o už 4 mėnesius po 30,00 Eur per mėnesį (šiuo laikotarpiu atsakovo tėvai mokėjo po 120,00 Eur), kas bendrai sudaro 570,00 Eur.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo motina V. S. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 53,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 421,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalimi).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės atsakovo T. S. atžvilgiu, kadangi tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti santuokos tarp V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 208), apskaitos įrašą dėl atsakovo T. S. kaltės.

Nustatyti, kad po santuokos akto įrašo panaikinimo ieškovei V. S. paliekama ikisantuokinė pavardė- Viršilaitė, atsakovui T. S.- S.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vietą su motina V. S..

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis 150,00 Eur (šimto penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka

Priteisti iš atsakovo T. S. 570,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. S. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. S. valstybės naudai 128,00 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 421,30 Eur (keturių šimtų dvidešimt vieno euro 30 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. S. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.