Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1936-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
1-1936-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17686-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1936-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17686-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorei Kristinai Mockienei,gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,kaltinamajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį-8 MGL dydžio bauda;2012-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 13 MGL dydžio bauda;2015-05-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas-20 MGL, t.y. 753,20 eurų dydžio bauda;2016-01-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas-laisvės apribojimu 4 mėnesiams su teismo nustatytais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, bausmę atlikęs (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016-06-17 A. M. išregistruotas iš Probacijos registro pasibaigus bausmės laikui),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018-04-16 apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,31 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-04-16 vakare jis išgėręs automobiliu „Volvo XC 70“, registruotu A. M. sugyventinės ir jo vaiko mamos vardu, nuvažiavo iki kavinukės. Nors buvo išgėręs, tačiau nesijautė girtas. Būdamas kavinėje dar išgėrė taurę viskio. Po to išvažiavo tuo automobiliu namo. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš karto kiti policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę. Nesitikėjo, kad tiek daug „įpūs“ ir, kad bus konfiskuojamas automobilis. Savo vardu registruotų automobilių neturi. Turi daug įsipareigojimų, stato namą, yra šeimos išlaikytojas. Nori atsikratyti potraukio alkoholiui – bendrauja su psichologu, geria vaistus, jam įsiūs implantą, kad 5 metus nebūtų potraukio alkoholiui.

Kadangi kaltinamasis A. m. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Liudytojas J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-04-16 dirbant radijo ryšio šaukiniu „K1904” kartu su vyr. patruliu Š. B. ir A. V., pagal atskirą priemonių planą Kauno mieste, apie 22.22 val. K. M. pr. pastebėjo įtartinai manevruojančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonę, apie 22.25 val. sustabdė prie Aleksoto g. 3. Priėjo prie vairuotojo, asmuo vienas sėdėjo automobilyje, prisistatė ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo nerišlia kalba atsakė, kad šiuo metu jo neturi pasiėmęs. Pareikalavo pateikti kitą asmens dokumentą, tačiau asmuo teigė, jog visus dokumentus paliko namuose. Vairuotojas su savimi neturėjo ir nepateikė dokumentų, kuriuos privalo su savimi turėti vairuojant transporto priemonę. Asmens pareikalavo išlipti iš transporto priemonės ir prieiti prie tarnybinio automobilio tapatybei nustatyti. Asmuo prisistatė kaip A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Asmens paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė „koks tau skirtumas“. Bendraujant su asmeniu jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to asmens dar kartą paklausė ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, bei kitas medžiagas, kuriose būtų alkoholio. Asmuo atsakė „taip, išgėriau brendžio bare“. Asmeniui paaiškino, jog alkotesteriu bus patikrintas jo blaivumas, tačiau asmuo atsisakė sakydamas „(duomenys neskelbtini)“. Asmeniui buvo paaiškinta, kokia gręsią atsakomybė jei jis atsisakys pasitikrinti blaivumą. Tada apie 22.44 val. pilietis sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM0368“, patikros sertifikato Nr. 0712737, A. M. nustatytas 2,21 promilės girtumas. Vairuotojas atsisakė pasirašyti alkotesterio naudojimo žurnale ir ant nušalinimo nuo vairavimo. Apie įvykį buvo informuotas Kauno AVPK budėtojas, į įvykio vietą buvo iškviesta NVRS pareigūnas ir ekipažas radijo ryšio šaukiniu „K1906“, kurie A. M. pristatė į LSMUL kraujo mėginio paėmimui. Transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutransportuota į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20).

Iš 2018-04-17 Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjo A. Č. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog jame nurodyta, kad 2018-04-16 apie 22.25 val., Kauno AVPK PR patruliai r. š „1904“, sustabdė ties (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Volvo XC 70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM0368“, patikros sertifikato Nr. 0712737, A. M. nustatytas 2,21 promilės girtumas. Vairuotojas atsisakė pasirašyti alkotesterio naudojimo žurnale ir ant nušalinimo nuo vairavimo. A. M. buvo pristatytas į LSMUL kraujo mėginio paėmimui. Transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuota į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš 2018-04-16 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta: automobilis „Volvo XC 70“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11).

Iš 2018-04-16 sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. M. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Nustatytas 2,21 promilių girtumas. A. M. nuo parašo atsisakė (b. l. 13).

Iš 2018-04-18 specialisto išvados Nr. T-A 3653/2018(01) matyti, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).

Iš 2018-04-16 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto Nr. 121 matyti, kad automobilis „Volvo XC 70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Kauno apskrities VPK aikštelę, Chemijos g. 4B, Kaune (b. l. 25-26).

Iš 2018-04-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. F832103 (b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad A. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, o būtent – tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. vairavo automobilį, būdamas girtas, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijso pareigūnas-liudytojas J. T., kuris kartu su kolegomis sustabdė A. M. ir tikrino jo girtumą.

Kad automobilį vairavo, prieš tai gėręs alkoholio, pripažino ir pats kaltinamasis A. M..

Kaltinamasis A. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), kaltu prisipažino, anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus (b. l. 46-47, baustas administracine tvarka (b. l. 48-49), VšĮ , dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 50), Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, 2016-06-06 02.00 val. jam buvo atlikta stebėjimo paslauga, dgn.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I-osteismo psichiatrijos skyriaus 2018-04-23 specialisto išvados Nr. 93TPK-501/2018 duomenimis, A. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 52).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių A. M. padarytą nusikalstamą veiką (padarė vieną nesunkų nusikaltimus), jo turtinę, socialinę padėtį (dirbantis vedęs), taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. M. anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas, jam ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo skirtos bausmės-baudos, laisvės apribojimas, nepadarė teigiamo poveikio, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus ir daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam skiriant BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę-laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį–A. M. padarė vieną nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir J. U. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam Antanui magrinui gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. M. prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydamas uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad A. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,31 promilių), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų A. M. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. M. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Praeityje jis teistas, bausmes atlikęs, dirbantis. Jis turi mažametį vaiką, kurio motina yra kaltinamojo sugyventinė. A. M. praeityje taip pat baustas administracine tvarka, atkreipiant dėmesį į tai, kad visi jo padaryti administraciniai nusižengimai (iš viso – trys), nors savo esme ir nėra šiurkštaus pobūdžio, tačiau susiję su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais (vienas iš – vairuotojas paliko stovėti transporto priemonę, tokiu būdu trukdant įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į garažą, kiti du – leistino greičio viršijimas). Už administracinių nusižengimų padarymą skirtas baudas A. M. yra sumokėjęs. Iš medicinos įstaigos pateiktos informacijos matyti, kad A. M. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (b. l. 54). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis nori atsikratyti potraukio alkoholiui – bendrauja su psichologu, geria vaistus, jam bus taikyta medicininė intervencija (t. yra įsiūtas implantas). Minėtas aplinkybes patvirtinatys įrodymai teismui nepateikti.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. M. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trejų metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. M. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto „Volvo XC 70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,21 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta A. M. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „Volvo XC 70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui – G. L. (b. l. 27). Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. yra kaltinamojo mažamečio sūnaus motina, kaltinamojo sugyventinė, su kuria jie kartu gyvena ir veda bendra ūkį. Tačiau įrodymų, kad pirmiau minėta transporto priemonė yra bendra jų nuosavybė, nepateikta. Be to, iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu G. L. pateikto prašymo dėl minėto automobilio grąžinimo (b. l. (31-32) bei medicininių dokumentų (b. l. 138) matyti, kad jai, kaip auginančiai mažametį – (duomenys neskelbtini) metais gimusį – vaiką, automobilis reikalingas tiek kasdieniniam rūpinimuisi vaiku (t. y. vežimui į ugdymo įstaigas, medicinos įstaigas ir kt.) bei visų kitų šeimos poreikių tenkinimui. Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio „Volvo XC 70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 11 630 eurų (b. l. 28). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 11 630 eurų.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018-04-23 nutarimu taikytas laikinas, tai yra nuo 2018-04-23 iki 2018-06-23, G. L. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 35), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Chemijos g. 4B, Kaune, ir šios transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje (b. l. 100), grąžinti minėto automobilio savininkei G. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. :

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas nuo alkoholio ir baigti gydymo kursą,

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi,

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

– išieškoti valstybės naudai iš A. M. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 630 eurų (vienuolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt eurų).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018-04-23 nutarimu taikyto G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimo į transporto priemonę „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomą Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje Kaune, Chemijos g. 4B, ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, grąžinti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas