Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Kauno apygardos teismas
  3. T-2779-311/2018Nutartis · 2018-12-18Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
1A-686-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17686-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17686-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,nuteistajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M.: 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas nuo alkoholio ir baigti gydymo kursą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišeiti š namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, A. M. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir išieškota valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 11 630 eurų.

Automobilį „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti G. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 16 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,31 promilių etilo alkoholio kraujyje), ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti: vietoje 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, skirti baudą; taip pat prašo panaikinti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 8 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, jog, nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau, jo nuomone, teismas netinkami pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles ir netinkamai individualizavo bausmę. Gynėjo nuomone, jo ginamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimų. Teismas skirdamas bausmę pernelyg sureikšmino ankstesnius A. M. teistumus ir nepagrįstai sumenkino kitus bausmės skyrimo kriterijus – neatsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba dviejuose darbovietėse, kur charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažametį sūnų bei jo motiną, užtikrina jų gerbūvį, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje (visuomeniniais pagrindais dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini“), iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi dėl priklausomybės gydymo, laikosi gydymo režimo ir yra motyvuotas blaivybės palaikymui. Pažymi, jog teistumai yra išnykę, o tai, kad asmuo suvokia ir supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pats siekia pašalinti pasekmes, rodo teigiamas jo elgesio korekcijas, todėl griežčiausios bausmės skyrimas šiuo atveju pažeidžia teisingumo principą. Bausmės tikslų realizavimą šiuo atveju užtikrintų baudos skyrimas.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nenurodė motyvų, kodėl nustatydamas bausmės dydį, nukrypo nuo bendros taisyklės, pagal kurią bausmės dydis skaičiuojamas nuo sankcijos vidurkio, ir skyrė A. M. maksimalaus dydžio sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę. Skunde cituojamos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatos ir nurodoma, jog teismas A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančia pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertinus ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, apelianto teigimu, vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniu, A. M. turėjo būti skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar mažintina vienu trečdaliu.

2.3. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nemotyvavo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tokiam ilgam terminui – dvejiems metams. Gynėjo nuomone, toks laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra akivaizdžiai per ilgas, nustatytas nesivadovaujant objektyviais kriterijais, galinčiais pagrįsti tokią termino trukmę. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis dirba, išlaiko šeimą, kritiškai vertina savo veikas, siekia pašalinti tokio elgesio priežastis.

2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemenes skyrimo motyvais. Nurodoma, jog nustatydamas šios priemonės trukmę, teismas išskirtinę reikšmę suteikė anksčiau padarytiems A. M. kelių eismo taisyklių pažeidimams. Iš teismo nustatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino – trejų metų, darytina išvada, jog nuteistajam palankios aplinkybės, tokios kaip teigiama jo socialinė orientacija, jam priimtina vertybių sistema (šeima, darbas) yra mažiau reikšmingi kriterijai, tačiau apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu, nes teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, kriterijai negali būti vertinami jų reikšmingumo prasme. Adekvati ir proporcinga bausmė skiriama atsižvelgiant į šių kriterijų visumą, neišskiriant jų reikšmingumo vienas kito atžvilgiu. Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertinęs nuteistojo asmeninių savybių visumos, netinkamai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies, 68 straipsnio 1–3 dalių nuostatas ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtą sprendimą, nustatant adekvatų ir proporcingą padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Apelianto nuomone šis terminas turėtų būti ne didesnis nei 1,5 metų.

2.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismo skirti draudimai išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra pertekliniai ir neproporcingai ribojantys nuteistojo laisvę nei tai būtina bausmės tikslams pasiekti. Pažymi, jog nuteistojo tėvai gyvena Mažeikiuose, tėvo sveikata po patirto insulto labai suprastėjusi, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi nuteistojo motina yra pensinio amžiaus, A. M. dažnai tenka vykti padėti tėvams buityje. Kelionė trunka ilgai, todėl tenka dažnai likti nakvoti pas tėvus. Dėl šių aplinkybių, taikant teismo nustatytus draudimus, būtų apribota galimybė prižiūrėti tėvus. Be to, šie draudimai apribos nuteistojo galimybes užsiimti visuomenine veikla (motosporto varžybų organizavimas ir dalyvavimas), kuri jam būtina siekiant teigiamų rezultatų gydantis nuo priklausomybės, o darbinę veiklą (yra dviejų įmonių, užsiimančių statybos ir remonto darbais visoje Lietuvos teritorijoje, direktorius) padarys beveik neįmanomą. Esant būtinybei išvykti į atskirus objektus, esančius skirtinguose Lietuvos regionuose, praktiškai nebus galimybės vykdyti darbines funkcijas, nepažeidžiant teismo skirtų įpareigojimų. Visa tai turės tiesioginę neigiamą įtaką nuteistajam ir jo šeimos nariams, kuriuos jis išlaiko. Dėl šių aplinkybių teismo nustatyti įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose ir draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, turėtų būti panaikinti.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės rūšies ir jos dydžio

5. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

6. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – veikos pavojingumą, pobūdį ir nuteistojo asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingą, neproporcingą, per griežtą, t. y. tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

7.1. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi būti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytą bausmės tikslus. Bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7.2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl A. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas skiriant įpareigojimus. Šiame kontekste įvertintos tos aplinkybės, kad A. M. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. M. nevedęs, turi mažametį sūnų, kurį išlaiko, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teistas keturis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, jis anksčiau daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, bei už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam (t 1, b. l. 42–45), įrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 54). Pažymėtina, kad nuteistasis A. M. ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas 5 kartą. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tai rodo, kad A. M. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, nes nepaisant taikytų švelnesnių bausmių ir priemonių savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskiriant A. M. baudą.

7.3. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatyta viena nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nors nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. M. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, apylinkės teismas, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir atitinka padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra teisinga ir proporcinga. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino

7. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo tenkinti ir gynėjo apeliacinio skundo dalies dėl A. M. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo.

8.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.).

8.2. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nors nagrinėjamoje byloje A. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau tyčinio, be to jis nusikalto ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teisumą. Todėl, nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, priešingai, tik ilgalaikiu, pavyzdingu elgesiu A. M. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė ir šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais.

8.3. Teisėjų kolegijas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik simbolinės, apeliantui priimtinos, baudos skyrimas nepadėtų pasiekti bausmės tikslų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.

8. Skunde apeliantas teigia, jog baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam terminui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, A. M. skirta išskirtinai įvertinus tik ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Gynėjo nuomone nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad nusikaltimas nesunkus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad A. M. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei neįvertinta ir A. M. darbinė veikla. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir ją keisti (trumpinti jos terminą) skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

9.1. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

9.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. M. buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors baudas yra sumokėjęs, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė. Naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. būdamas neblaivus transporto priemonę vairuoja jau ne pirmą kartą, nes jis buvo anksčiau baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Visa tai rodo, jog asmuo turi problemų vartojant alkoholį, be to, yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui būdingą ypatingai neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes bei dėl to kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje A. M. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Apibendrinant darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. M. skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių neišeiti ir namų nustatytu laiku ir neišvyki iš gyvenamosios vietos

9. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. M. paskirti įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte, t. .y. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Gynėjas apeliuoja tuo, kad nuteistasis A. M. negalė lankyti savo tėvų, kurie turi rimtų sveikatos problemų bei negalės vykdyti savo darbinių funkcijų bei dalyvauti visuomeninėje veikloje, nes dėl savo darbo pobūdžio jis privestas važinėti į kitus miestus. Atsakant į tokius argumentus pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, pavojingumą – nei kaltininko darbinė veikla, nei teigiamas charakterizavimas, paprastai, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, galėsiančiomis nulemti kaltininko intereso prioritetą visuomenės intereso atžvilgiu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo A. M. paskirti įpareigojimai, koreliuoja su siekiamu tikslu – kad taikomos priemonės darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Poveikis, kurio siekiama kontroliuoti A. M. išvykimą iš gyvenamosios vietos, konkrečiu atveju, laikytinas adekvačiu jo teisių ir laisvių suvaržymu. Kadangi draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nėra absoliutus (išvykti galima gavus nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimą), nelaikytina, kad tai užkirs kelią A. M. dirbti ir lankyti artimuosius.

10. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas