Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti jam asmeniškai 2018-08-11 (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2007-03-08 Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 703585297 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir D. K., 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1, 2009-03-04 perdavimo priėmimo akto Nr. 571 kopijos iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė 2007-03-08 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703585297, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo televizorių „Samsung 32S71BX“. Atsakovas įsipareigojo 24 mėnesius pagal sutartą grafiką mokėti kasmėnesines įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik vieną išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką iš 25 įmokų ir liko skolingas 767,85 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009-03-04 pradinė kreditorė pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 767,85 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 1 579,47 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2018-07-25, t. y. už 4 114 dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-04-20, pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik vieną (pačią pirmąją) įmoką. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009-03-04, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018-07-25, t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip devyniems metams. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 276,43 Eur (767,85 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovas turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis su juo susisiekti nepavyko, atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, kad atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu teismo procesiniai dokumentai ir buvo įteikti jam asmeniškai. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 76,79 Eur bauda.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (46,25 proc.), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 25,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (55,00 x 46,25 proc.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra mažesnės, nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, buveinės adresas Kaunas, Savanorių pr. 192, Kaune, naudai 767,85 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 85 ct) skolą, 276,43 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 43 ct) delspinigius, 76,79 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 79 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 121,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,44 (dvidešimt penkių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas D. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.