Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. U. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. G., S. P., E. Ž., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. U. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Ž., panaudojo fizinį smurtą, grasinimus, atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2022 m. vasario 26 d. apie 21.30 val., K. S. gyvenamojoje patalpoje, esančioje namo dalyje (duomenys neskelbtini), abiem kilus tyčiai pagrobti svetimą turtą, E. U. neįgalaus K. S. atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, t. y. tyčia rankomis iš nugaros pusės apglėbus K. S. krūtinę, o jam pradėjus šauktis pagalbos – K. S. smaugus, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę, taip palaužiant nukentėjusiojo pasipriešinimą ir sukeliant jam fizinį skausmą, kartu su E. Ž. pagrobė K. S. priklausantį 149 Eur vertės televizorių „Philips“ su 33 Eur vertės laikikliu, t. y. turto už 182 Eur.

1.1. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., S. P. ir pasislėpusiu pilnamečiu asmeniu, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. 19 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 10 val., tikslus laikas nenustatytas, išlaužę medinių durų įleidžiamos spynos šerdelę, įsibrovė į A. S. priklausančias buvusių fermų patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą A. S. priklausantį, bendros 1109,50 Eur vertės turtą: 50 Eur vertės dujų balioną, 20 Eur bendros vertės dešimt konservų dėžučių „Elnienos konservai“, 7 Eur vertės degtinės butelį „Lietuviška“, 0,7 l talpos, 702,50 Eur vertės elektros stotelę – generatorių „DG600-3E“, 20 Eur vertės elektrinį gręžtuvą, 20 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Bosch“, 20 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Skill“, 20 Eur vertės elektrinį šlifuoklį, 120 Eur vertės traktorinį akumuliatorių, 10 Eur vertės automobilinius užkūrimo laidus, 120 Eur vertės naują traktoriaus stiklą „Džendira“.

4. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje apeliantas E. U. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis E. U. neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti E. U. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. U. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. U. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. U. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

8. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšies pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. U. padarė du apysunkius nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos iš savanaudiškų paskatų, į E. U. nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei atlygino visą žalą nukentėjusiajam K. S. ir dalį žalos kitiems nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytas E. U. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu, o plėšimą įvykdė prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo, aklumo, apsunkinto judėjimo buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6, 13 punktai). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo E. U. asmenybę, t. y., jog anksčiau jis teistas dvylika kartų, tame tarpe ir už vagystes bei plėšimą, baustas administracine tvarka, o paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

9. Nuteistasis E. U. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą. Apeliantas nurodo, jog yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, kadangi šiuo metu turi sukūręs šeimą, o dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Visgi, teisėjų kolegija susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai E. U. parinko tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistasis E. U. prieš tai buvo teistas dvylika kartų. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, E. U. sistemingai vykdė nusikalstamas veikas susijusias su vagystėmis bei plėšimu, o naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimu recidyvas. Apie tai, kad nuteistasis E. U. nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų teisės normų, patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas (5 t., b. l. 177–180), iš kurio matyti, jog E. U. ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Nors nagrinėjamu atveju yra nustatytos dvi nuteistojo E. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino visą žalą nukentėjusiajam K. S. ir dalį žalos kitiems nukentėjusiesiems, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tris nuteistojo E. U. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, dėl kurių egzistavimo, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti. Kaip jau minėta, E. U. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad E. U. plėšimą įvykdė prieš garbingo amžiaus nukentėjusįjį, kuriam yra apsunkintas judėjimas, nustatytas neįgalumas. Taigi, aukštesnysis teismas sutinka ir su šia nustatyta nuteistojo E. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė asmeniui, kuris buvo bejėgiškos būklės.

10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju pagal nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam E. U., už nusikalstamas veikas skirti švelnesnes nei su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kadangi paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam E. U. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies bei 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (8 mėnesiai) yra artimesnis straipsnio sankcijoje numatytam minimumui, kadangi bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis 15 dienų. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (1 metai 7 mėnesiai) yra mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Taigi, įvertinus anksčiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (2:3), konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, nelaikytina neteisingomis ar per griežtomis. Teismas parinko tinkamą bausmių subendrinimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes visiškai sudedant. Be to, už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

11. Nuteistasis E. U. savo apeliaciniame skunde prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant jam intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

12. Nuteistasis E. U. iš esmės savo skundą argumentuoja tuo, jog darant nusikalstamas veikas, jam neigiama įtaką darė aplink jį supantys asmenys, o šiuo metu jis turi darbą, šeimą, todėl suprato, kad nenori gyventi pataisos namuose, ir daugiau niekada negalvoja daryti nusikalstamų veikų. Kartu su skundu pateiktas santuokos sudarymo įrašas (10 t., b. l. 65), kuriame nurodyta, kad E. U. kartu su savo sutuoktine G. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Taigi, kaip matyti, nuteistasis jau nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo šeimą, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Be to, skunde teigiama, jog nukentėjusiesiems atlygino nusikalstamais veiksmais padarytas žalas, t. y. K. S. bei A. S. pervedė 100 Eur. Abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė. Ir nors nuteistasis nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi, tačiau visgi, teisėjų kolegijos manymu, tai nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šios minėtos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apylinkės teismo buvo įvertintos parenkant bausmės dydį, kuris, kaip jau minėta, net nesiekia straipsnių sankcijoje bausmės vidurkio.

13. Tai, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegijai kelia abejonių ir nuteistąjį E. U. charakterizuojantys duomenys. Kaip jau minėta, nuteistasis prieš tai buvo teistas net dvylika kartų, dauguma iš jų yra už vagystes ir plėšimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. U. pirmą kartą nuteistas 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, po ko jis ir toliau sistemingai darė teisės pažeidimus. Nuteistajam E. U. ne kartą buvo paskirtos ir švelnesnės bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas – areštas, laisvės apribojimas, kuris vėliau teismo nutartimi buvo pakeistas į areštą, tačiau darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nuteistojo elgesio teigiama linkme neįtakojo. Ir nors apeliantas savo skunde teigia, jog jau šį kartą pasimokė ir daugiau naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal paskutinį 2020 m. lapkričio 10 d. teismo nuosprendį, kuriuo galutinė subendrinta bausmė E. U. buvo paskirta 1 metai, nuteistasis 2021 m. lapkričio 10 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę. Taigi, praėjus vos keliems mėnesiams, nuteistasis, kaip pirmosios instancijos teismas konstatavo, padarė net du apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas iš jų buvo prieš bejėgiškos būklės asmenį. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, E. U. veikdamas kartu su bendrininku, panaudojo neįgalaus asmens – K. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. rankomis iš nugaros pusės apglėbė K. S. krūtinę, o jam šaukiant pagalbos, pakėlęs rankas ir prispaudęs prie kaklo K. S. smaugė, dėl ko nukentėjusysis neteko sąmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis K. S. yra neįgalus, turintis matymo ir judėjimo problemų, yra ganėtinai jau garbingo amžiaus asmuo ((duomenys neskelbtini) gim.). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. E. U. asmenybę apsibūdina itin neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nusikalstamas veikas padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti nuteistojo E. U. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, taikant jam intensyvią priežiūrą nėra pagrindo, kadangi nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. U. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2022-11516 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. U., kurias sudaro 283,33 Eur.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. U. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, E. U. ne kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. O skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. U. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš E. U. valstybės naudai 283,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2022-11516.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.