Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-137-768/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: 1A-137-768/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35359-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis: S. T.
Advokatai: Audrius Leonavičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-768/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35359-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 138 straipsnio 1 dalį (viena veika) ir nubaustas pagal BK 140 straispnio 1 dalį (2022-09-15 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022-10-24 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022-12-05 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2023-02-13 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūti laikotarpiai nuo 2022 m. spalio 24 d., 20.28 val., iki 2022 m. spalio 25 d., 14.10 val. (viena diena) ir nuo 2022 m. gruodžio 5 d., 18.36 val., iki 2022 m. gruodžio 6 d., 16.20 val. (viena diena).

Iš S. T. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 144,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. T. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, stumdydamas G. P. jį pargriovė ant žemės ir gulinčiam ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais smogė į galvą, padarydamas kairiosios pusės srities odos nubrozdinimą ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. P. sveikatą.

2. Be to, jis 2022 m. spalio 24 d., apie 19.57 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajai G. P. į kairę akį ir veidą, taip prakirsdamas lūpą, išbėgusiai į lauką, spyrė į kairę koją, dėl ko ji pargriuvo ant betono, ir gulinčiai sudavė vieną smūgį į galvą, tokiu būdu padarydamas kairės akies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po akies obuolio jungine, poodine kraujosruva paakyje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą.

3. Be to, jis 2022 m. gruodžio 5 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, sėdinčiai ant lovos G. P. du kartus kumščiu smogė į kaktą ir galvos viršugalvį, dėl ko ji pargriuvo į lovą ant nugaros ir gulinčiai suėmęs abiem rankomis už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, momens kairėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą.

4. Be to, jis 2023 m. vasario 13 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, N. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl prašymo išeiti iš jos namų, stovinčią pastūmė, dėl ko N. D. pargriuvo ant grindų ir gulinčiai ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairės pusės šonkaulių sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė į kairės pusės ausies sritį, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairės ausies srityje bei krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį kairės pusės 9-o šonkaulio lūžiu ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. D. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Byloje gautas apeliacinis skundas, kuriuo nuteistasis S. T. dalyje dėl nesunkaus N. D. sveikatos sutrikdymo prašo jį išteisinti, o dėl nežymaus G. P. ir G. P. sveikatos sutrikdymo skirti švelnesnę arešto bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantas teigia, jog N. D. jis nesužalojo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 6 d. apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje buvo grindžiamas prielaidomis, o ne vadovaujantis neabejotinais kaltinamojo kaltės įrodymais. Jo nuomone teismas privalėjo nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir neabejotinai įsitikinti, kad būtent jis atliko nusikalstamas veikas ir, kad būtent jo veiksmai sukėlė N. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymi, jog teismas nenustatęs visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir pripažindamas apeliantą kaltu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kurios įpareigoja teisėją visus proceso metu surinktus įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

5.2. apeliantas teigia, jog tą dieną, kai N. D. neva nukentėjo, ji buvo stipriai girta ir kelis kartus griuvo, tad jo manymu tuomet ir susižalojo. Su juo ir N. D. kartu taip pat girtavo G. P., kuri tądien, kaip ir nukentėjusioji, buvo visiškai girta, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, G. P. apklausta nepatvirtino mačiusi apeliantą spiriant nukentėjusiajai į šoną. Liudytojo E. B. tuo metu namuose išvis nebuvo, tad jis gali patvirtinti tik tai, ką jam sakė pati N. D.. Todėl darytina išvada, kad apeliantas pripažintas kaltu šioje dalyje vadovaujantis vien tik nukentėjusiosios parodymais ir mano, kad tai yra nepakankamas jo kaltės įrodymas.

5.3. atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuriomis padaryti nusikaltimai ir pripažįsta nusikalstamas veikas padaręs būdamas neblaivus, tačiau pažymi, kad nukentėjusioji G. P. visais atvejais buvo neblaivi, o tokios būsenos pati dažnai provokuoja konfliktus keldama pavydo scenas. Taip pat mano, kad apelianto sveikatos būklė (nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas) galėjo turėti įtakos jo veiksmams.

5.4. apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę, kadangi dėl G. P. bei G. P. sveikatos sutrikdymo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, o ši aplinkybė laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, jog jam gali būti parinkta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Pažymi, kad net ir kaltinimą teisme palaikęs prokuroras prašė teismo apeliantui skirti arešto bausmę. Mano, jog paskirtos švelnesnės bausmės vykdymas gali būti atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras pateiktame atsiliepime į S. T. apeliacinį skundą byloje prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl nesunkaus N. D. sveikatos sutrikdymo, visus proceso metu surinktus įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Darydamas išvadą nuosprendyje kiekvieną įrodymą vertino atskirai ir sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą.

6.2. įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių teismas nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

6.3. byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai visiškai patvirtina, kad S. T. išgertuvių metu smurtavo prieš N. D.. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad S. T. veikoje yra visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai.

6.4. skirdamas bausmę, teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalto būdamas recidyvistu, veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat nesutinka su jam skirta bausme už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį minėtose apeliacinio skundo ribose.

Dėl S. T. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

8. Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl S. T. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuris yra grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik nukentėjusiosios parodymais apie nuteistojo prieš ją atliktus smurtinius veiksmus ir prielaidomis, o ne neabejotinais kaltinamojo kaltės įrodymais; 2) abejojama ar nukentėjusiajai kairės pusės ausies srityje padarytas galvos sumušimas bei krūtinės ląstos sumušimas galėjo atsirasti tomis aplinkybėmis, kokias šioje byloje nurodė nukentėjusioji; 3) nėra nustatyta apelianto kaltė sužalojus nukentėjusiąją – pergriovus ją ant žemės, spyrus į šoną bei smogus į ausies sritį.

9. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu S. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, jog 2023 m. vasario 13 d. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

10. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo dalyje dėl S. T. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teisėtumo, atsižvelgus į šio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad S. T. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, nėra. Apeliantas pirmiausia vėlgi nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo nepagrįstai remtasi išimtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais prieš ją S. T. atliktus smurtinius veiksmus bei jai padarytus sužalojimus. Nors apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog nukentėjusiosios nesužalojo, jos nestūmė bei gulinčios nespardė, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, neturėjo pagrindo nesiremti nukentėjusiosios duotais nuosekliais parodymais, todėl apelianto teiginiai, iš jų ir tie, kuriais jis neigia savo kaltę dėl to, kad sužalojo N. D., taip prieštaraudamas nukentėjusiosios pateiktai įvykių versijai, yra laikoma gynybine versija. Be to, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis S. T. atžvilgiu dalyje dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo priimtas remiantis ne vien nukentėjusiosios parodymais. Matyti, jog nukentėjusiosios duoti parodymai buvo vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, t. y. pripažįstant S. T. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo remtasi r liudytojų G. P. ir E. B. parodymais, specialistų išvada, apžiūros protokolu ir vaizdo bei garso įrašu. Nors liudytojas E. B., davęs parodymus apie S. T. atliktus sužalojimus nukentėjusiosios atžvilgiu, pats tiesiogiai nagrinėjamų įvykių nematė ir galėjo atpasakoti tik tai, ką sužinojo iš nukentėjusiosios pasakojimo, o liudytoja G. P. įvykio metu buvo stipriai neblaivi, tačiau jų parodymai iš esmės neprieštaravo nukentėjusiosios parodymams ir patvirtino jos (nukentėjusiosios) duotų parodymų nuoseklumą.

11. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. T. sužalojo nukentėjusiąją 2023 m. vasario 13 d., 13 val., kuomet N. D. paprašius išeiti iš jos namų, S. T. ją stovinčią pastūmė, dėl to jai pergriuvus ant grindų, jis kelis kartus spyrė į kairės pusės šonkaulių sritį ir smogė į kairės pusės ausies sritį sukeldamas nukentėjusiajai krūtinės ląstos sumušimą ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Apeliantas vėlgi nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo kaltės nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl N. D. duotų parodymų patikimumo, spręstina, jog sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima. Šioje dalyje svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios duotus parodymus dėl 2023 m. vasario 13 d. įvykio patvirtina ne tik liudytojų duoti parodymai (liudytojas E. B. parodė tiesiogiai pats matęs kaip nukentėjusioji kildama iš lovos griebėsi už skaudančio šono bei matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno, t. y. nukentėjusiosios kairioji ausis buvo patinusi ir kruvina, o liudytoja G. P. patvirtino mačiusi, kaip S. T. pargriovęs N. D. ant grindų kelis kartus spyrė šiai į šonus ir smogė kumščiu, taip pat patvirtino mačiusi ant nukentėjusiosios kūno žymes, t. y. sužalotą ausį), tačiau ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Matyti, jog pirmosios instancijos teismo, be kita ko, buvo įvertinta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad N. D. nustatytas kairės pusės galvos bei krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad nagrinėjamu atveju tikrai nėra nustatyta apelianto kaltės 2023 m. vasario 13 d. sužalojus nukentėjusiąją pergriaunant ją ant žemės, spiriant šiai į šoną bei smogiant į ausį, jog nėra pagrįstų duomenų, kad apeliantas sužalojo N. D. ir dėl to jis turi būti išteisintas. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis praranda dalį profesinio ar bendro darbingumo arba yra ilgam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti sužalojamas ar susarginamas, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Nors S. T. savo kaltės nepripažino, tačiau spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. T. 2023 m. vasario 13 d., 13 val., atliktuose veiksmuose buvo visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (nukentėjusioji buvo sužalota, jai sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilę padariniai buvo tiesioginė S. T. veiksmų pasekmė). Tokiu būdu, atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvus, ištirtų įrodymų visumą ir jų vertinimą, spręstina, kad S. T. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priimti S. T. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra.

Dėl paskirtos bausmės

13. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. T. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. T. padarė keturias tyčines smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs, 7 kartus baustas administracine tvarka. Nors nukentėjusiems visais atvejais buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau vieno iš nukentėjusiųjų iki šiol neatsiprašė, nedirbantis. Nuteistojo S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad S. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir tik tada, kai ji bus realiai vykdoma.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nusikalstamas S. T. elgesys nėra atsitiktinis. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. T. jau būdamas ne kartą teistas, teistumui neišnykus, padarė naujas smurtines nusikalstamas veikas, trimis veikomis padarydamas nukentėjusiems nežymius sveikatos sutrikdymus ir viena veika nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį S. T. bei parodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Vertindama aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. T. už nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik S. T. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam S. T. iš viso už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, pagrindo nėra.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už iš viso keturių BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pagrįstai nuteistajam S. T. skyrė bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minimumui. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinęs paskirtas bausmes, nustatė galutinę 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta ir nėra pagrindo ją pakeisti švelnesne – arešto bausme.

19. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog G. P. būdama neblaivi pati provokuoja konfliktus ir S. T. sveikatos būklė (tai, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

20. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo kaltę dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje bei nustatydamas bausmės rūšį ir dydį nuteistajam už visas padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo S. T. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo bei skirti švelnesnę bausmės rūšį ir taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. T. atmestinas atsižvelgiant į S. T. turtinę padėti bei į tai, kad jis yra neįgalus ir niekur nedirba.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. T. apeliacinį skundą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GaputisDonatas JatužisDaina Vaidachavičienė