- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-1344-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03756-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 10K-32185.
Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad jis užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad tai, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateiktame prašyme išduoti daugkartinę nacionalinę vizą nurodytas kvietėjas yra ne įmonė, kurios dalyvis ir akcininkas yra pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. S., kuri šiuo metu yra įdarbinta 106 įmonėse, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma kaip teikianti tarpininkavimo paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi, nereiškia, kad pareiškėjo įmonė tik siekia imituoti vykdanti veiklą.
Pažymi, kad įmonė ne mažau kaip šešis mėnesius iki pareiškėjo prašymo pateikimo Migracijos departamentui vykdė veiklą. Teigia, kad atsakovo surinkti duomenys apie įmonę (pvz., kad įmonė neturi įdarbintų asmenų, įmonės patalpose yra registruotos dešimtys įmonių ir kt.) pareiškėjo teigimu įrodo tik įmonės ūkinės veiklos specifiškumą. Pažymi, kad atsakovui pareiškėjas pateikė įmonės sąskaitas faktūras, kurios patvirtina aplinkybę, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikti duomenys, kokiose statybos objektuose įmonė atlieka darbus pagal užsakymus. Pažymi, kad įmonėje nuo 2021 m. sausio mėn. iki birželio mėn. darbuotojai nedirbo arba dirbo labai mažai, kadangi dėl nepaprastosios padėties paskelbimo buvo prastovose, darbai buvo atliekami subrangovų pagalba.
Pažymi, kad pareiškėjo tikslas yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o ne legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje ir nesiekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra ilgalaikiai, nes pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. turėjo išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas skunde yra fragmentiškai perrašęs Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir deklaratyviai teigia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes minėtame sprendime turėjo būti daromos priešingos išvados. Mano, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teise ir logika pagrįstų argumentų, kodėl sprendime Migracijos departamentas turėjo daryti priešingas išvadas.
Pažymi, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai veiklai pagrįsti 2021 m. balandžio 22 d. sudarytą verslo planą. Cituodama Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą nurodo, kad verslo planas turėjo būti sudarytas bent prieš 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento sprendime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas verslo planas nepatvirtina, kad įmonė savo veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjo įmonė 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą negalėjo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytos veiklos pagal būtent šį verslo planą, nes dalį minėto laikotarpio minėtas verslo planas neegzistavo. Toks minėtų aplinkybių vertinimas atitinka imperatyvias Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nuoseklią teismų praktiką.
Migracijos departamento įsitikinimu pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, nes buvo objektyviai nustatytos aplinkybės, kad įmonės veikla Lietuvos Respublikoje yra grindžiama tik su įmonės darbuotojų valdomų ar susijusių įmonių išrašytomis sąskaitomis faktūromis, tarp įmonės ir šių įmonių atliktomis finansinėmis operacijomis ir tarpusavyje sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui tarpininkauja Migracijos departamentui žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti migracijos paslaugų teikimu trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Be to, pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti daugkartinę nacionalinę vizą nurodytas kvietėjas yra ne įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. S., kuri šiuo metu yra įdarbinta 106 įmonėse. Įmonės neva vykdytą ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys sudarytos su tarpusavyje susijusiomis, tų pačių asmenų valdomomis įmonėmis, kurios realiai veiklos nevykdė; įmonės darbuotojų darbo procesas nenustatytas, darbuotojai nerasti, kai kurių darbuotojų gyvenamoji vieta netgi deklaruota ne Lietuvoje; įmonės veiklos adresu įmonės nėra arba jai teikiama tik virtualaus biuro paslauga; įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje tuo adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės; pareiškėjas nurodė gyvenamąją vietą, kurioje gyvena dar 13 užsieniečių. Dėl to, Migracijos departamento įsitikinimu, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad galimai skundžiamas sprendimas neatitinka visapusiško ištyrimo, nes nebuvo atlikta įmonės, kurios veikloje pareiškėjas dalyvauja, specifinės veiklos ekspertizė.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas turi pateikti visus duomenis, pagrindžiančius prašymo pagrįstumą, atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams ir be to įmonės veikla, nurodyta verslo plane, nesutampa su registro duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.
Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi verslo pateikė 2021 m. balandžio 22 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, kuriame nurodyta, kad įmonė užsiima pastatų statyba, remonto bei griovimo darbais, statybos medžiagų ir įrankių nuoma ar pardavimu. Taip pat pateiktos įmonės sudarytos sutartys, įmonės sąskaitos faktūros.
Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė), 14 punktu (asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu). Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagrindė tuo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą, o įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje), be to, pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas jį vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietį. Pažymi, kad vieno atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindo pakanka tam, kad užsieniečiui nebūtų išduodamas leidimas laikinai gyventi.
Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pagal verslo planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai veiklai pagrįsti pateikė 2021 m. balandžio 22 d. sudarytą verslo planą, kuriame nurodyta, kad įmonė užsiima pastatų statyba, remonto bei griovimo darbais, statybos medžiagų ir įrankių nuoma ar pardavimu. Migracijos departamento duomenimis, įmonė VĮ „Registrų centras“ 2020 m. ir 2021 m. yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus, kurias remiantis įmonė užsiima elektros sistemų įrengimu bei viešbučių ir panašių buveinių veikla. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės verslo planas parengtas 2021 m. balandžio 22 d., o pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas priėmė 2021 m. birželio 7 d., Migracijos departamentas padarė išvadą, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė, todėl įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo pateiktas sutartis, sąskaitas faktūras, pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus ir nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyveni išdavimo įmonės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, įmonės veikla Lietuvos Respublikoje yra grindžiama tik su įmonės darbuotojų valdomų ar susijusių įmonių išrašytomis sąskaitomis faktūromis, tarp įmonės ir šių įmonių atliktomis finansinėmis operacijomis ir tarpusavyje sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis, taip pat įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o pareiškėjas – leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nes pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui tarpininkauja Migracijos departamentui žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti migracijos paslaugų teikimu trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, ir tai, kad pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti daugkartinę nacionalinę vizą nurodytas kvietėjas yra ne įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. S., kuri šiuo metu yra įdarbinta 106 įmonėse, - padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, jo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pastebėtina, kad dalis pareiškėjo pateiktų sutarčių ir įmonei išrašytų sąskaitų faktūrų taip pat neatitinka aptariamo 6 mėnesių kriterijaus, nes išrašytos ar sudarytos keli mėnesiai iki kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo išdavimo, o likusios sutartys ir/ar sąskaitos faktūros nepatvirtina realios deklaruojamos pagal verslo planą įmonės ūkinės komercinės veiklos.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Tad tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiuo pagrindu, būtina atitikti visas nurodytas sąlygas. Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.
Be to, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Taip pat akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).
Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga kompetentingai institucijai pateikti duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.
Skundžiamame sprendime pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtent nustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje esančių pagrindų, dėl kurių užsieniečiui negali būti išduotas leidimas, egzistavimą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti veikla Lietuvos Respublikoje kaip įmonės akcininkas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Migracijos departamento surinktą informaciją, pareiškėjo skunde bei atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė ir jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, jog jis nekvestionuoja atsakovo nustatytų aplinkybių, nepateikia nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų, tačiau nesutinka su jų įvertinimu. Mano, kad atsakovas netinkamai įvertino faktinius duomenis.
Iš Migracijos departamento ir pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1999 m. gegužės 21 d. Įmonės buveinė nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įmonė užsiima elektros sistemų įrengimu (kodas 4321) bei viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla (kodas 5510).
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečiui siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtina įvykdyti šio leidimo išdavimo (pakeitimo) sąlygas. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2021 m. balandžio 22 d. parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, kuriame nurodyta, kad įmonė užsiima pastatų statyba, remonto bei griovimo darbais, statybos medžiagų ir įrankių nuoma ar pardavimu. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą jam laikinai gyventi pateikė 2021 m. birželio 7 d. ir tai, kad įmonės verslo planas parengtas tik 2021 m. balandžio 22 d., kaip ir didžioji dalis pateiktų sąskaitų faktūrų bei įmonės sudarytų sutarčių, neturi teisinio pagrindo nesutikti su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas ? leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Taip pat pastebėtina, kad verslo plane nurodoma įmonės ūkinė veikla neatitinka Juridinių asmenų registre deklaruojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos pobūdžio. Vien šios faktinės aplinkybės atsakovui pakako atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dėl kitų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindų pareiškėjas skunde iš esmės akcentuoja, kad įmonė veiklą vykdė. Teismas pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatymo nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4656-662/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje susiformavusi nuostata, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017).
Be to, pareiškėjas nepaneigia leistinais administraciniame procese įrodymais ir kitų Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, kurios kelia rimtus įtarimus dėl įmonės veiklos vykdymo: įmonė vykdytą ūkinę komercinę veiklą grindžia sutartimis sudarytomis su tarpusavyje susijusiomis, tų pačių asmenų valdomomis įmonėmis; įmonės darbuotojų darbo procesas nenustatytas, darbuotojai nerasti, kai kurių darbuotojų gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvoje; įmonės veiklos adresu įmonės nėra arba jai teikiama tik virtualaus biuro paslauga; įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje tuo adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės; pareiškėjas nurodė gyvenamąją vietą, kurioje gyvena dar 13 užsieniečių) ir pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės (pareiškėjui leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrai tarpininkauja Migracijos departamentui žinoma įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“), užsiimanti migracijos paslaugų teikimu trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitikimas tikrovei, savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Vien abstraktūs pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl įmonės veiklos specifiškumo nepaneigia Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė teisėtą pagrindą Migracijos departamentui padaryti išvadą ir apie kitų (papildomų) atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų šiuo atveju buvimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza, niekaip neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 44U-6223 buvo panaikinta pareiškėjui nacionalinė viza dėl to, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovo skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.